Mažeikiškių liudijimu, vokiečių kareivių kapai – išsibarstę po visą rajoną

Telesforas Šimkus prisimena, kad šioje vietoje tebesiilsi vokiečių kareivio palaikai. Autoriaus nuotrauka

Po vokiečių karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, palaikų ekshumavimo Mažeikių senamiesčio parke redakciją pasiekė skambučiai apie vienoje ar kitoje rajono vietoje žinomus palaidotus vokiečių karius. Tačiau net ir tuos laikus menantys žmonės dabar negalėjo tiksliai parodyti, kur ilsisi žuvusieji.

Žūties aplinkybės – nežinomos

Aštuoniasdešimt aštuntus metus einantis mažeikiškis Telesforas Šimkus, pakvietęs į kelionę Knabikų kaimo laukais, kuriuose prabėgo jo vaikystė ir jaunystė, pirmąjį sustojimą surengė ties buvusia kaimo pradine mokykla.
„Žinau, kad šioje vietoje, gražioje pievelėje prie mokyklos, kur mes žaisdavome, yra palaidotas vokiečių kareivis. Gerai atsimenu, kad apie šešis septynis metrus nuo kelio buvo supiltas kauburėlis, pastatytas nelupto beržo kryželis ir uždėtas vokiečio kareivio šalmas. Dabar čia viskas pasikeitė: kur buvo pievelė, dabar auga didžiulė eglė ir kiti medžiai. Rusų kareiviai čia pasirodė 1944 metų Visų Šventųjų rytą, tada čia kapelis jau buvo“, – pasakojo senolis.
Pasak mažeikiškio, niekas nežino, kaip žuvo kareivis, kokio amžiaus jis buvo, – artėjant frontui visus varė iš sodybų, apie dvidešimt jų buvo padegta, kad neatitektų artėjančiam priešui. Štai ir iš kitoje kelio pusėje buvusios didelės daržinės likę tik pamatai…

Palaidotas netoli kryžiaus

Už gero puskilometrio, ten, kur atstatytas kryžius žymi Knabikų kaimą, pasak T. Šimkaus, taip pat amžinojo poilsio atgulė vokiečių kareivis. Dabar šioje vietoje – javų laukas.
Pasak senolio, čia ir anksčiau stovėjo medinis kryžius – vienas kaimo gyventojas, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, išvyko į Rusiją ir pažadėjo: jeigu grįš į Lietuvą, pastatys kryžių. Tai jis po kelerių metų ir įvykdė.
Kryžius buvo apjuostas geležine tvorele, o šalia ir buvo palaidotas vokiečių kareivi. Kaip ir pirmuoju atveju, ant beržinio kryželio nebuvę jokių užrašų.
„Baisūs buvo ne tik karo metai, ypač tada, kai frontas ritosi per vietovę – tuomet žmogaus gyvybė buvo nieko verta, bet ir pokaris – 1945-aisiais atvyko iš miesto komjaunuolis, nuniokojo vokiečių kapus, ištraukė kryželius, juos sulaužė. Turėjome iš geležinkelininkų įgiję vokišką dviratį, tai sėdo ant jo ir išvažiavo. Ir ką tu padarysi“, – „Santarvei“ pasakojo mažeikiškis, kuris po karo buvo ištremtas į Sibirą.

Laidojo skubėdami

Paskutinis sustojimas, vaikštant su T. Šimkumi, buvo prie senųjų Knabikų kaimo kapinių. Prie netoliese gyvenusio ūkininko Šidlausko pavarde vadinamų senkapių – nuo kelio pusės prie akmeninės tvorelės, kur dabar auga tik žolė – taip pat buvo trijų vokiečių kapai. Juos tuomet  žymėjo kauburiai, beržiniai kryželiai ir šalmai.

Netoli neseniai atstatyto Knabikų kaimo kryžiaus laukuose taip pat yra nežinomo kareivio kapas. Autoriaus nuotr.

„Kodėl juos visus laidojo atskirai, nesuvežė į kapines, niekas nežino. Mes tada galvojome, kad jie labai skubėjo, tačiau planavo grįžti ir perlaidoti savuosius į vienas kapines. Tačiau to nebuvo lemta padaryti.
Norėtųsi, kad jie visi drauge atgultų į bendrą kapą – kareivis juk buvo nekaltas, kad jį pašaukė į tarnybą. Už atsisakymą kariauti galėjo ir prie sienos pastatyti“, – svarstė senolis.
Pasak T. Šimkaus, panašiai buvo laidojami ir žuvę sovietų armijos kariai. Vienas jų buvo palaidotas  netoliese esančios sodybos kieme. Kelio, vedančio Buknaičių link, pakraštyje buvo apie dvidešimt kapų su lentelėmis, kuriose buvo surašyti kariniai laipsniai ir pavardės. Vėliau visus palaikus iškasė ir perlaidojo į karių kapines Mažeikiuose.

Prisiminė jaunus, šviesiaplaukius vyrukus

Mažeikiškis Petras Antanavičius įsitikinęs – vokiečių karių palaikai ilsisi ir dabartinės sodų bendrijos teritorijoje.
.„Kaip pasakojo mano velionė mama, 1944 metais frontui ritantis per Kurmaičius, čia, sodybos teritorijoje, buvo palaidoti sovietų kariai, o šalia, atskirame kape, – ir du vokiečių kareiviai. Vėlesniais metais sovietų karius atkasė ir išvežė perlaidoti, o vokiečių kapeliai ten ir liko.
Mama dar uždegdavo žvakeles jų sieloms per lapkričio pirmąją“, –  prisiminė  pašnekovas.
Anot vyriškio, tą vietą sodų bendrijoje išlikusioje sodyboje gali rasti tik žinantis žmogus. Artimiausiu metu mažeikiškis apie ją žada informuoti vokiečių karių palaikų perlaidojimu užsiimančius archeologus.
Amžinatilsį mama Petrui negalėjo pasakyti, kaip vokiečių kariai žuvo, tačiau ji teigė, kad abu žuvusieji buvę jauni, šviesiaplaukiai vyrukai.

Palaidojo vokiečių snaiperį

Apie tai, kad Kurmaičiuose, dabartinėje Žilvičio antrojoje gatvėje, gali būti dar vienas vokiečių kareivio kapas, mus informavo ir Algimantas Nagys.
„Pradedant dalyti sklypus sodams, 1980 metais, šioje vietoje kasėme drenažo trasą ir tuo metu pas mus atėjo Petro Antanavičiaus amžinatilsį tėvas ir pasakė: čia nekaskite, čia palaidotas kareivis. Jis mums ir papasakojo, kad Ventos upės pakrantėje buvo įsitaisęs vokiečių snaiperis, kurį nuo Skuodo pusės nušovė sovietų kariai. Kartu su savo tėvu jis rado žuvusiojo kūną, jį su visa apranga ir žetonais suvyniojo į brezentą, iškasė duobę ir palaidojo žūties vietoje“, – pasakojo mažeikiškis.
Tas iškilęs kauburėlis buvo saugomas, tuometinis gauto sklypo savininkas jį buvo apsodinęs gėlėmis, tačiau vėliau, pasikeitus savininkams, žemė buvo išlyginta. Ir vis dėlto, nors ir su kelių metrų paklaida, ta vieta yra žinoma.

Užkasė ir paliko

Kiti rajono gyventojai pasakojo apie netoli sodų bendrijos „Raselė“ palaidoto vokiečio kareivio kapą, kurį gali nurodyti tik apie dvidešimties metrų spindulio tikslumu.
Sulaukėme ir Laižuvos seniūno Algimanto Auškalnio skambučio – pačiame miestelyje yra visų užmirštas kelių vokiečių kareivių kapas.
„Seni laižuviškiai dar pasakojo, kad juos vokiečiai suvarė kasti duobių prie senosios bažnyčios šventoriaus. Į jas buvo paguldyti septynių vokiečių karių palaikai. Dabar čia – lygi vieta, jokios žymės, kad toje vietoje guli palaidoti kariai, nėra“, – sakė seniūnas.
Pasak buvusių įvykio liudytojų, perlaidoti kareivių vokiečiai nespėjo – užkasė ir užkasė. Po to atėjo sovietų armija, tad žuvusieji taip ir liko amžino poilsio be jokios kapo žymės.

One Reply to “Mažeikiškių liudijimu, vokiečių kareivių kapai – išsibarstę po visą rajoną”

  1. E.V. parašė:

    Palikti, kaip buvo, paprasčiausiai nežmoniška. Būtina surinkti visus palaikus ir juos perlaidoti į vieną vietą. Geriausia vieta – kapinės. Visi mirusieji turi būti gerbiami vienodai ir ilsėtis kapinėse, o ne palaukėse, pagrioviuose ir pakelėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto