Mažeikių savivaldos jubiliejui paminėti surengta konferencija

Fotomontaže supintas vaizdas iš senųjų ir dabartinių Mažeikų. Muziejuje vykusioje konferencijoje taip pat buvo kalbama ir apie Mažeikių miesto praeitį, ir apie dabartį. Nuotr. iš Mažeikių muziejaus archyvo

Mažeikiškiams šie metai – jubiliejiniai. Minimas miesto ir savivaldos šimtmetis.
Norėdami paminėti šią sukaktį ir supažindinti visuomenę su savivaldos tyrinėjimais, muziejaus darbuotojai surengė konferenciją „Mažeikių savivaldai 100. Fragmentai iš tyrinėjimų“.
Lektorių pranešimų klausęsi konferencijos dalyviai įsitikino: mūsų miesto, rajono savivaldoje nuo seno buvo ir juodo, ir balto.

Dvigubas gimtadienis

Mažeikiškiai ilgai gyveno negalėdami atsakyti į klausimą, kiek miestui yra metų. Nors versijų, pamąstymų, diskusijų dėl miesto įkūrimo datos buvo įvairių, tiksliai į šį klausimą atsakyti negalėjo niekas.
Gilesnę istorikų diskusiją apie Mažeikių vardo pirmąjį paminėjimą, apie miesto įkūrimo datą inicijavo mažeikiškiai muziejininkai. Prieš porą metų muziejuje įvyko konferencija-diskusija apie miestų ištakų tyrimus bei problematiką.
„Tada klausėme pranešimų, diskutavome apie tai, kokią datą vis dėlto galėtume laikyti Mažeikių gimtadieniu. Po ilgų diskusijų, po pranešimų prieita prie išvados, kad Mažeikių vietovardis pirmąkart paminėtas 1332 metais. O 1920 metų kovo 1 diena, kai buvo išrinkta pirmoji Mažeikių miesto taryba, – Mažeikių miesto gimtadienis“, – primindamas įvykių seką ir sveikindamas praėjusios savaitės konferencijos dalyvius kalbėjo Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris.
Jis priminė, kad pernai, vasario 22 dieną, Mažeikių rajono savivaldybės taryba šias dvi datas įteisino. Todėl dabar drąsiai galima teigti, kad Mažeikiai šiemet mini dvigubą jubiliejų – miesto ir savivaldos šimtmetį.

Renginių muziejuje buvo ne vienas

Šiemet Mažeikių muziejaus iniciatyva jau įvyko ne vienas šioms dviem sukaktims paminėti skirtas renginys.
Kovo mėnesį surengta jungtinė paroda, kurios metu muziejaus lankytojai ir praeiviai galėjo apžiūrėti muziejaus languose eksponuotus Mažeikių herbo eskizus. Jie pateikti konkursui, vykusiam 1967–1968 metais. Dar vienoje parodoje, pavadintoje „Mažeikių savivaldos 100-metis“, buvo apžvelgta Mažeikių miesto ir rajono savivaldos istorija nuo 1920 metų iki šių dienų.
Patys mažiausi mažeikiškiai – įvairių lopšelių-darželių auklėtiniai – miesto ir savivaldos jubiliejaus proga kūrė atvirukus, piešė Mažeikius. Jų kūriniai taip pat buvo eksponuojami kovą vykusioje parodoje.
Praėjusią savaitę muziejininkai surengė fotografijų konkursui „Mažeikių miesto šimtmetis“ atsiųstų nuotraukų parodą, pristatymo metu apdovanojo geriausių nuotraukų autorius.

Ramu nebuvo niekada

Konferencija, kurios metu kraštotyrininkai, istorikai, geografai pateikė įdomiausias įžvalgas, faktus iš savo tyrinėjimų, – dar viena muziejininkų įgyvendinta iniciatyva.
Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius kalbėjo, kad, žiūrint į istorines ir šiandienines nuotraukas, klausantis pranešimų, galima palyginti, kur šiandien yra Mažeikių miestas bei rajonas.
„Tą prabėgusį šimtmetį galima padalyti į atskirus laikotarpius. Bet ramaus laikotarpio nebuvo niekada. Perversmas, okupacija, Antrasis pasaulinis karas, okupacijos tąsa ir penkiasdešimt metų priespaudoje. Tada Lietuvos nepriklausomybės atgavimas. Blokada, įmonių žlugimo laikotarpis. Visa tai buvo. Visus tuos laikotarpius, kuriuos pergyveno Lietuva, pergyveno ir mūsų rajonas“, – kalbėjo meras.
Dabar, 2020 metais, visi susiduriame su koronaviruso pandemijos keliamais didžiuliais iššūkiais. Bet iššūkiai grūdina. Todėl įvertinti, apibendrinti, kas ir kaip daroma, kur link einama, bus galima ateityje – žvelgiant į nuotraukas, skaitant mokslininkų įžvalgas.

Išsamiau – apie pirmąjį burmistrą

Vietos savivalda suprantama kaip teisė ir veiki galimybė vietos valdžios organams savo atsakomybe ir vietos gyventojų interesais tvarkyti ir valdyti žymią viešųjų reikalų dalį.
Biologijos mokytojas ir kraštotyrininkas Algirdas Vilkas sakė, kad apie senąją Mažeikių istoriją nėra labai daug informacijos. Jos daugiau atsirado nuo to laikotarpio, kai pro Mažeikius buvo nutiesta geležinkelio linija, pastatyta geležinkelio stotis. Pastačius šią infrastruktūrą, aplink ją pradėjo kurtis daugiau žmonių, ėmė daugėti gyventojų.
Kraštotyrininkas susirinkusiesiems priminė kai kuriuos Mažeikių savivaldos istorijos faktus, papasakojo apie tai, kaip buvo valdoma Mažeikių apskritis, iki kol 1920 metais buvo suburta Mažeikių miesto savivalda. Pasirodo, iki tol Seda buvo itin reikšmingas miestas – su ligonine, kalėjimu. Pranešėjas konferencijoje išsamiau papasakojo apie pirmojo Mažeikių burmistro Felikso Pračkausko asmenybę bei veiklas.

Praeityje buvo visko

Mažeikių muziejaus istorikas Mindaugas Buknys išsamiai papasakojo apie „Tūzų departamento“ vardą gavusį vieną mūsų rajone vykusį konfliktą. Konfliktas tarp mokytojų, rajono švietimo inspektoriaus bei savivaldos atstovų įsiplieskė po to, kai laikraštyje „Laisvė“ buvo paskelbtas faljetonas, kuriuo pašieptas Mažeikių mokyklos direktorius Petras Bimba.
Istorikas Vytautas Ramanauskas kalbėjo apie tamsiuosius savivaldos užkulisius.
Pranešėjo žodžiais tariant, Lietuvos tautiškoje giesmėje yra eilutė apie tai, kad stiprybės turėtume semtis iš praeities.
„Tačiau toje praeityje ne viskas taip jau blizgančiai buvo, kaip galima pagalvoti. Visko buvo. Ir ypač lūžio laikais – kai keisdavosi santvarkos, kai kažkas žlugo, kažkas naujo atsirasdavo. Tuomet rasdavosi ir įvairaus plauko veikėjų, kurie sumanydavo prilįsti prie valdžios, siekti sau naudos“, – kalbėjo muziejininkas.
Įvairių istorijų, problemų buvo ir senojoje Mažeikių savivaldoje. Apie jas konferencijos dalyviams papasakojo V. Ramanauskas.

Mažeikių paminėjimai Seimo stenogramose

Konferencijoje sulaukta ir būrio svečių. Pranešimą skaitė iš Mažeikių kilusi, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotoja, istorikė Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
Istorikė skaitė pranešimą „Mažeikių trikampis: Mažeikių klausimas 1920–1926 m. Lietuvos Respublikos Seimo stenogramose“.
Seimo stenogramos – ilgi dokumentai, kuriuose užfiksuoti politikų pasisakymai ir reikia gerokai pasistengti norint atrasti pokalbius apie Mažeikius. Istorikė sakė, kad jai buvo įdomu pasižiūrėti, ar Mažeikiai buvo aktualūs ano meto Lietuvai.
Pasak jos, mūsų miesto vardas šiuose dokumentuose dažniausiai atsirasdavo tuomet, kai buvo svarstomas koks nors įstatymų projektas ir reikėdavo skirti lėšų kuriam nors Mažeikių objektui. Pavyzdžiui, buvo sprendžiama dėl progimnazijos, gimnazijos, pradžios mokyklų ar valstybės įstaigų Mažeikių atstovybių išlaikymo. Seimo narių diskusijose Mažeikių vardas dažnai skambėdavo kaip palyginimas.
Pats pirmasis Mažeikių vardo paminėjimas Seimo stenogramose įvyko 1920 metų gegužės 20 dieną. Ir tai buvo Mažeikių apskrities valdybos sveikinimas Lietuvos parlamentui.
Kitas kontekstas, kuriame Mažeikių vardas atsispindi 1920–1926 metų Seimo stenogramose, – siena su Latvija.

Apie neseną praeitį ir perspektyvą

Muziejuje vykusioje konferencijoje dalyvavo ir prisiminimais apie darbą miesto savivaldoje ir Lietuvos Respublikos Seime pasidalijo buvęs Mažeikių miesto meras, Mažeikių miesto tarybos narys Jonas Jurkus.
Klaipėdos universiteto profesorė Angelija Bučienė pristatė pranešimą apie Ventos hidrometrinių tyrimų pradžią Mažeikių apskrities teritorijoje. Klaipėdos universiteto, Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centro vadovas docentas Eduardas Spiriajevas supažindino su rajono socialine ir ekonomine raida bei pristatė Klaipėdos universiteto lektorės Erikos Čepienės pranešimą apie turistinį potencialą Mažeikių rajono savivaldybėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*