Mažeikiškio juvelyro laisvalaikis: ieškoti, ko nepametęs

Valandų valandos laukuose, praleistos su metalo detektoriumi – toks dažnas juvelyro Gedimino Bušmos savaitgalis.
Senovinėmis monetomis besidomintis mažeikiškis apgailestauja, kad ant padorių ieškotojų šešėlį meta vadinamieji juodieji archeologai.
„Yra žmonių, kuriems kasinėjimai – pragyvenimo šaltinis. O mus domina pats procesas,“ – patikina G. Bušma.


PRADŽIA – LATVIJOS MIŠKUOSE
Ieškoti, ko nepametęs – taip savo laisvalaikį apibūdina juvelyras G. Bušma.
Prieš penkiolika metų pažįstami jį sudomino, pasiūlę nuvažiuoti į kaimyninės Latvijos miškus ir paieškoti Antrojo pasaulinio karo reliktų.
„Galiu pasakyti – tai savotiška liga. Užkrečiama. Kas pabando, o jei dar pasiseka iš pirmojo važiavimo kažką atrasti, tai iškart užsikrečia. Kažkada labai aktyviai žvejojau. Bet paskui nugalėjo ieškojimai, žvejyba liko visai užmiršta…“ – apie pomėgius pasakojo mažeikiškis.
Vyriškis prisimena, kad klajoti po Latvijos miškus būdavę pavojinga – juk nežinojai, ką rasi, o gal kokį sprogmenį… Iš tų laikų namuose kaip antikvaras saugomas minų ieškiklis, kokių galbūt nebegamina.
Kai atsibodo miškai ir Antrasis pasaulinis karas, G. Bušma atsigręžė į gimtuosius Mažeikius.
„Tai labai įdomus kraštas. Ieškoti tikrai yra kur. Ir nemanau, kad mano gyvenimo užtektų bent daliai jo apieškoti,“ – pasirinkimą paaiškino mažeikiškis, kartais laukuose pastebimas su metalo detektoriumi.
Mūsiškės vietovės patrauklios ir tuo, kad nereikia toli važiuoti – sutaupoma laiko, kurio darbų sūkuryje paskendusiam juvelyrui ir taip trūksta.

„APSIGINKLAVĘS“ KEISTUOLIS
Numizmatika besidomintis G. Bušma prisipažįsta – daug kas jį laiko keistuoliu. Aplinkiniams neįprastas vaizdas: ko anas, ginkluotas neaiškiu prietaisu, laukuose slampinėja?
„O aš vis sakau: aukso ieškome,“ – nusišypso lobių ieškotojas. Taip, vyriškis sutinka, kad būtų naivu sakyti, jog rūpi tik pats ieškojimo procesas – svarbu ir rezultatas.
„Negalėčiau konkrečiai įvardyti, kas man brangiau – rastas auksas ar sidabras koks… Kartais varinė kapeikėlė yra brangesnė už auksinę. Pinigais, be abejo, auksas yra auksas. Jis visais laikais turėjo vertę. Bet randama tokių dalykų, kurie tau yra įdomesni,“ – patikino pašnekovas ir prisiminė, kaip smagu buvo rasti plombas su Vyčiu iš Virbalio muitinės arba carienės Jekaterinos laikų dvi kapeikas.
Tiesa, pastarąją monetą G. Bušma rado 70 centimetrų gylyje. To pasiekti padeda metalo detektorius. Vyriškis nusišypso: kuo labiau klimpsti į šią „ligą“, tuo norisi geresnio įrankio.
„Taip, tai sąlyginai brangus užsiėmimas. Bet juk tai vienkartinė investicija, o paskaičiuokite, kiek žvejai išleidžia pinigų. Galbūt net daugiau,“ – svarstė mažeikiškis ir prasitarė, kad paskutinis pirkinys atsiėjo penkis tūkstančius litų.
Be jo, ieškotojas visada „apsiginklavęs“ ir kastuvu. Kartais užtenka rausti per kastuvo ilgį, kartais giliau…

PO LOBĮ IR TANKĄ
Ieškotojai užtikrina: kiekvieną kartą išėjus į laukus, tikimybė ką nors rasti lygi nuliui.
„Čia laimės dalykas. Juk, pasikartosiu, ieškai, ko nepametęs,“ – nusišypso penkiolika metų ieškojimams laisvalaikį skiriantis vyriškis ir priduria, kad tokių keistuolių Mažeikiuose – ne vienas ir ne du.
Turbūt ne vienas „Santarvės“ skaitytojas susimąstys: o kaip žinoti, kur įmanoma rasti po žeme glūdinčių gėrybių? Teorinėms paieškoms skiriamas žiemos periodas, kai dėl sniego neįmanoma išeiti į laukus.
G. Bušma vardija savo šaltinius: įvairios knygos apie kraštą, begalę informacijos teikiantis internetas. Belieka žemėlapyje dėlioti kryželius, kur pavasarį reikėtų apsilankyti…
„Tenka ir su žmonėmis bendrauti, nori nenori. Jie informacijos suteikia. Juk kai atvažiuoji į laukus, turi eiti prašyti šeimininkų leidimo. Yra žmonių, kurie iškart pasako – ką tu nori, tą daryk, tik kokių žirnių neiškask. Būna ir tokių, kurie pasako, kad čia jo žemė ir kojos į ją negali kelti. Lyg pasiimčiau žemės gabaliuką ir išsineščiau… Bet nieko nepadarysi, kiek žmonių, tiek ir nuomonių,“ – mintimis dalijosi G. Bušma.
Pašnekovas nusišypso: bendraujant su žilagalviais sodybų šeimininkais ko tik neišgirsti. Remdamasis jų pasakojimais, kiekviename kaime turėtum rasti Napoleono pakastas kelias „bačkas“ aukso ir būtinai kiekviename kaime – po nuskendusį tanką…
„Lietuvoje, kiek žinau, tanko nėra niekas atradęs… Juk mūšių didelių nebūta. Pasakojama, kad nuskendęs koks tankas durpyne ar pelkėje, arba pasakojama, kad ant kalniuko užvažiavo ir prasmego. Bet juk tai nelogiška. Ir žmonės pasakoja nuoširdžiai, kiekvienas teigia, kad vos ne savo akimis matė ar pats padėjo užkasti. Bet pasakojimai prasilenkia su realybe…“ – sakė mažeikiškis ir patikino, kad per tiek metų jau pavyksta atpažinti, kurios pasakojamos istorijos gali turėti realų pagrindą paieškoms.

PALIEKA ŠEIMININKAMS
Vienoje iš juvelyrinių dirbinių parduotuvių dirbantis G. Bušma atskleidžia, kad iš radinių galima nuspėti vietovės istoriją, kokie žmonės čia gyvenę. Neseniai jam tekę lankytis ūkininko sodyboje, kurioje iš pradžių ypatingų dalykų nerado: vadinasi, čia gyvenę vargingesni žmonės. Tačiau vėliau nustebino rastas sidabrinis 1914-ųjų metų doleris.
Pasidomėjus sodyboje gyvenusių žmonių istorija, paaiškėjo, kad kažkas iš giminių buvo išvykę gyventi į Užatlantę ir vienu metu buvo grįžę aplankyti artimųjų. Matyt, ir pametė…
Pasiteiravus, ar „ieškotojo“ paslaugų neprašo aplinkiniai, G. Bušma linkteli: tikrai tenka pavaikštinėti po pažįstamų žmonių sodybas. Žmonės domisi savo istorija. Bet žinote, koks pirmiausia užduodamas klausimas?
„O kaip pasidalinsime, jei ką nors ras?..“ – iškart pasiteirauja šeimininkai.
„Yra žmonių, kurie iš to gyvena. Tiesiog kiekvieną dieną atsikelia ir į paieškas eina, kaip į darbą. Bet man malonus pats procesas. Dažnai žmonės nustemba, kai pasakau, kad man nereikia nieko: ką rasiu, yra jūsų. Jei kažką duosite, tai gerai, ne, tai ne. Svarbiausia atrasti,“ – teigė pašnekovas.
Tokiais atvejais mažeikiškis ieškotojas po žemę dažniausiai pats nė nesirausia: name vietas, kur galėtų būti kažkas įdomaus, sužymi kryžiukais, o laukuose – tas vietas pažymi pagaliukais.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: Į paiešką su „Santarvės“ fotografu išsiruošęs
G. Bušma žemėje aptiko rusiško karabino kulką.

„Apsiginklavęs“ kastuvu ir metalo detektoriumi – toks laukuose vaikščiojantis vyriškis aplinkiniams kelia nuostabą.

Mažeikiškį šiuo metu labiau domina įvairios monetos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto