Malūno savininkams pakvipo baudomis

Būsimos hidroelektrinės statytojų veiksmai prasidėjo nuo susidūrimo su paveldo sargais.

Paveldo sergėtojai Sedos malūno savininkų reikalauja sustabdyti darbus.
Dėl paveldo objekto ardymo jiems gresia bauda. Susikirto savininkų ir inspektorių požiūris: vieni darbus traktuoja kaip valymąsi, kiti – kaip paveldo naikinimą.
Dėl hidroelektrinės statybos sunerimo vietos gyventojai. Apie būsimus pokyčius ne ką gali pasakyti ir valdininkai.

SKLINDA GANDAI
Pasikeitus savininkams prieš kelias dienas aptverta senojo malūno teritorija sediškius iš pradžių nudžiugino: pagaliau bus tvarkomas apleistas pastatas.
Pasklidus kalboms, kad čia bus statoma hidroelektrinė, vietos gyventojai sunerimo: kodėl jie apie tai nieko nežino?
„Žiauriai atrodo, kažin kaip čia bus. Senam žmogui norisi ramybės. O juk čia bus ir bildesys, ir ūžesys, – svarstė kaimynystėje gyvenanti moteris, kraudama į karutį malkas. – Svarbu, kad man malkas leistų susitvarkyti. Sklinda kalbos, kad turime viską iš teritorijos pašalinti.“
Pamačiusi „Santarvės“ automobilį, prie Varduvos upės užtvankos sustojo ir biologijos mokytoja Genovaitė. Ji nuogąstavo dėl senvagės likimo – mokytojos įsitikinimu, žemiau užtvankos gyvenantiems sediškiams vandens nebeklius.
„Prie užtvankos jie gali ir nelįsti, jie čia (kanalą į malūną – K. V.) išvalys, padarys upei taką, ir ta senvagė sunyks pati. O pakėlus vandenį, vienas sodybas gali apsemti, o kitos liks be vandens. Žmonės senvagės per kraują nenori atiduoti. Negirdėjau tokių pasakymų, kad tokį pastatą reikia palikti, bet svarbu, kad nepažeistų kitų interesų,“ – samprotavo sediškė.

SITUACIJĄ AIŠKINOSI SENIŪNAS
Kad apie darbus vandens malūno teritorijoje sediškiai nelabai ką žino, „Santarvei“ patvirtino ir vietos bendruomenės atstovė Genoveita Gricienė.
Kad malūnas nupirktas, ji jau buvo girdėjusi ir laukė pokyčių. Tačiau apie realius darbus sužinojo iš savo abiturientų.
„Tikrai nieko negalėjau jiems pasakyti. Sediškiai nieko konkretaus nežino. O kur žmonės nežino, apauga tokiais skandalais… O tų skandalų gal ir nebūtų, jeigu būtų laiku paaiškinta,“ – G. Gricienė apgailestavo dėl informacijos stokos.
Tačiau bendruomenės atstovė svarstė: jeigu žmonės tvarkosi, vadinasi, leidimus jau turi ir vietos valdžia situaciją turėtų žinoti.
Tokį įsitikinimą paneigė Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius: jis kol kas projekto nėra matęs, niekas su juo nebuvo derinta. Sužinojęs apie naujus malūno šeimininkus, jis pats juos susiradęs, o susitikus išsakęs savo lūkesčius.
„ Jie dar nieko čia ir nedaro, jie tik ruošiasi. O kai bus projektas, tai derinime dalyvausime, čia juk viešasis interesas, – darbų priežiūrą užtikrino seniūnas ir pridūrė: – Pasklido žinios, kad nupirko malūną ir statys hidroelektrinę, ir tuoj visi įsivaizduoja, kad čia bus tragedija. Mes džiaugiamės, kad malūną nupirko, kad tvarkys, kad kažką padarys. O ten toks laužas, pavojingas visais atžvilgiais.“

ŠEIMININKAI PROJEKTO NETURI
Prieš daugiau nei mėnesį iš Plechavičių giminės palikuonių vandens malūną perpirko Kretingoje įsikūrusi bendrovė „Plungės darna“.
„Santarvei“ pradėjus domėtis, kodėl apie darbus vandens malūno teritorijoje nebuvo informuota Sedos miestelio bendruomenė, kitą dieną bendrovės atstovas seniūnui atvežė raštą. Jame paaiškinama, kad bus suremontuotas avarinės būklės pastatas ir čia įrengta hidroelektrinė.
Po susitikimo seniūnas A. Grinkevičius „Santarvei“ sakė, kad svečias prašė pagalbos organizuojant susitikimą su vietos gyventojais. Pasitikslinus, kada jo tikėtis, seniūnas atsakyti negalėjo.
„Santarvei“ pavyko susisiekti su kretingiškės bendrovės atstovais. Neradus bendrovės vadovo, administratorė skambučiu sujungė su žmogumi, „kuris žino visą situaciją“.
Pranu prisistatęs vyriškis gyventojus ramino: „O ko jie bijo? Juk buvo ir anksčiau taip. Bus gerai, visus šabakštynus sutvarkysime, vanduo bus, ežeriukas gražus. Kai pradėjome miestelio skaudulį judinti, tai kažkodėl pradėjo nepatikti – geriau tegul būna apšnerkšta.“
Pašnekovas informavo, kad projekto malūnui atstatyti dar neturi – kol kas neranda, kas jį parengtų. Tad šiemet imtis rimtesnių darbų bendrovė neketina.

NETIKI VERSLININKŲ PLANAIS
Kretingiškės bendrovės atstovas „Santarvei“ paaiškino, kad planuojama statyti hidroelektrinė bus nedidelė.
„Mažytė, šimtas kilovatų jeigu bus. Nieko daugiau mums ir neleis, kokia buvo, tokia ir bus. Bus tiek, kiek buvo anksčiau,“ – vadinamuosius Smetonos laikus prisiminė vyriškis.
Vietos gyventojai abejoja dėl tokio sumanymo ir baiminasi, kad laikui bėgant hidroelektrinė nebūtų pertvarkyta.
Jų abejones sukėlė interneto erdvėje rasta informacija: „Plungės darna“ prieš kelerius metus ieškojo statybų bendrovės, galinčios Tryškiuose malūno vietoje pastatyti 100 kW galingumo hidroelektrinę. Tuo tarpu atsinaujinančiuosius energijos išteklius Lietuvoje registruojančioje interneto svetainėje užfiksuoti praėjusių metų duomenys jau keliskart didesni.
„Kas gali paneigti, kad Sedoje hidroelektrinė vėliau nebus didesnė? Juk kam tiek investuoti dėl nedidelės elektrinės?“ – abejonėmis dalijosi gyventojai.
Sediškiams nerimą kelia ir tai, kad dar neturėdami projekto ir reikalingų leidimų, bendrovės darbuotojai jau ruošiasi darbams – prie užtvankos suvežė didelių riedulių.
„Kad mes nieko nedarome, akmenis galiu atsivežti į savo sklypą, kur noriu. Mes nieko nestatome, – teigė bendrovės „Plungės darna“ atstovas.

LAUKIA PROCEDŪRŲ
Nors plungiškė bendrovė dar tik atlieka malūno aplinkos tvarkymo darbus, jos veiklą stebi kelios institucijos.
Po Sedos seniūno skambučio aptvarkytą teritoriją apžiūrėjo aplinkosaugininkai – kol kas nusižengimų neužfiksavo.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas „Santarvei“ teigė daugiau nieko negalįs pasakyti.
„Padarėme nuotraukas, aš nieko nematau bloga – tas pats, kas ūkininkas parsivežtų akmenis į savo žemę. Kol kas mes nieko nežinome, skambinome į Šiaulius, sakome, gal departamente projektai derinami, bet ten taip pat niekas nederinta,“ – paaiškino vedėjas.
Į žmonių nuogąstavimus dėl senvagės likimo N. Kupliauskas nieko negalėjo atsakyti ir siūlė palaukti procedūrų – viskas susidėlios, kai bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas.
Kokie pokyčiai numatomi Sedos miestelyje, negalėjo pasakyti ir Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė – Savivaldybės administracijai dar nepateiktas malūno kapitalinio remonto techninis projektas.
Kaip teigė vedėja, gegužės pabaigoje bendrovei „Plungės darna“ išduoti specialieji architektūros reikalavimai. Vienas iš reikalavimų – iki techninio projekto rengimo pradžios siūlymus derinti ir su vietos bendruomene. Siūloma gyventojus sukviesti į susirinkimą, kuriame būtų pateikta informacija apie galimas hidroelektrinės veiklos pasekmes.

MALŪNĄ ARDĖ BE LEIDIMŲ
Kol rajono valdininkai gūžčioja pečiais, su bendrovės „Plungės darna“ darbais Sedoje jau spėjo susipažinti telšiškiai – Kultūros paveldo departamento specialistai.
Inspektoriai reikalauja sustabdyti darbus. O kitą savaitę malūno šeimininkai kviečiami į posėdį: dėl paveldo objekto ardymo jiems gresia bauda.
Departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas „Santarvę“ informavo, kad bendrovė kreipėsi į specialistus dėl sąlygų tvarkybos darbų projektui rengti.
„Sąlygas gavo, jose parašyta, kad atlikti tyrimus, architektūrinius, ardomuosius, jeigu reikia. Bet tai nereiškia, kad galima pjaustyti, ardyti, kažką žaloti, naikinti, – pašnekovas kalbėjo apie dalies stogo nuardymą. – Taip, jie traktuoja tai kaip valymąsi, mes traktuojame, kad tai yra naikinimas. Mes visi žinome, kas yra šiukšlės – tai ne konstrukcijos.“
Naujųjų malūno savininkų teigimu, paveldo sergėtojai patys nežino, ką turi.
„Jie netgi patingėjo ateiti pasižiūrėti, kas buvo, kai pirkome. Kažkokias nuotraukas, darytas prieš penkerius metus, pasiėmę žiūri. Taip, kažkada buvo ne šiukšlės, o dabar pamatai išlikę ir vienas stogo sukrypusio fragmentas,“ – avarinės būklės pastatą apibūdino „Santarvės“ pašnekovas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Paveldo objektus prižiūrintys specialistai pabrėžia, kad pastato konstrukcijos – ne šiukšlės, tad šeimininkus nori nubausti dėl dalies malūno stogo ardymo.