Mažeikiškiai turgaus prekeiviai, parduotuvių savininkai neslepia nerimo dėl kinų verslo plėtros mūsų šalyje. Baiminamasi, kad tokiu sunkiu metu konkuruodami nevienodomis sąlygomis atvykėliai iš rinkos išstums vietos verslininkus.
Azijiečių parduotuves kontroliuojančios tarnybos tvirtina, kad verslininkų priekaištai kinams pagrįsti.
KRIZĘ JAUČIA IR KINAI
Prieš keletą mėnesių viename didžiųjų prekybos centrų įsikūrusioje kinų drabužių, avalynės ir aksesuarų parduotuvėje besižvalgančiųjų ko nors įsigyti netrūksta. Tuo įsitikino ir „Santarvė“, apsilankiusi verslininkų iš Rytų prekybos salėje. Tiesa, perkančiųjų nebuvo daug.
Kalbinti mažeikiškiai tvirtino, kad nebrangios kiniškos prekės sunkmečiu atrodo visai patrauklios. Esą geriau batus ar drabužių nusipirkti tiesiai iš kinų, nei už tokius pačius gaminius mokėti gerokai brangiau „firminėse“ parduotuvėse ar turgaus prekyvietėse.
„Vaikams pirkome sportinę aprangą, kokybe esame patenkinti“, – įsigyta preke džiaugėsi mažeikiškis.
Neseniai parduotuvėje pradėjusi dirbti mergina patikino, kad žmonių skundų dėl nekokybiškų prekių nesulaukia. Jei koks nepatenkintas pirkėjas ir grąžintų prekę, mielai ją pakeistų.
Pardavėja neneigė, kad prekyba dėl krizės vangi, žmonės tik žvalgosi, neperka. Daugiau su „Santarve“ pakalbėti apie prekybą ji atsisakė, dėl interviu patarė kreiptis į parduotuvės savininką, Mažeikiuose apsilankantį retai. Tik pridūrė, kad šis beveik nekalba angliškai.
Nekalbus buvo ir už prekystalio sėdintis angliškai kalbantis parduotuvės šeimininkas.
„Lietuvoje gerai, žmonės draugiški, tik labai šalta“, – tiek „Santarvei“ pasakė kinas.
TURGAUS
PREKEIVIAI SUNERIMĘ
Skaičiuojama, kad kinai didžiuosiuose šalies miestuose atidarė apie 30 drabužių ir pramoninių prekių parduotuvių. Kalbinti mažeikiškiai drabužių parduotuvių savininkai teigia kinų konkurencijos kol kas nepajutę, žmonės atsirenka, kur ir ką pirkti. Prekyba esą lėtėja ne dėl atidarytos kinų parduotuvės, o dėl ekonominio nuosmukio.
Dėl kinų verslo invazijos į rajoną labiau baiminasi turgaus prekeiviai, manantys, kad jie ir kinai dirba nevienodomis sąlygomis. Kinai esą savo produkciją siūlo itin žemomis kainomis, čia veikia nepaisydami mūsų šalies įstatymų (slepia pajamas, nesumoka mokesčių, samdo nelegalius darbuotojus). Negana to, kaip trečiosios šalies atstovai, įveždami prekes nemoka muito mokesčių.
„Konkurencija yra sveikas dalykas. Bet jie veža nekokybiškas prekes. Ir tai muša kainas. Labiausiai tos konkurencijos turėtų baimintis mūsų gamintojai. Jų produkcija yra geros kokybės, tačiau brangesnė. O žmonės gundosi pigiomis prekėmis“, – „Santarvei“ komentavo Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Mažeikių skyriaus pirmininkė, Mažeikių turgaus vadybininkė Irena Marcinkevičienė.
IŠSTUMS VIETINIUS?
Smulkiesiems verslininkams atstovaujanti I. Marcinkevičienė sako, kad žmones baugina dar ir kitas dalykas – didesnė kinų imigracija. Esą mūsų žmonės ir taip neturi darbo, o kinai tokiu sunkiu metu juos išstums, lietuviai bus priversti duonos ieškoti užsienyje.
„Kinų invazijos tikrai nereikėtų palaikyti. Jeigu atsirado vienas kinas, tuoj atsiras ir tūkstantis. Mes esame per maža tauta“, – svarstė turgaus vadovė.
Kinų virtuvės restoranui Mažeikiuose vadovaujantis Deivydas Vyniautas tvirtina, kad baimintis kinų, kaip žmonių iš Rytų šalių, nėra pagrindo. Restorane iki šiol dirba pora kinų. Jie esantys tokie pat žmonės, tik kitos kultūros, į viską turi savitą požiūrį.
Tačiau pašnekovas sako prisidedantis prie tų lietuvių verslininkų, kurie skundžiasi nesąžininga kinų veikla. Konkurenciją jis patyrė vadovaudamas savo kiniško maisto restoranui Šiauliuose. Šiame mieste yra ne vienas iš Kinijos atvykusių verslininkų įkurtas restoranas.
„Kinai pas mus dirba taip, kaip ir savo šalyje. Ten yra labai daug žmonių, jiems nusispjauti į įstatymus, į bendrą tvarką. Jie galvoja, kad čia galės lygiai taip pat dirbti. Jeigu vietos verslininkai skundžiasi, kad drabužiais prekiaujančios kinų įmonės neturi prekių įsigijimo dokumentų, nemuša pirkinio kainos į kasą, lygiai tas pats vyksta ir tose kinų kavinėse. Tai, kas yra privaloma mums, vietos verslininkams, ne visada išreikalaujama iš atvykėlių“, – dėstė savo poziciją mažeikiškis verslininkas.
ĮSITIKINO
NESĄŽININGA VEIKLA
Mažeikiuose neseniai su smulkiaisiais verslininkais susitikusi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė pasakojo pati įsitikinusi nesąžininga kitataučių veikla.
Keletas asociacijos žmonių, apsimetusių pirkėjais, pasikeisdami kas keliolika minučių vienoje kinų parduotuvėje stebėjo, kaip vyksta prekyba. Per valandą pastebėta, kad pardavėjos tai, ką parduoda, žymisi į „juodąją knygą“. (Tokį tyrimą Mažeikiuose įsikūrusioje kinų parduotuvėje atliko ir „Santarvė“. Kasos kvitus visi pirkėjai gavo – N. M.)
„Mes už sąžiningą konkurenciją, bet kinų parduotuvėse jos nematome. Dirbdami nesąžiningai kinai išstumia mūsų verslininkus iš rinkos ir valstybė neturi jokios naudos. Prekės parduodamos, o gauti pinigai išvežami į Kiniją. Mes įsivaizduojame, kad kinai turėtų investicijas čia atnešti, o ne atsivežti savo produkciją“, – per vizitą kalbėjo Z. Sorokienė.
NEIŠSISKIRIA
IŠ KITŲ VERSLININKŲ
Anot asociacijos vadovės, valdžia turėtų imtis priemonių, kad iš trečiosios šalies atvykę verslininkai gerbtų šalies įstatymus, o atitinkamos institucijos turėtų griežčiau kontroliuoti užsienio piliečių veiklą: dažniau tikrinti prekių įsigijimo dokumentus, reikalauti sertifikatų, leidimų gyventi Lietuvoje.
Ūkio ministerijos smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorės Živilės Glaveckaitės teigimu, verslininkų priekaištai, kad kinai turi geresnes sąlygas konkuruoti, yra pagrįsti. Kinijos valstybė remia eksportą, verslininkams be procentų suteikia kreditus, jų prekėms netaikoma jokių kvotų. Europos Sąjungoje pagamintos prekės paramos negauna.
„Tačiau Kinijos piliečiai turi teisę čia kurti verslą. Ir negalėtum pasakyti, kad jie kažkuo išsiskiria iš kitų, investuojančių į verslą, prekybą. Tik svarbu, kad būtų laikomasi sąžiningos konkurencijos. Dėl to jų verslas atidžiai stebimas, surinkta informacija, kaip kinų prekybą kontroliuoja kitos Europos šalys“, – „Santarvę“ informavo pašnekovė.
RADO NESAUGIŲ PREKIŲ
Mieste atidarytą kinų aprangos, avalynės ir aksesuarų parduotuvę mokesčių ir ne maisto produktų saugą kontroliuojantys inspektoriai tikrino ne kartą.
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Alma Šimkuvienė „Santarvę“ informavo, jog finansinių pažeidimų inspektoriai neužfiksavo. Ji priminė, kad pirkėjai, negavę kasos kvito ar pastebėję kitokių pažeidimų, turėtų kreiptis į inspekciją.
Prie ko „prikibti“ kinų tekstilės parduotuvėje rado Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Telšių poskyrio vedėja Ilona Šackuvienė. Patikrinimo metu ji atrinko net aštuonis vaikiškus gaminius, neatitinkančius visoje Europoje galiojančių saugos standartų.
Vaikams skirti drabužiai buvo su virvelėmis gobtuvo, kaklo ir juosmens srityje, įveriamų virvelių galai buvo nesutvirtinti, drykstantys.
Aptikta ir gaminių etikečių ženklinimo pažeidimų: nenurodyta kilmės šalis, drabužių ar avalynės sudėtis užrašyta ne valstybine kalba. Kinų verslininkams už tai skirta bauda.
„Jie, matyt, nori dirbti, bet yra pasirinkę taktiką mokėti baudas. Šie verslininkai ganėtinai geranoriški, bet kai nėra galimybių susikalbėti, sunku jiems išaiškinti pas mus galiojančius reikalavimus. Mane labai stebina tokie dalykai, kad mūsų įstatymai jiems nedraudžia nemokėti lietuvių kalbos. Deja, įmonei atidaryti valstybinė kalba nereikalinga“, – stebėjosi inspektorė.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Azijiečių parduotuvę tikrinę inspektoriai stebisi, kad ši registruota Panevėžyje, prekės pagamintos Vengrijoje, o importuojamos iš Kinijos.
