Mažeikių miestui – 100 metų: dėl datos istorikams abejonių neliko

Taip atrodė Mažeikių miesto savivaldybės pastatas iki 1940 metų. Nuotr. iš Mažeikių muziejaus archyvo

Šis kovas mažeikiškiams ypatingas – bus minimas Mažeikių savivaldos ir Mažeikių miesto 100-metis. Muziejininkai ta proga parengė parodą ir kovo 3-iąją kviečia į jos atidarymą.
Apie tai, koks kelias nueitas, kol Mažeikiai iš nedidelio kaimelio tapo miestu, kokių buvo peripetijų dėl miesto įkūrimo datos, „Santarvės“ skaitytojams priminė muziejininkai Vytautas Ramanauskas ir Mindaugas Buknys.

Susiejo su geležinkelio tiesimu

Pasak muziejininkų, istoriškai susiklostė taip, kad kurį laiką Mažeikių miesto pradžia buvo skaičiuojama nuo 1868 metų. Pagrindinis tokios idėjos „kaltininkas“ – kraštotyrininkas, muziejininkas, pedagogas, spaudos darbuotojas Stasys Ličkūnas. Tai jis tarpukario laikų spaudoje rašytuose straipsniuose pradėjo šią datą minėti kaip Mažeikių įkūrimo datą.
Manoma, kad kaip atskaitos tašką istorikas mėgėjas paėmė Liepojos–Romnų geležinkelio linijos tiesimo pradžią.
Tačiau, pasak V. Ramanausko, minėtais metais tik buvo paskelbtas konkursas geležinkeliui tiesti. Realūs linijos tiesimo darbai prasidėjo po metų. O užbaigti jie dar vėliau – 1871-aisiais. Tuomet geležinkeliu ėmė kursuoti traukiniai.

Lydėjo prieštaros ir abejonės

Vis dėlto, nutiestas geležinkelis ir dabartinėje Stoties gatvėje pastatyta anuomet Muravjovo vardą turėjusi traukinių stotis savaime nieko nekeitė, staigaus miesto augimo pirmieji mažeikiškiai tikrai nepajuto. Juolab kad iš pradžių geležinkelis valstybei pelno nenešė.
Tad po poros metų buvo nutiesta dar viena linija, pastatyta ir atidaryta Mintaujos arba kitaip Nitauskos geležinkelio stotis.
„Bet vis tiek Mažeikiai buvo kaimas su dviem traukinių stotimis ir tiek“, – sakė muziejininkas.
Paskui, prabėgus kone dešimtmečiui po pirmosios geležinkelio linijos nutiesimo, 1880 metais, Mažeikių gyventojams buvo išdalyti pirmieji 19 žemės sklypų.
Šią datą lyg ir būtų buvę pagrindo laikyti miesto įkūrimo data. Tačiau muziejininkas pateikė kitą – įdomų, bet prieštaringą argumentą – to meto laiškus. Pavyzdžiui, ant vargonininkui Pukevičiui adresuoto laiško voko rašoma, kad laiško gavėjas gyveno Maravjove, Viekšnių valsčiuje.
Toks užrašas byloja apie tai, kad 1880 metais apie Mažeikius kaip apie miestą nebuvo kalbos.

Miestu tapo 1920 metais

Aplinkybės Mažeikiams iš valsčiaus tapti miestu atsirado 1919 metų liepos mėnesį, kai buvo priimtas Apskrities įstatymas. Juo remiantis, Sedos ir Akmenės apskritys buvo sujungtos į vieną, o Mažeikių valsčius tapo apskrities centru. Tuomet mažeikiškiai, kaip apskrities centro gyventojai, įgijo teisę įkurti miestą.

Straipsnyje, spaudoje publikuotame 1932 metais, minimas ir ugniagesys Feliksas Pračkauskas – galimai buvęs pirmasis Mažeikių miesto burmistras. Kadangi duomenų apie trumpai pareigas ėjusį burmistrą mažai,šis straipsnis muziejininkams užminė mįslių bendroje mažeikiškių ugniagesių nuotraukoje ieškant F. Pračkausko. Nuotraukos iš Mažeikių muziejaus archyvo

Tų pačių metų rudenį buvo priimtas ir paskelbtas ir Savivaldos įstatymas. Turėjo įvykti savivaldos rinkimai. Jie 1919-aisiais neįvyko, nes tuo metu Mažeikiuose šeimininkavo bermontininkai (provokiškos orientacijos rusų kariuomenės, suformuotos po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare, savanoriai – aut. past.).
„Savivaldos rinkimai kai kuriuose valsčiuose įvyko tiktai gruodžio mėnesį. Mažeikiuose jie turėjo įvykti tik apie 1920 metų sausio mėnesį, bet tai patvirtinančių duomenų nėra. Sausio 9 dieną buvo sušauktas Mažeikių gyventojų susirinkimas. Iš 190 jo dalyvių 173 balsavo už tai, kad Mažeikių miesto taryba būtų formuojama atskirai nuo valsčiaus“, – įstatymų padiktuotas ir mažeikiškių įgyvendintas miesto įkūrimo procedūras apibūdino M. Buknys.
Po visų šių procedūrų, 1920 metų kovo 1 dieną, buvo išrinkta pirmoji Mažeikių miesto taryba, o kovo 3 dieną išrinktas pirmasis Mažeikių miesto burmistras Feliksas Pračkauskas.
Taip Mažeikiai tapo visaverčiu miestu su savivaldybe, miesto taryba.

Buvo paminėti tik keli jubiliejai

Pasak V. Ramanausko, 1868-ieji, kaip Mažeikių miesto įkūrimo data, kuriam laikui buvo įstrigusi mažeikiškių sąmonėje. Iškilmingai buvo paminėtas ir miesto įkūrimo 70-metis, ir 100-metis.
Muziejaus darbuotojas prisiminė: kai 1988-aisiais, pagal senąją datą, turėjo būti minimas Mažeikių 120 metų įkūrimo jubiliejus, po miestą važinėjosi autobusai, ant kurių puikavosi tai skelbiantys užrašai.
Tuomet leistame laikraštyje „Pergalės vėliava“ istorikas Povilas Šverebas iškėlė klausimą: ar tikrai taip, ar Mažeikiams tikrai tiek metų.
„Paaiškėjo, kad nieko neišeina, niekas nesusidėlioja. Ir nuo to laiko, nuo 1988 metų, daugiau jau nebuvo švenčiamas joks miesto įkūrimo gimtadienis“, – apie mažeikiškių abejones dėl miesto įkūrimo datos priminė muziejininkas.

Datos klausimas svarstytas konferencijoje

Kai prieš šešerius metus Mažeikių muziejaus direktoriaus pareigas pradėjo eiti Vaidotas Balzeris, jis inicijavo diskusijas apie mūsų miesto įkūrimo datą. Jis teigė, kad šį klausimą reikia kažkaip išspręsti.
Taip prieš porą metų muziejuje buvo surengta konferencija-diskusija „Kaip kunigaikštis Mažeika bėgiais vaikščiojo: miestų ištakų tyrimų problematika“.
„Susikvietėme istorikus, jie skaitė pranešimus apie miestų ištakas, aptarė problemas ir aktualijas šia tema. Tuomet ir prieita prie bendros išvados, kokią datą reikėtų įvardyti kaip Mažeikių miesto gimtadienį“, – prisiminė muziejininkas V. Ramanauskas.
Pašnekovas sakė, jog supranta: visiems norisi garbingos ir tolimos praeities. O kai to norisi, galima kalbėti ir apie kunigaikštį Mažeiką kaip galimą Mažeikių įkūrėją. Tačiau istoriniai duomenys iš tų laikų, kai kunigaikštis gyveno, – ir skurdūs, ir ne tokie tikslūs, kad jais būtų galima remtis ir teigti, kad būtent tada įkurtas Mažeikių miestas.

Kebliais atvejais tenka apsispręsti

Pasak muziejininko M. Buknio, dėl datų galima ginčytis visada. Kiekvienas ginčo dalyvis turės savų argumentų ir bus savaip teisus.
„Bet man atrodo, kad kovo 1 diena yra artimiausia miestui. Man ši data yra labai aiški. Nes būtent tada buvo išrinkta miesto taryba“, – sakė pašnekovas.
Muziejininkų nuomone, kai kalbama apie miestų įkūrimo datas, kai diskutuojama tokiais kebliais bei prieštaringais atvejais, kaip kad buvo dėl Mažeikių miesto, svarbiausia yra sutarti ir nuspręsti, kokias jas laikyti teisingiausiomis, tikriausiomis.
Šiandieniniai mažeikiškiai politikai 2019 metų vasario 22 dieną vykusiame Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje nusprendė: Mažeikių miestas įkurtas 1920 metų kovo 1 dieną, o pirmoji miesto savivalda suformuota tų pačių metų kovo 3 dieną.

Parodoje – šimtmečio istorija

Muziejininkai sako, kad miesto savivaldos 100-mečiui skirtoje parodoje lankytojai galės apžiūrėti eksponatus, atspindinčius visą Mažeikių šimtmečio istoriją: nuotraukas, dokumentus su pareigūnų parašais, iškarpas iš laikraščių.
„Neišskyrėme tik tarpukario ir dabartinių laikų, norėjosi kiek įmanoma atspindėti visą miesto šimto metų istoriją. Gal būsime kiek nuskriaudę Mažeikių apskrities valdybas, nes viskas remiasi į tai, kiek medžiagos turime. Dalis stendų bus skirta apskrities viršininkams – jie nuo 1924 metų tapo praktiškai svarbiausiais žmonėmis apskrityje. Su apskrities viršininkų patvirtinimais galėjo būti skiriami burmistrai, viršaičiai. Žodžiu, nuo tų metų jie labai plačias teises turėjo“, – kalbėjo M. Buknys.
Pasak muziejininko, parodoje daugiausiai eksponatų atspindės tarpukario Mažeikius.
Parodos Mažeikių muziejuje atidarymas įvyks kovo 3 dieną 16 val.

Didžiausias augimas – sovietmečiu

O koks Mažeikiams buvo tas praėjęs šimtmetis?
V. Ramanausko nuomone, gyvenimas Mažeikiuose nesiskyrė nuo valstybės gyvenimo.
Muziejininkas šyptelėjo: jis siūlė parodoje eksponuoti vieną nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip Laisvės gatvėje ganėsi vištos. Tad tokia buvo miesto pradžia – paprasta, ūkiška, su centrinėje gatvėje besiganančiais naminiais paukščiais.
„Paskui vyko miesto augimas, o 1920 metais jau buvo kalbama apie tunelį po geležinkeliu. Žodžiu, žmonės svajojo apie gražias miesto perspektyvas. Paskui buvo sovietinė okupacija, žlugimas, pokaris, tremtis – išbandymai visiems Lietuvos žmonėms. Po jų vėl žingsnis po žingsnio buvo bandoma atsistoti, atsikurti“, – mintimis dalijosi „Santarvės“ pašnekovas.
Faktai liudija, kad Mažeikiams, kaip miestui, sovietinis laikotarpis davė paspirtį judėti į priekį – tuo metu mieste susikūrė pramonė. Statyti įmonių, jose dirbti iš kitų miestų atvyko jaunų specialistų.
„Kaip sako Povilas Šverebas, jei miestas neturi dvaro, tas jo suklestėjimas būna technokratinis, o ne kultūrinis. Manau, tai ir suformavo mažeikiškių technokratišką mentalitetą. Technokratija nėra blogas žodis. Paprasčiausiai miestiečiai yra pragmatiški, moka uždirbti pinigus, tačiau nesidairo į praeitį“, – apibendrino V. Ramanauskas.