Mažeikiškis mano, kad darbuotojų teises galima apginti

Darius Murauskas, surengęs piketą prie savo darbovietės – „Senukų prekybos centro“ Mažeikiuose, sako neatlaikęs darbe tvyrojusios įtampos ir nežinomybės. Dvidešimt vienų metų pardavėjas konsultantas mano, kad jo akcija jau davė naudos – bendrovės valdžia atkreipė dėmesį į darbuotojus ir pradėjo su jais šnekėtis. DARBE TVYROJO ĮTAMPAD. Murauskas „Santarvei“ sakė, kad baimė prarasti darbą sklandė seniai. Jo nerimą sustiprino maždaug prieš dvi savaites prekybos centre įvykęs susirinkimas, kai vietinė vadovybė darbuotojus informavo apie galimą atlyginimų sumažinimą ir žmonių atleidimą iš darbo. „Žinoma, ši žinia daug ką išmušė iš vėžių, nes šiuo metu yra gana sunku susirasti kitą darbą. O kylant kainoms iš minimalaus atlyginimo (taip laipsniškai buvo žadama sumažinti algą) praktiškai neįmanoma išgyventi“, – mintis dėstė piketuotojas. D. Murausko teigimu, dauguma kolegų pasipiktino tokia „perspektyva“, todėl buvę sudėtinga dirbti. „Niekas negali būti tikras dėl ateities. Vietinės valdžios klausėm, jei atleis, kaip tai bus įforminta? Ar bus mokamos išeitinės kompensacijos? Sulaukėme atsakymo, kad turbūt teks išeiti savo noru“, – kalbėjo „Senukų prekybos centro“ darbuotojas. BENDROVĖS VADOVAS MANO KITAIP UAB „Senukų prekybos centras“ vykdomasis direktorius Saulius Raudys „Santarvei“ raštu paprieštaravo: „Negalima teigti, kad tarp darbuotojų kilo įtampa. Be jokios abejonės, tam tikrą nerimą darbuotojams (kaip ir visiems kitiems Lietuvos gyventojams) gali kelti bendrai šalyje susidariusi ekonominė situacija, tačiau tai tikrai nesusiję su UAB „Senukų prekybos centras“ veiksmais“. S. Raudžiui pasirodė keista, kodėl D. Murauskas, jei manė, kad jo teisės yra pažeidžiamos, nesikreipė į vadovybę ar pagaliau į kompetentingas valstybines institucijas, o veikė, pasak bendrovės vadovo, „neteisėtomis priemonėmis – viešai skleidė tikrovės neatitinkančią ir bendrovės dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją“. Anot S. Raudžio, Mažeikiuose įsikūrusiame „Senukų“ prekybos centre darbuotojų skaičius nebuvo mažinamas ir šiuo metu to daryti neplanuojama, nes personalo poreikis Mažeikiuose nėra sumažėjęs. Tačiau, pasak vadovo, bendrovė negalinti sulaikyti darbuotojų, kurie, gavę geresnį darbo pasiūlymą ar dėl kitų priežasčių, patys pageidauja nutraukti darbo santykius. S. Raudys tvirtino, kad D. Murausko teiginiai apie minimalų ar sumažintą atlyginimą paprasčiausiai neatitinka tikrovės. Nei D. Murausko, nei kitų prekybos centro darbuotojų atlyginimai nebuvę sumažinti. Direktorius savo rašte teigia neatmetąs galimybės, jog tokia akcija, be kita ko, „buvo siekiama sukelti įtampą Mažeikių parduotuvės darbuotojų kolektyve“. KAS ATSAKO UŽ PIRKĖJŲ PIKTAVALIŠKUMĄ?D. Murauskas „Santarvę“ tikino, kad dažnai parduotuvės patirti nuostoliai yra išskaičiuojami iš darbuotojų atlyginimo arba pačiam darbuotojui tenka nusipirkti pirkėjų sugadintą prekę. Vaikinas pripažino, jog yra pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią atsako už jam patikėtą turtą. Bendrovės vykdomojo direktoriaus S. Raudžio atsakyme teigiama, kad darbuotojų pareigą atlyginti darbdaviui padarytą žalą nustato įstatymai bei darbuotojų pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Iš darbuotojų teisės aktų nustatyta tvarka reikalaujama atlyginti už materialines vertybes, kurios jiems buvo perduotos ir vėliau prarastos, taip pat už darbuotojų sugadintas vertybes. Tačiau direktorius teigė, kad iš darbuotojų nereikalaujama atlyginti už pirkėjų sugadintas ar kitokiu būdu ne dėl darbuotojų kaltės prarastas ar sugadintas vertybes. „Norime atkreipti dėmesį, kad net ir tais atvejais, kai darbuotojams perduotų materialinių vertybių inventorizacijos metu nustatomas trūkumas, bendrovė pati savo sąskaita dengia visą ar dalį tokio trūkumo“, – atsakė S. Raudys. ATSAKOMYBĖS RIBOS – KONKREČIOS Advokatas Vilius Jonaitis, „Santarvės“ paprašytas pakomentuoti šią situaciją, sakė, kad net jei darbuotojas pasirašo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, viskas turi būti apibrėžta konkrečiai: kas ir kaip yra atsakingas. „Kiek žinau, parduotuvėse dažniausiai būna skyriai ar padaliniai, todėl darbuotojai ir turi atsakyti tik už jiems patikėtas prekes, o ne už viską apskritai. Pvz.: santechnikos skyriuje dirbantysis – tik už prekes, kurios yra tame skyriuje, o elektros prekių skyrius – taip pat tik už ten esančias“, – teigė teisininkas. Pasak advokato, kilus ginčams ir nesutarimams vienu ar kitu klausimu, darbuotojas turėtų kreiptis į darbdavį, kad būtų sudaryta darbo ginčų komisija, o jei darbdavys nesutinka ir nesprendžia konflikto, tuomet darbuotojui patartina ginčą spręsti teisiniu keliu. Įstatymuose yra numatyta įvairių teisinių priemonių visiems nesutarimams ir klausimams išsiaiškinti. „Visiškos materialinės atsakomybės sutartys dažniausiai sudaromos todėl, kad darbdavys nori būti garantuotas, jog darbas bus atliktas tinkamai ir bus saugomos darbo priemonės bei darbuotojui patikėtos vertybės. Tačiau viskas privalo būti konkrečiai apibrėžta, kad darbdaviai negalėtų tuo piktnaudžiauti. Vienas darbuotojas negali būti atsakingas už visą parduotuvę“, – teigė V. Jonaitis. Advokatas neslėpė, jog yra girdėjęs apie tai, kad parduotuvių darbuotojai padengia parduotuvės nuostolius, tačiau netekę girdėti, kad dėl to kas nors būtų skundęsis ar kreipęsis į teismą. PIKETAS SURENGTAS NEVELTUI D. Murauskas įsitikinęs, kad jo surengtas piketas nenuėjo veltui, nes į šią mažeikiškio akciją sureagavo bendrovės vadovybė. „Pirmą kartą nuo „Senukų“ atidarymo į Mažeikius buvo atvažiavusi valdžia iš Kauno, kuri pažadėjo, kad žmonių niekas neatleis ir algų nemažins, esą net tokios kalbos nebuvę. Nors mes iš tiesų tokias kalbas girdėjome kasdien“, – sakė D. Murauskas. Piketuotojas apgailestavo, kad iš pradžių kolegos buvo sujudę, norėjo rengti piketą, stoti į profsąjungą. Bet vėliau D. Murauskas liko vienas. Jo nuomone, žmonės pabūgo galimų pasekmių. „Tikiu, kad morališkai daug kas mane palaiko, bet išeiti kartu tiesiog neišdrįso. Teko girdėti, kad po kauniškių apsilankymo kai kuriems darbuotojams buvo pasiūlyta rinktis: arba darbdavys, arba profsąjunga. Turbūt todėl dalis parašiusiųjų pareiškimus stoti į profsąjungą juos atsiėmė“, – spėjo D. Murauskas. Vaikinas sakė nelabai tikintis valdžios išsakytais pažadais pagerinti darbo sąlygas, nemažinti atlyginimų bei neatleisti žmonių. Jei iš tiesų taip atsitiktų ir darbdaviai numotų ranka į pažadus, D. Murauskas pasiryžęs rašyti raštus į aukštesnes instancijas bei toliau ginti savo teises. Pasak pašnekovo, po piketo darbe niekas nepasikeitė, dirba kaip dirbęs, jokio spaudimo tikino nejaučiąs. „Daug kas iš aplinkinių ragina būti atsargiam, nes esą darbdaviai gali specialiai ieškoti priežasčių, kad galėtų mane atleisti iš darbo. Tačiau esu optimistiškai nusiteikęs, per metus, kai dirbu „Senukuose“, nesu gavęs jokių nuobaudų ar įspėjimų, tad abejoju, ar būtų galima dėl ko nors mane atleisti“, – įsitikinęs D. Murauskas. VIENAM KOVOTI SUNKUŽemaitijos regiono Mažeikių rajono profsąjungų centro pirmininkė Virginija Vilimienė taip pat mano, kad žodžiu išsakytus pažadus darbdavys gali ir pamiršti. „Mes darbdaviu tikime tik tada, kai pasirašome sutartį ant popieriaus, kad abi šalys viena kitai įsipareigoja ir darbuotojams yra užtikrinamos geresnės sąlygos. Bet ir po to turime kontroliuoti, kaip vykdomos sutarties sąlygos. Iš patirties žinau, kad žodiniai pažadai ir lieka tik žodžiais. Darbdaviai tikisi darbuotojus taip nuraminti ir užliūliuoti pasakėlėmis. Tačiau kyla klausimas: jei darbdaviai tokie geri, tai kodėl buvo prieita iki piketo? Kodėl iki šiol neužtikrino gerų darbo sąlygų?“ – klausė profsąjungų lyderė. V. Vilimienės teigimu, susivienijus darbuotojams galima daugiau pasiekti: „Tuomet darbdavys labiau atsižvelgia į darbuotojų reikalavimus. Kai visas kolektyvas priklauso profsąjungoms, tai galima ir kolektyvines sutartis sudaryti, ir palankias darbuotojams vidaus taisykles nusistatyti“. V. Vilimienė patvirtino, kad dalis „Senukų prekybos centro“ darbuotojų iš tikrųjų atsiėmė pareiškimus dėl stojimo į profsąjungą. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė teigė pastebinti, jog dauguma darbdavių yra suinteresuoti, kad darbuotojai nestotų į profsąjungas, mat tokiu atveju jie nebegali valdyti žmonių kaip nori. „Manau, kad daugelio prekybos centrų darbuotojai turėtų susiburti į profsąjungas ir gauti juridinę apsaugą. Turbūt niekam ne paslaptis, kad jie dirba nežmoniškomis sąlygomis. Darbo valandos ilgos, o atlyginimai maži. Darbo kodekse yra apie 50 straipsnių, kurie palengvintų darbą, tačiau nedaug kas jais pasinaudoja“, – aiškino J. Čejauskienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Prie prekybos centro „Senukai“ piketuoti nepabūgo tik vienas darbuotojas – D. Murauskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto