Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas Žemės ūkio ministerijos prašo pakeisti sausros nuostolių skaičiavimo metodiką, nes ji nepalanki stambiesiems ūkininkams. Jeigu to nebus padaryta, kompensacijų gali tikėtis tik prastai ūkininkaujantys žmonės.
ĮVERTINS DERLINGUMĄ IR KAINAS
Žemdirbiai kompensacijų gali tikėtis, jeigu nuostoliai viršija 30, sediškių, ūkininkaujančių mažiau palankiose žemėse, – 20 procentų.
Nuostoliai bus apskaičiuojami įvertinant 2002–2004 metų vidutinius derlingumus ir kainų rodiklius.
Anot R. Gramo, ūkininkams nebus lengva įrodyti nuostolius, nes retas kuris veda dvejybinę buhalterinę apskaitą. Supaprastintoje apskaitoje gautas derlius nefiksuojamas.
Pagal ministerijos metodiką, neturint apskaitos duomenų, šių metų derlingumas bus lyginamas su trejų metų rajono vidurkiais. Mūsų rajono javų vidurkis tėra 2,6 tonos, bulvių –13,95, žieminių rapsų – 1,65, vasarinių – 1,87 tonos.
Šiemet žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos šiek tiek didesnės, ypač šoktelėjo bulvių kainos. Tai taip pat gali sutrukdyti gauti kompensacijas.
MINISTERIJOS ŽADĖJO ATSIŽVELGTI
„Pagal dabartinę metodiką, į paramą gali pretenduoti tik ūkininkai, iš hektaro prikūlę 1,5–1,8 tonos grūdų. Tokį derlingumą gavo prasčiau ūkininkaujantys, trąšų, chemikalų nenaudojantys žemdirbiai. Stambieji ūkininkai iš hektaro prikūlė po 2,5–3 tonas grūdų. Palyginti su ankstesniais metais, derlingumas yra per pusę mažesnis, tačiau kompensacijų tikėtis negali“, – metodiką kritikavo Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
R. Gramas mano, kad Žemės ūkio ministerija turėtų keisti nuostolių įvertinimo metodiką. Stambieji ūkininkai savo užaugintą produkciją parduoda grūdų perdirbimo įmonėms. Anot jo, sąskaitos ir kompiuterinė duomenų bazė galėtų būti reikalingų duomenų informacijos šaltinis.
Tokį siūlymą Žemės ūkio skyriaus vedėjas pateikė ir Žemės ūkio ministerijos vadovams. Ministro pavaduotoja Virginija Žostautienė pritarė mažeikiškių pageidavimui, pažadėjo, kad per porą savaičių metodiką pakoreguos. Tačiau kol kas pakeitimų nėra.
STAMBIEJI ŪKININKAI KOMPENSACIJŲ NESITIKI
Apie 250 hektarų javų auginantis sediškis ūkininkas Stasys Kupliauskas Santarvei sakė, kad gauto derliaus neužteks išlaidoms padengti. Iš hektaro byrėjo vos apie toną miežių. Kvietrugių derlingumas tesiekė 2 tonas iš hektaro.
„Mūsų dirvos lengvos. Be lietaus nemažai pasėlių išdegė“, – paaiškino ūkininkas.
S. Kupliauskas ketina pildyti prašymą, kad būtų atlyginti sausros nuostoliai, tačiau per darbus nespėjąs to padaryti. Tačiau ūkininkas abejoja, ar iš to bus naudos.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Andriejus Virkutis skeptiškai vertina „bet kokias metodikas“. Anot jo, kai reikia dirbti, nuostolius įrodinėti sąskaitomis ar kitaip – tik žaidimas.
Ūkininkas mano, kad numatytą paramai sumą reikėjo padalinti visiems žemdirbiams pagal hektarų plotą.
„Dabar daugiausia paramos gali gauti apsileidę, į žemės ūkį neinvestuojantys ūkininkai. Jų derlingumas atitiks kriterijus, nors nuostoliai vargu ar sieks 30 proc.“, – samprotavo pašnekovas.
Pagal dabartinę metodiką, A. Virkutis negalėtų pretenduoti į paramą, nes iš hektaro javų kūlė po 2–3 tonas grūdų, nors pernai derlingumas siekė 4,5 tonos.
NUOSTOLIAI TEBESKAIČIUOJAMI
R. Gramas priminė, kad žemdirbiai prašymus kompensuoti sausros nuostolius seniūnijoms turi pateikti iki spalio 10 dienos. Į seniūnijas turėtų kreiptis ir tie žmonės, kurie vasarą rašė laisvos formos prašymus. Rugpjūčio viduryje Žemės ūkio ministerija patvirtino nuostolių skaičiavimo metodiką ir specialias prašymų formas. Prašoma pateikti daugiau davinių negu anksčiau.
Prašyti valstybės paramos turi teisę pasėlius deklaravę žemdirbiai. Rajone jų yra 4 tūkstančiai. Valdžios pažadais nusivylę žmonės neskuba rašyti prašymų, seniūnijos kol kas žmonių antplūdžio nesulaukia.
REIKIA BRIUSELIO LEIDIMO
R. Gramas informavo, kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus, galima kompensuoti ne daugiau kaip 50 proc. nuostolių. Vyriausybė yra žadėjusi žemdirbiams sausros nuostoliams atlyginti skirti 200 milijonų litų. Tačiau tokia suma gali atsirasti tik planuojant kitų metų biudžetą.
Europos Sąjungos komisija, atsižvelgdama į sausros nuostolius, Lietuvai leido iki gruodžio 1 dienos išmokėti pusę tiesioginių išmokų už pasėlius. Pinigai į žmonių sąskaitas turėtų būti pradėti pervedinėti nuo spalio vidurio, kai bus baigta deklaracijų patikra.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Žemdirbiai tebeskaičiuoja dėl sausros patirtus nuostolius.
