Žemaitiu vėinybės dėina

Akmou Dorbės mūšiuou atmyntė.

Artiejont  Žemaitiu vėinybės dėinaa skaituntyms žemaitėškaa siūlom BŪTAS Eduarda pamėslėjėmus api Dorbės mūšė svarba Žemaitėjee i vėsaa Lietovaa.
Prisydedam pri  Žemaitiu kultūras draugėjės Mažėikiu skyriaus kvėitėma dalyvautė Žemaitiu vėinybės dėinuos pamėnavuojėmė.

Brongė žemaitee, kvėitam vėsus atmintė i paminietė patė reikšmingiausė Žemaitėjės istuorėnė data – Dorbės mūšė pergalės dėina, katrou vadėnam Žemaitiu vėinybės dėina.
Jau daug metu Lietuvuo yr yprasta paminietė Žalgėrė mūšė dėina, Mindauga karūnavėma dėina, nuors mums, žemaitems, tuos datas turietom būtė kor kas mažiau reikšmingas už Dorbės mūšė pergalės paminiejėma.  Duorė Lietuvuos istuorėka pripažyst, ka Dorbės mūšė pergalė pagal sava svarba nenusileed Žalgėrė mūšiou.  Anuos dieka ne tik Žemaitėjė, bet i Lietova išlėka, išsauguojė sava valstybingoma.
Iš  istuorėjės šaltiniu žėnuom, ka 1248 m. Lietuvuo, katra jau keliuolėka metu bova puldiniejema vokietiu ordėna, prasidiejės vėdaus kars bova galotėna suskaldės Lietova i gabalus. Tumetinis Lietuvuos valduovs Mindaugs už pagelba parsidevės vokieteems, užrašė ordėnou dėdiojė dali Žemaitėjės, i pats pasikrėkštėjė. Už  išdavėkėška pasielgėma gava karūna i pasivadėna Lietuvuos karalio, kou mes daba turietomem dėdelee džiaugtėis švėsdamė Mindauga karūnavėma dėina (lėipas 6), katra vadėnama garbingo pavadėnėmo – Valstybės dėina.
Neveizont tuo, žemaitee kryžiuoku ordėnou nepasidevė i toliau kuovuojė už sava žemė be lietuviu pagelbas. Tuokio žemaitiu pavyzdio pasekusi 1259 m. sukėla Žemgala. Tam, ka numalšinto sukėlėma, 1260 m. vasara jungtėnės Ordėna pajiegas iš Lėvuonėjės i Prūsėjės, susirinka Klaipieduo, bet gavė žėnė, ka žemaitee isiveržė i Kurša , nutarė sumoštė žemaitiu kariuomenė.  Lėipas 13 d. abėdvė kariuomenės susitėka pri Dorbės ežera (daba Latvėjės terituorėjė, netuolėi Lėipuojės), kor kryžiuoku nelaimee nu anū atsiskyrė koršee i prisidiejė pri žemaitiu. Mūšie žova apei 150 riteriu, Lėvuonėjės magistros i Prūsėjės maršals.
Naujyna apei  žemaitiu pergalė greetaa pasklėda pu vėsas baltu žemės. Prasidiejė dėdiasis Prūsu sukėlėms, kryžiuotee apleeda daugybė sava terėtuoriju, palėkdamė sava pilis.
Pu tokiu yvykiu Mindaugs  pabėngė sandierius so kryžiuotees i atsivertė i paguonybė. Če  galietom pasakytė, ka Lietova tou žingsnio nutuola nu krėkščiuonėšku vertybiu, bet iš kėtuos posės, bova išsauguots vėsuos valstybės vėintėsoms i sugrožinta tautuos vėinybė. Žemaitee atsikariava sava žemės  i da prisijungė dali Kurša. I daba drose galem sakytė, ka Dorbės mūšė pergalės dieka torem sava Žemaitėjė, priėjėma pri jūras, rokoujemies sava pruotieviu kalba. Tokiu dalyku netorem teisės užmėrštė.
Žemaitiu kultūras draugėjės Mažėikiu skyrios karto su Žemaitiu motociklistu klubo (Samogitian MC) 2012 m. liepos 13 d. organizou  tradicini rėngini Žemaitiu tautuos vėinybės dėinaa (Dorbės mūšiou) paminietė. Pernaa  metaas ta švėntė dėdelee nusysekė, ta tėkamuos, ka šees metaas bus da geresnė.
Rėnginys prasidies pri prekybas cėntra „Eifelis“ 18 valonda.
19 val. motuocėklu i mašinu koluona pajudies i  padiekuos rata aplinkou miesta – Žemaitėjės, Vėntuos, Gamyklas, Žėdėku, Laisvės, Daukšuos gatviem. Seduos gatvė važious į Pavėnčios (pri šašlykėnės), kor vyks pagrindėnė švėntė  i koncerts. Švėntės dalyvius linksmins Kulikauskis  Andrios, mozėkontu gropė iš Mažėikiu „Ameba“, gropės iš Plungės – „Iruonėjė“ i „Savi“,  Seduos vakū žemaitėška mena kolektyvs „Rėmoliokaa“, miegieju teatra tropė ,,Visavi“.
Kvėitam vėsus prisijungtė pri mūsa.
Žemaite, išlėkem žemaitees!