Poeto ir muziejininko Dionizo Poškos jubiliejaus galėjo ir nebūti. Kažin ar tada Žemalėje penktadienį būtų susirinkęs literatūros tyrinėtojų bei profesorių žvaigždynas, savo susibūrimo tikslą pavadinęs 240-osiomis poeto gimimo metinėmis.
Jei ne istorikas ir muziejininkas Povilas Šverebas. 
NUSTATĖ TIKSLIĄ DATĄ
Kilęs iš Mažeikių literatūros tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas daktaras Rimantas Skeivys, kreipdamasis į pilną žiūrovų Žemalės kultūros namų salę, sakė, kad gal ne visi žino, koks iš tikrųjų yra šio susibūrimo tikslas. Ne taip seniai poeto monografijose jo gimimo data buvo nurodoma taip: gimęs apie 1765 metus. Tiksli data nebuvo žinoma, tik spėliojama.
“Kad žinome tikslią datą, nusipelnė du žmonės – tautosakos instituto žmogus Vytautas Vanagas ir Mažeikių krašto šviesuolis tikrąja žodžio prasme Povilas Šverebas”, – kalbėjo R. Skeivys.
V. Vanago apytiksliai nustatytą datą P. Šverebas patikslino, išstudijavęs lenkiškai rašytus tekstus, rastus Žemalėje. D. Poška pasaulį išvydo 1764 metais spalio 8 dieną Lėlaičiuose – tiksliai tą pačią dieną jo 240-osios gimimo metinės ir buvo minimos.
Konferencijos dalyviai, susirinkę iš įvairių Lietuvos kampelių, sakė, kad ši D. Poškos sukaktis vienija visą Lietuvą.
Sveikinimo žodį tarusiam rajono mero pavaduotojui Viktorui Bugnevičiui dr. R. Skeivys ne tik padovanojo apie poetą išleistą storą knygą, bet ir prisakė ją perskaityti. Daugelis knygos autorių dalyvavo ir D. Poškos minėjime.
NUSTEBO NEPAMAČIUSI POLITIKŲ
Pasak P. Šverebo, viena problema, susijusi su D. Poškos biografija, vis dėlto liko – nežinoma, kaip jis atrodė. Išskyrus porą detalių, kad buvo aukštas ir stambus. Istorikas prisiminė pirmuosius savo susidūrimus su šia asmenybe. Pirmas – išgirdus brolio dainelę apie ožką ir joje minimą D. Pošką – didelį ir baisų žmogų. Antrasis susidūrimas buvo gerokai džiugesnis. Mokyklos suole skaitydamas “Mužiką žemaičių ir Lietuvos” džiaugėsi, kad poetas tiek mažai ir taip aiškiai parašė. D. Poškos vaizdas paryškėjo perskaičius A. Zalatoriaus tyrinėjimus.
P. Šverebas prisiminė, kaip tiksliai buvo nustatyta konferencijos “kaltininko” gimimo data: kaip teko šifruoti “smagia ranka lenkiškai rašytus tekstus”, kaip buvo gilinamasi toliau ieškant D. Poškos artimųjų.
Konferencijoje dalyvavo D. Poškos tėvo antrosios žmonos giminės palikuonis.
Dr. Romą Bončkutę, skaičiusią pranešimą apie doros ir šlovės įtampą D. Poškos poezijoje, nustebino, kad salėje nematyti nė vieno politiko, norinčio pasisakyti prieš artėjančius rinkimus. Klaipėdoje esą toks vaizdas įprastas: bet kokiame renginyje prisistato kandidatas į Seimo narius. Taip R. Bončkutė savo pranešimo temą susiejo su šių dienų politikus ir graikus iš antikinės literatūros vienijančiu šlovės siekimu bet kokia kaina.
Konferencijos dalyviai pranešimus stengėsi skaityti trumpai, nepaisant to, salėje žmonių kaskart mažėjo. Mokslinė konferencija “D. Poška – pagrindinė žemaičių kultūrinio sąjūdžio figūra” baigta diskusijomis. Vėliau – ąžuoliukų sodinimas poeto gimtinėje Lėlaičiuose ir literatūriniai skaitymai čia esančioje koplyčioje.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
