Mažeikiškių Skrajojamasis teatras žiūrovus vėl pakvietė į premjerą

Spektaklio personažai išsiskiria itin spalvingais drabužiais. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Mažeikiškius į premjerą pakvietė Kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamasis teatras.

Šį kartą žiūrovai išvydo šiek tiek ilgiau nei valandą trukusį spektaklį pagal Kazio Sajos groteską „Mamutų medžioklė“.


Trečias teatro spektaklis

J. Vaičkaus Skrajojamasis teatras Mažeikiuose gyvuoja jau ketvirtus metus ir aktyviai dalyvauja mėgėjų teatro gyvenime. Teatro repertuare „Mamutų medžioklė“  – trečiasis spektaklis po „Velnio spąstuose“ ir „Dobilėlio penkialapio“. 
Spektaklio režisierė Airida Lementauskienė pasakojo, kad Kazio Sajos kūrinys pasirinktas dėl to, kad teatras nori išlikti ištikimas J. Vaičkaus tradicijai – nacionaliniam teatrui, todėl ieškojo lietuviškos dramaturgijos. Režisierei, jaunam žmogui, priimtinos vienokios, o brandaus amžiaus kolektyvui – šiek tiek kitokio tipo pjesės.
„Ir mes atradome viduriuką, kuris tiko mano jaunam ieškojimui ir kai kurių narių brandesniam amžiui. Tai tarybiniais laikais rašytas, groteskinis, su perkeltine prasme kūrinys. Yra tiesioginio, vizualaus ir šmaikštaus dialogo, o tai patinka mūsų kolektyvo mėgėjams. Yra ir šiek tiek potekstės – tai įdomu man. Potekstė, iliuziškumas, groteskas, absurdas – tie dalykai pasirinkimą ir nulėmė“, – pasakojo režisierė.


Kūrinys aktualus ir šiandien

Be to, šiame spektaklyje daug vaidmenų, o mažeikiškių teatre daug žmonių, tad visi turi nemažus vaidmenis, visi beveik ištisai scenoje. 
„Mamutų medžioklė“ – labai aktualus kūrinys šioms dienoms.
Tarybiniais laikais apie esamą santvarką atvirai kalbėti nebuvo galima, o atgavus Nepriklausomybę, laisvę atrodė, kad tai nebe aktualu, nes ten kalbama apie lyderystę, apie aklą ėjimą paskui vedlį.
„Aš manau, kad atėjo toks laikas kaip prieš daug metų, kai mes aklai tikime politiniais ir kitokiais lyderiais. Spektaklyje nuolat ieškoma šventės, kažkokio išpūsto patoso, karnavalo, ir per tą ieškojimą mes pamirštame kas esame, žmogus atitolsta nuo savęs, dalijasi į grupuotes ir aklai seka netikrais idealais. Tai ir yra aktualu šioms dienoms“, – įsitikinusi A. Lementauskienė.


Yra naujų atlikėjų 

Teatro trupę palikus dviem žmonėms, ją papildė trys nauji: Kristina Railienė, Šarūnas Daukantas ir Vaidas Andrijaitis.
Galima teigti, kad pagrindinio veikėjo spektaklyje nėra, visą spektaklį jungia keturi personažai –   Čigonė (Kristina Antanavičienė), Rylininkas (V. Andrijaitis), Kaminkrėtys (Vidmantas Erlickis) ir Vienuolė (Ona Griciutė), kurie eina ieškoti šventės ir prie jų paskui vis prisijungia kiti žmonės.
Išskirtinis, bet ne pagrindinis yra Sargo (Viktoras Šliogeris) vaidmuo. Jis išsiskiria iš tos masės į šventę einančių žmonių, kuriuos jis pavadino mamutais, nes, jo matymu, jie yra kvaili, nemąstantys, įklampina juos į dervą ir bando mokyti, atversti į žmones.
„Jis yra Sargas, bet mes jį padarėme groteskinį ir šiuolaikinį. Tai sietina netgi su šiuolaikine fantastika, jis – lyg personažas iš „Matricos“, kuris yra žmogaus, jo sielos sargas. Sargo vaidmuo yra lyg kokia ašis, nes su juo susijęs visas antrasis veiksmas“, – pasakojo A. Lementauskienė.


Išnaudota salės erdvė

Keturių į šventę ėjusių personažų vedlys yra Rylininkas. Sargas jį vienintelį nori išgelbėti, nes jis yra arčiausiai žmogaus: rūpinasi šalia esančiais, negalvoja tik apie save, nėra didelis egoistas, galvojantis apie pilvą ir pramogas, kitokius dalykus. Rylininkas išsiskiria iš kitų personažų, nes jis  yra kitoks.
Visas dabarties aktualijas spektaklio kūrėjai pavaizdavo labai šiuolaikiškai.
Į spektaklį įjungta ne tik scenos, bet ir visa salės erdvė: personažai vaikšto po salę, sėdi tarp žiūrovų, tad labai svarbu apšvietimas, su kuriuo dirba Gintaras Mikutis, garso aparatūrą valdo Vaclovas Mikutis, o muzikinį apipavidalinimą kūrė Ingrida Šopienė bei Jonas Šopa jaunesnysis.
Spektaklyje taip pat vaidina Virginija Dementjevienė, Virginijus Voveris,  Kristina Railienė, Marija Katilienė, Goda Vasiliauskytė, Juozapas Kukštas ir Jūratė Tomkuvienė.


Scenografiją kūrė pati

Scenografiją kūrė pati režisierė, tik viena bendrovė parėmė balionais ir žibintais. Kadangi spektaklio metu personažai eina į karnavalą, režisierei labai padėjo internetinės svetainės, kuriose reklamuojami karnavaliniai drabužiai. 
„Spektaklis stilistiškai chaotiškas, nes vaizduoja mūsų visuomenę, kai vienas į turgų eina vos ne blizgiais drabužiais, o kitas, paprastas darbininkas, su darbiniu kostiumu, tad spektaklyje daug karnavalinio tipo kostiumų. Drabužiai šaržuoti, groteskiški, juos kūrėme savo jėgomis. Ėmėme visuomenės tipažą, galvojome, kaip žmonės dažniausiai vaikšto ir kažko analogiško ieškojome savo  ir internetinėse spintose“, – pasakojo A. Lementauskienė.
Spektaklyje vaidina 13, iš viso su režisiere užimti 17 žmonių.
„Scenoje išnyksta riba tarp realybės ir iliuzijos, gėrio ir blogio, vertybių ir ydų, gražaus ir bjauraus, kvailo ir protingo, žmogaus ir gyvulio (mamuto), kasdienybės ir šventės.  Žiūrovams paliekamas klausimas ir individualaus suvokimo – atsakymo galimybė“, – visą spektaklį apibūdino A. Lementauskienė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto