Mažeikių šauliai tarpukariu: faktai ir skaičiai

Šį spalį sukanka 105 metai, kai mūsų krašte pradėjo veikti Šaulių sąjunga, vėliau tapusi Mažeikių XIII rinktine. Ta proga siūlome pažintinės medžiagos apie šios organizacijos veiklą tarpukariu.

Šaulių pirmtakams – Lietuvos partizanams – priskiriamas istorinis 1918–1919 m. laikotarpis. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Lietuvoje tebesant vokiečių kaizerinei kariuomenei, 1918 m. antroje pusėje susiformavę lietuvių partizanų būriai pastojo kelią vokiečiams. Tais metais daugelis krašto vietovių buvo partizanų rankose ir jie sudarė pagrindą besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. Iš partizanų būrių išsivystė kuopos, batalionai, pulkai, kuriems teko kovoti su bolševikais ir bermontininkais.

1920 m. po šalį pasklido Vlado Putvinskio-Putvio atsišaukimas, raginantis steigti šaulių organizaciją. Apskričių centruose kūrėsi Šaulių sąjungos rinktinės ir būriai. Lietuvos partizanų įjungimas į Šaulių sąjungą įvyko 1921 m.

1920 m. rudenį Mažeikių vidurinės mokyklos direktorius Petras Bimba ir Aleksandras Vaičkus, režisieriaus Juozo Vaičkaus pusbrolis, pirmasis Mažeikių bibliotekininkas, subūrė iniciatyvinę grupę –
1920 m. spalio 1 d. buvo sudaryta Mažeikių šaulių sąjungos valdyba, o spalio 13 d. mokyklos salėje įvyko steigiamasis susirinkimas. Į sąjungą įstojo visi mokytojai ir 16 mokinių.

1920–1921 m. susibūrė Sedos, Laižuvos, Tirkšlių, Mažeikių šaulių būriai, kurie pradėjo kovą su vagimis, plėšikais, degtindariais, dezertyrais, o pasienio miesteliuose –
Židikuose, Pikeliuose, Ylakiuose, Vegeriuose, Klykoliuose – kovojo su kontrabandininkais.

1921 m. spalio 22 d. žurnale „Trimitas“ išspausdintas Šaulių centro valdybos aplinkraštis, kuriame šaulių būrių valdybos buvo raginamos pradėti vystyti kultūrinę, švietėjišką veiklą.

1922 m. lietuviško teatro pradininkas Juozas Vaičkus tapo Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos nariu ir buvo paskirtas instruktoriumi meno reikalams. Rugpjūtį Kaune įsteigtas Šaulių teatras, kurio vadovu paskirtas J. Vaičkus.
Tais pačiais metais į Mažeikius atvykęs J. Vaičkus skaitė paskaitas apie šaulių organizacijos veiklą ir jos reikšmę šalies gyvenimui, ragino šaulius imtis kultūrinės veiklos.

1923 m. liepą Centro valdyba organizavo fizinio lavinimo kursus Šiauliuose. Juose buvo mokomi šauliai, kurie savo būriuose galėtų vadovauti fiziniam šaulių ugdymui.
Telšių šaulių rinktinė pradėjo leisti laikraštį „Žemaičių kraštas“. Laikraščio leidimą savo lėšomis rėmė ir mažeikiškiai šauliai.

1925 m. šalyje buvo renkamos lėšos Vilniui vaduoti. Mažeikių XIII rinktinės šauliai surinko 5034 litų 92 centus.

1927 m. lapkritį Tirkšlių apylinkėse įvyko rinktinės keturių būrių manevrai. Vadovavo rinktinės vadas vyr. leitenantas A. Kviecinskas ir atostogaujantis vyr. leitenantas Juozas Vitkus (pokariu tapęs partizanu Kazimieraičiu). Į Tirkšlius šaulius išlydėjo kariškių dūdų orkestras. Po manevrų miestelyje vyko šaulių būrių paradas ir priesaikos priėmimas. Tirkšliškiai manevrų dalyviams suruošė šokių vakarą.

1928 m. buvo surengti bendri Mažeikių ir Telšių rinktinių manevrai. Po to šauliai Kalvarijos miestelio aikštėje suvaidino kelias komedijas.
Tais metais rinktinėje pradėjo steigtis šaulių ugniagesių komandos – Mažeikiuose, Sedoje, Viekšniuose, Akmenėje. 1932 m. Lietuvoje buvo 1265 šauliai-ugniagesiai, Mažeikių apskrityje 553, tarp jų – 7 moterys.

1930 m. rugpjūčio 23 d. Mažeikiuose lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Prezidento sutikimo iškilmėse reikšmingą vaidmenį atliko ir vietos šauliai.

1933 m. vasario 16 d. įvyko rinktinės atstovų suvažiavimas, kuriame nuspręsta įsigyti pastatą Mažeikiuose. Gana greitai rinktinės vadovybė, paėmusi paskolą iš Lietuvos banko, už 45 tūkst. litų nusipirko mūrinį dviaukštį namą ir 1600 m2 žemės sklypą Mažeikių mieste Vasario 16-os gatvėje Nr. 5. Sklype dar buvo medinis namas ir du lentų sandėliukai. Šauliai ėmėsi pastatų remonto.

1936 m. rinktinėje susibūrė šaulių choras – apie 70 dalyvių. Chorui vadovavo atsargos kapitonas A. Koscevičius.

1937 m. vasario 14 d. Ežerėje (Latvija) surengtas iškilmingas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių 19 metų gyvavimo minėjimas. Latviai nuoširdžiai priėmė lietuvius šaulius. Po bendro koncerto (dalyvavo rinktinės choras) buvo suruoštos vaišės.
Gegužę buvo įsteigtas motorizuotas šaulių būrys. Rugpjūtį šauliams, netarnavusiems kariuomenėje, surengta karinė stovykla.
Rugsėjo 12 d. rinktinei buvo įteikta vėliava su naujuoju Šaulių sąjungos šūkiu: „Nepriklausomai Lietuvai!“, dvi dienas trukusiose iškilmėse su vėliavos pakėlimu, paradais, koncertais ir vaišėmis dalyvavo Šaulių sąjungos vadas Pranas Saladžius, kiti garbingi svečiai.

1939 m. pabaigoje Mažeikių XIII šaulių rinktinę sudarė: Akmenės, Ylakių, Laižuvos, Leckavos, Lūšės, Ketūnų, Grūstės, Juodeikių, Mažeikių, Pievėnų, Pikelių, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių, Vegerių, Žemalės, Židikų būriai, kuopos, skyriai.

1940 m. liepos 13 d. paskelbtas Lietuvos šaulių sąjungos likvidavimo įstatymas. Jame rašoma: „Šaulių sąjunga su visais jos daliniais, įstaigomis ir organizacijomis nuo 1940 m. liepos 13 d. likviduojama.“
1941 m. birželio 7 d. suvestinėje Mažeikių NKGB viršininko pavaduotojas J. Muchinas nurodė sudaryti bylas 22 šauliams ir juos suimti, o 55 šaulius ištremti.
Daugiau detalios informacijos apie vietos šaulių organizaciją ir jos veiklą – Mažeikių krašto enciklopedijoje.
Parengė Asta ŠILAITYTĖ