„Sodros“ Mažeikių skyriuje atidaryta Pavasario pagrindinės mokyklos dailės mokytojo, Mažeikių krašto kultūros premijos laureato Aleksandro Novako darbų paroda.
Įvairia technika atlikti menininko darbai sukaupti per dvejus pastaruosius metus.
Parodos reguliarėja
Kelinta ši jo individuali darbų paroda, A. Novak sakė neskaičiuojąs: žino tik tiek, kad pirmoji Mažeikiuose buvo apie 2001–2002 metus, taigi, prieš gerą dešimtmetį. Tada praleidžia vienerius ar dvejus metus, ir vėl kviečia mažeikiškius į savo parodą.
„Dabar parodas pradėjau rengti reguliariau: tai jau bus trečioji paroda, rengiama kas antrus metus. Kol prisiruoši laisvesniu laiku – tarp mokinių darbų, visokių kitokių renginių, – tai išties nėra lengva. Ši paroda – pastarųjų darbų ataskaita“, – paaiškino menininkas.
A. Novakas pasakojo, kad savo kūryba yra artimas grafikai. Tačiau parodoje yra ir pastele, ir mišria technika atliktų, ir darbų iš stiklo.
Darbų nekankina
Kūrybos proceso A. Novakas sakė nesureikšminąs: ruošiant darbą kuriai nors kitai parodai, jų galima sukurti ir daugiau – taip kolekcija nuolat papildoma, o kai jų susikaupia daugiau, galima galvoti ir apie individualią parodą.
Atėjus įkvėpimui ir pradėjus piešti ar tapyti, dailininkas sakė stengiąsis viską atlikti iki galo.
„Aš manau, kad geriausias yra neužkankintas darbas. Vienu ypu tikrai padarau didžiąją dalį, o paskui lieka tik padailinimas – ir viskas. Kai sėdu prie paveikslo, mintys, kas tai bus, koks tai bus paveikslas, jau būna susiformavusios, tad užmesti darbo ilgam nereikia: mintyse jis jau būna atliktas. Jeigu atsidėčiau vien tik kūrybai, viskas būtų kitaip“, – kūrybos virtuve dalijosi menininkas.
Renkasi gyvenimiškas temas
A. Novako kūrybinių ieškojimų keliai nėra sudėtingi ar klaidūs. Pasak dailininko ir pedagogo, gyvenimas yra toks, kad šalia kūrybos yra visai kiti gyvenimiški darbai. Kai rengiasi pamokoms, ieško įdomesnės kūrybos technikos, visų pirma viską išbando pats.
„Jeigu naujovė patinka, išbandai, paskui to mokai vaikus. Kai anksčiau organizuodavau parodas drauge su vaikais, technika būdavo matyti“, – kalbėjo menininkas.
Kaip į galvą ateina darbų temos, sunkiai nusakoma. A. Novakui labiau patinka neutralesnės, amžinosios, su gyvenimu susijusios temos.
„Žmogaus likimas, mintys apie ateitį, – visa tai yra mano darbuose. Neimu kažkokių siaurų temų, darbuose tai ir matyti – jeigu tai akmuo ar laivas, jie bus tam tikri simboliai. Jeigu tai žmogaus figūra, ji – stilizuota, nes jei imtum konkrečiai, iš karto kažkam kyla asociacijos: aš mačiau, man panašu ir visa kita. Realistiniams darbams reikia daugiau darbo, gal net kruopštumo. Nėra mano darbuose ir visiškos abstrakcijos – kažką vis tiek galima įžiūrėti“, – savo kūrybą komentavo A. Novakas.
Mano mokytojas, nuostabus žmogus, bei nuostabus dailininkas :)
Gerbiamas Aleksandrai,
Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų labai šiltus, pritraukiančius ir ilgai išliekančius atmintyje paveikslus. Jūsų paveikslai tiesiog šildo nuo kasdienybės dažnai sužvarbusias sielas.