Mažeikiškiai seniūnai kreipsis į Seimą

Dalinį savarankiškumą turinčios seniūnijos siekia juridinio statuso.

Mažeikiškiai seniūnai nutarė kreiptis į Seimą dėl juridinio asmens statuso seniūnijoms suteikimo.
Šiuo metu rajono seniūnijos yra Savivaldybės administracijos padaliniai ir turi dalinį savarankiškumą.

NEVIENODAS STATUSAS
Seniūnijų asociacijos duomenimis, šalyje yra 536 seniūnijos – savivaldybių administracijų struktūriniai teritoriniai padaliniai arba filialai. Lietuvoje veikia vienas Vietos savivaldos įstatymas, tačiau visose savivaldybėse seniūnijų ir seniūnų statusai yra skirtingi.
Mažeikių rajone seniūnijos turi dalinį savarankiškumą. Jos turi savo sąskaitą, spaudą, gali sudaryti sutartis, jas apmokėti. Tačiau ne pirmi metai rajono seniūnai kalba apie visišką savarankiškumą.
Prieš kelerius metus dėl to buvo kreiptasi ir į Seniūnijų asociaciją, tačiau reikalai nepajudėjo.
Neseniai įvykusiame susirinkime su savivaldos ir Seimo atstovais seniūnai ir vėl prakalbo apie tai, kad reikėtų pakeisti Vietos savivaldos įstatymą, kuris leistų seniūnijoms suteikti juridinio asmens statusą. Dėl to rajono seniūnai nutarė kreiptis į Seimą.
Savivaldybės vicemeras kaimo reikalams Jonas Siminkevičius „Santarvei“ sakė, kad jau rengiama medžiaga. Kai ji bus apibendrinta, seniūnai savo parašais patvirtins prašymą dėl Vietos savivaldos įstatymo pataisų.

SENIŪNIJOS NEGALI TEIKTI PROJEKTŲ
Vicemero J. Siminkevičiaus teigimu, dėl to, kad seniūnijos neturi juridinio statuso, iškyla nemažai problemų.
„Ateina lėšos iš Europos Sąjungos, jeigu esi filialas, rankos surištos. Kaimo bendruomenės turi juridinį statusą, gali savarankiškai projektus ruošti, jos sėkmingai lėšas įsisavina. Jeigu projektus galėtų rašyti seniūnijos, atsirastų galimybė į kaimą pritraukti daugiau lėšų“, – samprotavo pašnekovas.
Vicemero nuomone, seniūnijoms turėtų priklausyti visos jos teritorijoje esančios biudžetinės įstaigos. Klaida J. Siminkevičius pavadino kultūros centrų kaimuose sukūrimą ir jų perdavimą rajonui. Nors ir buvo Vyriausybės nutarimai, įpareigojantys tokiai reformai, kai kuriuose rajonuose išliko seniūnijoms priklausantys kultūros namai.
„Kultūros centrai priklauso rajono organizacijoms, nors pagalbos kai reikia, kreipiasi į seniūną“, – apibendrino J. Siminkevičius.

FUNKCIJOS IŠSIPLĖSTŲ
Seniūnai susitikime su savivaldos atstovais išdėstė, su kokiomis problemomis susiduria, vykdydami savo funkcijas.
Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius įsitikinęs, kad seniūnijoms laikas turėti savo tvarkos tarnybas, kurios galėtų žolę pjauti, sniegą valyti ir pan.
„Sedoje daug gatvių, netrukus rekonstrukcijos prasidės, su viešaisiais darbais pražūsime. Tokia tarnyba ne tik seniūnijai, bet ir jos žmonėms nauda būtų“, – įsitikinęs seniūnas.
A. Grinkevičius prisiminė, kaip praėjusiais metais valė paupius, seniūnijos mišką. Medieną suvežė, suskaldė, vėliau ją išdalijo socialiai remtiniems žmonėms.
„Ją išvežiojome iš kelininkų pasiskolinta technika. Jeigu savo turėtume, kur kas daugiau darbų galėtume nuveikti“, – akcentavo seniūnas.
Panašiai kalbėjo ir Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė. Jos manymu, seniūnijoje reikėtų tarnybos, panašios į komunalinį ūkį. Joje dirbantys žmonės galėtų aptarnauti visas teritorijos įstaigas, kad susidarytų pakankamas darbų krūvis.
Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas suabejojo, ar ką duos mažeikiškių pasikalbėjimas ar iniciatyva. Jo manymu, norint kažko pasiekti, pirmiausia reikėtų padirbėti su Savivaldybių asociacija, kuri priešinasi seniūnijų juridiniam statusui, nes ne visų savivaldybių vadovai tam pritaria.

SAVIVALDOS VADOVAI PRITARIA
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius pasisako už seniūnijų juridinį statusą. Jo teigimu, savivaldybės administracijoms suteikus teisę steigti seniūnijas kaip juridinius asmenis, jos būtų priartintos prie paprastų gyventojų, turėtų daugiau galimybių operatyviau spręsti jų problemas, o kaip savarankiškos savo biudžeto tvarkytojos, galėtų efektyviau spręsti viešųjų paslaugų gyventojams teikimo klausimus.
B. Kryžiaus teigimu, seniūnai kur kas daugiau teisių ir galimybių savarankiškai tvarkytis turėtų, jeigu seniūnijos taptų biudžetinėmis įstaigomis.
Tada biudžetinės įstaigos vadovas būtų renkamas, kaip ir mokyklų direktorius ar kitos biudžetinės įstaigos vadovas.
„Seniūnai ne kartą į mane kreipėsi. Pagal statinių priežiūros reikalavimus, seniūnijose turi būti atsakingas statybininkas, elektrikas, šilumininkas. Tas visiškai neišspręsta, funkcija numesta, bet nėra kam vykdyti. Juridinis savarankiškumas atrištų rankas“, – mano administracijos direktorius.

SENIŪNIJOMS TRŪKSTA SAVARANKIŠKUMO
Savivaldybių asociacijos prezidento Algio Strelčiūno nuomone, nemažai savivaldybių racionalus darbų pasidalijimas tarp savivaldybės institucijų ir administracijos padalinių tikrai dar nėra norimo lygio.
Programos dažniausiai sudaromos „popierinės“ ar visai nesudaromos, asignavimai kartais tik simboliniai. Veiklos programos „nuleidžiamos“ finansų skyriaus, seniūnijoms lieka tik sukilnoti skaičius į sąmatų lenteles.
Kadangi dauguma seniūnijų nėra savarankiškos bei joms suteikta labai mažai savarankiškų sprendimų vykdymo funkcijų, tai įgyvendinti tarybos sprendimus bei direktoriaus įsakymus yra sudėtinga. Dažniausiai yra apsiribojama gyventojų informavimu ir konsultavimu, tarpininkavimu perduodant raštiškus bei žodinius gyventojų pageidavimus bei skundus.
„O jeigu kalbėtume iš esmės, dažniausiai seniūnijos darbuotojai yra kaip „laidininkai gyventojų garo nuleidimui“, nes konkrečiai įvykdyti tarybos bei direktoriaus įsakymų negali dėl ribotų galių turėjimo“, – vertino situaciją „Santarvės“ pašnekovas.

SVARBIAUSIA – FINANSAI
Vis dėlto, asociacijos prezidento A. Strelčiūno nuomone, kol kas anksti kalbėti apie seniūnijų juridinį statusą.
„Kas iš to, jeigu jos bus kaip biudžetinės įstaigos, bet neturės pakankamai pinigų tvarkytis“, – kalbėdamasis su „Santarve“ klausė pašnekovas.
Asociacijos prezidento teigimu, pirmiau reikėtų išspręsti finansinio savarankiškumo klausimus, nes ne visos savivaldybės vienodai rūpinasi seniūnijomis. Pavyzdžiui, vienos skiria 5 proc., kitos – 8 proc.
A. Strelčiūnas informavo, kad asociacija yra kreipusis į Seimą, prašydama, jog būtų nustatyta, kaip turi būti finansuojamos seniūnijos.

MINISTERIJA NEPRITARĖ
Beje, šių metų pavasarį Seime buvo įregistruoti Seimo nario Petro Gražulio siūlomi Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kurie būtų suteikę seniūnijoms juridinio asmens statusą. Vidaus reikalų ministerija tokiam siūlymui nepritarė. Esą tai prieštarautų Civiliniam Kodeksui, Biudžetinių įstaigų įstatymui ir Konstitucinio Teismo praktikai. Konstatuojama, kad siūlymo įgyvendinimas sukeltų painiavą savivaldybių institucijų sistemoje – esą nėra aišku, kokias funkcijas, kaip juridiniai asmenys, turėtų atlikti savivaldybių administracijos ir seniūnijos, būtų neaiškūs pavaldumo ryšiai ir atsakomybė.
Susitikime su seniūnais dalyvavęs Seimo narys Stanislovas Giedraitis apie nesėkmingus bandymus neužsiminė, tačiau padėti siekti juridinio statuso pažadėjo.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Seniūnai nutarė dėl juridinio statuso suteikimo seniūnijoms kreiptis į Seimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto