Kaina ir tinkamumo vartoti terminas – bene pagrindiniai aspektai, į kuriuos atkreipiame dėmesį pirkdami maisto prekes. O ar dažnai pastebime, kiek „E“ yra mūsų mėgstamame produkte?
Vieni specialistai baiminasi, kad įvairių priedų naudojimas gaminant maisto produktus sukelia alergijas ar net vėžinius susirgimus. Kiti sako, kad būgštavimai – iš piršto laužti.
PANIŠKAI BIJOTI NEVERTA
Kai kurių prekių sudėties aprašyme daugiausia vietos užima ne natūralios medžiagos, o įvairiausi konservantai, dažikliai, antioksidantai, stabilizatoriai, užkoduoti E raidėmis ir skaičiais.
Specialistai sako, kad paniškai bijoti visų maisto priedų nėra jokio pagrindo. Juk visiems gerai žinomi vanilė, cukrus, citrinos rūgštis irgi yra priedai.
„Priedų kiekis maiste leidžiamas naudoti toks, koks nekenkia sveikatai. Pagaliau ir druska yra kaip priedas“, – pabrėžė Irena Macijauskienė, Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vedėja.
Gydytoja paaiškino, kad ant produktų etikečių esantys E raidės indeksai su skaičiumi reiškia maisto priedų numeraciją pagal Europos Ekonominės Bendrijos standartus.
Pagal patvirtintą maisto priedų klasifikaciją, priedai skirstomi į 4 kategorijas: dažikliai, dirbtiniai saldikliai, antioksidantai ir konservantai, ilginantys maisto produkto vartojimo laiką, kiti maisto priedai (aromato ir skonio stiprikliai, drėgmę palaikančios medžiagos, emulsikliai, glazūravimo medžiagos, fermentai).
BE „E“ – TIK EKOLOGIŠKA PRODUKCIJA
Maisto priedų į maistą dedama siekiant jam suteikti pageidaujamų juslinių, skonio, išvaizdos savybių. Šiandien maisto gamintojai naudoja apie 3000 įvairių maisto priedų.
Specialistai pabrėžė, kad maisto priedai naudojami daugelyje maisto produktų, išskyrus ekologiškus ar produktus kūdikiams ir mažiems vaikams. Pavyzdžiui, mėsos produktų gamyboje dažniausiai vartojami priedai, pažymėti E250 (konservantas, spalvų fiksatorius), E300E302 (antioksidantai) E621 (aromato ir skonio stipriklis), E450E452 (fosfatiniai priedai, suaktyvinantys baltymų struktūras).
Maisto ir visuomenės sveikatos specialistai informavo, jog teisės aktai, reglamentuojantys maisto priedų vartojimą, gerokai skiriasi Europos Sąjungoje, JAV, Rusijoje.
Rusijoje maisto produktų gamybai leidžiama vartoti 132 maisto priedus, kurių vartojimas Lietuvoje uždraustas.
Europos Sąjungoje maisto gamyboje neleidžiama vartoti šių maisto priedų: sintetinių dažiklių E103, E105, E106, E111, E125, E126, E152, E161, E191, konservanto E240, emulsiklių, stabilizatorių E450a, E453, E456, E462.
PAŽEIDIMŲ NUSTATO
Maisto priedų kiekį produktuose bei galimą naudojimą reglamentuoja Lietuvos Higienos norma. Jos kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Kontroliuojama, kaip užtikrinamas maisto priedų naudojimas, kaip vykdomi maisto paruošimo etapai, kuriuose naudojami maisto priedai, tikrinama savikontrolės sistema įvertinant maisto priedų vartojimą.
Anot Mažeikių maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, tik pačių verslininkų sąžinės reikalas, ar į jų gaminamus maisto produktus nepatenka neleistinas kiekis maisto priedų.
Tarnybos atstovai „Santarvei“ tvirtino dažniausiai nustatantys, kad ženklinimo etiketėse nenurodomos produkto gamybai naudojamo margarino, augalinės grietinėlės, džemų sudedamosios dalys (juose esančių maisto priedų E žymuo).
BŪTINA PERSKAITYTI ETIKETĘ
Mažeikiškiai specialistai perspėja, jog prieš perkant maisto produktus būtina perskaityti ženklinimo etiketėje pateiktą informaciją.
Pavyzdžiui, ženklinant maisto priedą aspartamą (E951) privaloma nurodyti, kad tai yra saldiklis aspartamas ir turi fenilalanino šaltinį. Ši informacija svarbi žmonėms, sergantiems fenilketonurija (genetiškai paveldima medžiagų apykaitos liga, dėl kurios žmonės negali valgyti įprasto maisto).
Pirkėjai turėtų žinoti, jog kaip alergenai yra žymimi sulfitai (E221–E228), produktai su saldikliais turi būti paženklinti užrašu ,,Su saldikliu (saldikliais)“.
Patys sveikiausi – iš gamtinių šaltinių gauti maisto priedai. Natūralūs maisto dažikliai etiketėje žymimi: E160c (paprikos ekstraktas), E140 (chlorofilai), E162 (burokėlių sultys).
Norintiems įsigyti kuo natūralesnį produktą patartina skaičiuoti ne tik E raides, bet ir pasižiūrėti, koks prekės tinkamumo vartoti terminas.
„Kuo jis trumpesnis, tuo didesnė tikimybė valgyti natūralų produktą. Sveikiausias yra šviežias maistas“, – akcentavo specialistai.
GALI SUKELTI NET VĖŽĮ
Nors Europos Sąjungos šalyse raidė E reiškia saugumo garantą, užtikrinantį, jog priedas ištirtas ir saugus, tarp įvairių reakcijų žmogaus organizme galinčių sukelti maisto priedų dažniausiai minimi kai kurie konservantai, sintetiniai dažikliai, dirbtiniai saldikliai.
Maisto priedai draudžiami produktuose, skirtuose vartoti kūdikiams ir mažiems vaikams. Jų patariama vengti pagyvenusiems ar sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.
Specialistai perspėja, kad besaikis maisto priedų naudojimas gali sukelti alergijas, slogą, bronchų obstrukciją, bronchinę astmą, migreną, šleikštulį, vėmimą, virškinimo sutrikimus, kasos, inkstų ligas, vėžinius susirgimus.
VISI MAISTO PRIEDAI NUODINGI?
Sveikos mitybos šalininkai tvirtina vis dažniau aplenkiantys prekybos centrus. Maistą jie gaminasi iš ūkininkų pirktų produktų, nes įsitikinę, kad visi maisto priedai, pažymėti raide E, kenkia žmogaus organizmui.
„Kad jie nekenkia, tai yra tik pasakos. Visos tos komisijos yra korumpuotos ir nupirktos. Įvairūs institutai, mokslininkai ištyrė, kad visi priedai yra nuodingi, mažiausiai – alergiški“, – „Santarvei” pabrėžė nepriklausomu mitybos ir kulinarijos ekspertu prisistatantis klaipėdiškis Vincentas Sakas.
Specialistas žmonėms pataria atkreipti dėmesį į produktų tinkamumo vartoti terminą. Tikras daiktas esą ilgai nesilaiko. Pavyzdžiui, jogurtas, kuriame neva yra gyvųjų bakterijų, jau po trijų dienų imtų gesti. Tačiau parduotuvių lentynose jie išsilaiko keletą savaičių…
„Tai kiek turi būti pridėta visokių konservantų? O visos tos dešrelės, paštetai… Parašo, jog kažkokių vitaminų ten esama. Nėra ten jokių vitaminų. Atminkite, kad visi maisto papildai, visi vitaminai yra tiktai biznio reikalas“, – teigė V. Sakas.
REKOMENDUOJA KAIMIŠKAS DARŽOVES
Ekspertas, mintantis kruopomis, kaime išaugintais vaisiais ir daržovėmis, taip maitintis rekomendavo ir mažeikiškiams. Perspėjo parduotuvėse nepirkti mėsos, žuvies ir krabų lazdelių, kiaušinių, sūrio, grietinėlės, tortų ir pyragaičių, atvežtinių vaisių… Visa tai esą tik prastesnis gero produkto pakaitalas.
Neturintiems sodo ar močiutės kaime, patarė nuvykti pas kurį nors rajono ūkininką.
„Valgykite kaimiškas daržoves, ir jūs turėsite visą naudingų medžiagų paletę. Organizmas pats atsirinks. Nevalgykite mėsos ir bulvių. Tai pats nesveikiausias dalykas. Klaidingai manoma, kad mėsa yra geležies šaltinis. Geležies daugiau už bet kokią mėsą turi artišokas. Burokėlių užsiauginkit“, – dėstė pašnekovas ir pridūrė, kad nuo mitybos priklauso mūsų protinės galios, intelektas, psichinė būsena.
