Mažeikiuose augančiais medžiais domisi mokslininkai

Mažeikiuose rasta medžių, atitinkančių vertingiausiems dekoratyviniams augalams keliamus reikalavimus. Tai patvirtino iš Žemės ūkio universiteto atvykę profesoriai.
Vietinėmis augalų rūšimis besidomintys mažeikiškiai baiminasi, kad žmonės, neįžvelgę jų vertės, gali šiuos vertingus augalus sunaikinti.
Užsienyje tokius „rastinukus“ saugo įstatymas.

VADINA GAMTOS STEBUKLU
Mažeikių miškų urėdijos darbuotojo Mykolo Bederšteto žiniomis, aplink Mažeikius auga keletas vertingų neįprastas formas dėl mutacijos įgavusių medžių: trys savo lajose turintys „laumės šluotas“ (į šluotas panašūs šakų sutankėjimai medžių lajose) ir viena glaustašakė pušis.
Ši pušis auga šalia vieno namo Urvikių gatvės pakraštyje. Spygliuotį sodybos šeimininkė miške išsirovė kaip eilinę pušį ir parsinešusi namo pasisodino. Pušis pradėjo augti visai nepanaši į savo giminaites, turi melsvo atspalvio spyglius, įgijo koloninę, kiparisinę formą.
Anot pašnekovo, tokie „rastinukai“ (taip vadinami laukinėje gamtoje rasti mutavę medžiai – N. B.) stebina savo grožiu. Šalyje rasta eglių, kurios rudenį įgyja ryškiai geltoną spalvą su oranžiniu atspalviu. Arba kurių ūgliai vegetacijos metu tampa beveik balti ar ryškiai raudoni.
„Tiesiog gamtos stebuklas“, – gėrėjosi pašnekovas vietinių medžių rūšių įvairumu.

„RASTINUKĖ“ NIEKAM NEĮDOMI
Kad Urvikių gatvėje auganti pušis yra ne įvežtinis dekoratyvinis augalas, o mutavęs mūsiškis, pastebėjo M. Bederštetas. Jis informavo Žemės ūkio universiteto profesorius, besirūpinančius tokių medžių išsaugojimu.
Apsilankę Mažeikiuose ir miesto želdinius apžiūrėję specialistai patvirtino, kad Urvikių gatvėje auganti glaustašakė pušis atitinka visus vertingiausiems dekoratyviniams augalams keliamus reikalavimus. Šalyje buvo rastas toks pats glaustašakis klevas. Kol rūpintasi, kad šis medis būtų paskelbtas gamtos paminklu ir saugomas, žmonės jį nupjovė.
„Laimei, klevo šakelę spėta padauginti ir ta rūšis išsaugota kaip vertinga Lietuvos genofondo dalis“, – apie vertingų medžių apsaugą pasakojo urėdijos darbuotojas. Tokį glaustašakį klevą įsigijo ir vienas mažeikiškis verslininkas, besidomintis vietinėmis augalų rūšimis.

MUTAVĘ MEDŽIAI NEĮDOMŪS
M. Bederštetas pastebi, kad žmonės paprasčiausiai neturi žinių apie vertingus laukinėje gamtoje augančius medžius. Esą jie pastebi gražų akmenėlį, bet gražaus medžio – ne. Negana to, tokį medį dar ir nukerta. Mutavusių ir ypatingas formas ar spalvas įgavusių medžių nepastebi ir miškininkai.
Mažeikiškiai aplinkosaugininkai prieštarauja: savo nuožiūra medžio nenukirsi net nuosavoje sodyboje. Medžių kirtimą kontroliuoja ir leidimus kirsti išduoda Želdynų priežiūros komisija.
„Komisija pristabdo medžių kirtimą, nes žmonės medžius išpjautų ir nuosavose sodybose, o miestas liktų be želdinių. Neleidžiame bet ko kirsti“, – paaiškino Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių regiono agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas ir pridūrė, kad jų tarnyba draudžia žmonėms kirsti pavienius laukuose, senose sodybose augančius ąžuolus.

IŠGAUNA NAUJAS RŪŠIS IR FORMAS
Savivaldybės tinklalapyje pateiktame leidžiamų kirsti medžių sąraše minėti „rastinukai“ nenurodyti.
Jie tikras lobis tik dekoratyvinės sodininkystės specialistams. Juos padauginus išveisiamos naujos vietinės dekoratyvinės laukinių medžių formos ir rūšys. Tai vertinantys žmonės už juos moka nemažus pinigus.
Urėdijos darbuotojas atkreipė dėmesį, kad Naftininkų gatvėje pasodinti rutuliniai klevai yra išvesti ne iš ko kito, kaip iš paprasto klevo, šakose auginančio „laumės šluotą“. Taip klevas įgavo kompaktišką, rutulinę formą.
„Deja, šie klevai įvežti iš Lenkijos, brangiai už juos sumokėta. Pas mus niekas nesirūpina vietinių neįprastų rūšių ir formų medžių dauginimu ir išsaugojimu. Juk tą patį būtų galima padaryti ir su mūsų „laumės šluotomis“, augančiomis ant pušų. Gautųsi žemaūgis visžalis augalas“, – patikino M. Bederštetas.

PASIDAVĖ REKLAMAI
Pašnekovo nuomone, vietinės dekoratyvinės augalų rūšys yra daug vertingesnės negu įvežtinės. Visų pirma jos puikiai prisitaikiusios prie gamtos sąlygų, antra – grožiu lenkia įvežtines.
Kaip pavyzdį M. Bederštetas pateikė iš Lenkijos įvežtą glaustašakę pušelę, tokią pat kaip ir „rastinukė“ Urvikių gatvėje. Tokios pušys masiškai dauginamos tenykščiuose medelynuose ir reklamuojamos kataloguose. Bet, pasirodo, jos neatsparios ligoms, šakos žiemą atlinksta nuo sniego dangos, ir augalas praranda savo dekoratyvumą.
Pas mus problema ta, kad vietiniais dekoratyviniais medžiais domisi tik pavieniai žmonės. Daugiau niekas jų nedaugina, nereklamuoja ir tarp dekoratyvių želdinių jų nėra.
„Kažkodėl manoma, kad Lietuvoje nieko nėra gražaus. Gražu tik tai, kas reklamuojama žurnaluose. O juose tik lenkiški, olandiški augalai. Žmonės pasidavė reklamos įtakai. Turguose taip pat nematyti vietinių dekoratyvinių augalų“, – pastebėjo vyriškis.

PATARIA MOKYTIS IŠ JAPONŲ
Vietinėmis medžių rūšimis besidomintis urėdijos specialistas ir pedagogas žmonėms, puošiantiems savo sodybas, arba specialistams, projektuojantiems miestų landšaftą, pataria pavyzdį imti iš japonų. Esą ši tauta vertina ne medelynų siūlomą produkciją, o natūralų gamtos grožį.
„Kas myli vietinę gamtą, pirmiausia turėtų įvertinti vietinės gamtos privalumus. Gražių formų, rūšių turime ieškoti savoje gamtoje“, – akcentavo M. Bederštetas.
Jo teigimu, tokie medžiai turėtų būti sodinami ir prestižinėse miesto vietose, aikštėse, tinka apželdinti gatvių alėjas. Padauginta glaustašakė pušis yra kolonos formos ir puikiai kontrastuoja su svyrančiais medžiais. Būtų galima sukurti puikias kompozicijas miestų skveruose.

VALSTYBĖS PROBLEMA
Mažeikių urėdijos specialistas įsitikinęs, kad vertingais vietiniais augalais visai nesidomima dėl šalies valdininkų atsainaus požiūrio. Tuo tarpu Europoje reti medžiai griežtai saugomi įstatymais. Jie paliekami ir aptveriami net autostradose.
„Ir ta pušelė kiek metų čia auga, bet ji niekam neįdomi, nei gamtosaugos specialistams. Tai parodo mūsų abejingumą vietiniam genofondui. Niekas nepasidomėjo, iš kur ji atsirado, kodėl ji tokia. Pas mus nėra tokių įstatymų. Tik daug kalbama“, – replikavo M. Bederštetas.
Iš Kauno žemės ūkio universiteto atvykęs profesorius Stasys Juknevičius, turintis didžiausią retų augalų kolekciją Lietuvoje, pareikalavo, kad Urvikių gatvėje auganti glaustašakė pušis būtų padauginta Mažeikių urėdijos medelyne. Jo darbuotojai dabar svarsto, ar atsiras norinčių ją įsigyti.
Urėdijos darbuotojo teigimu, miesto valdžia nors dabar, kai net profesoriai pripažino šios pušelės vertę, turėtų pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta bent jau vietinės reikšmės gamtos paminklu ir saugoma.
Mūsų rajone gamtos paminklais pripažinti ir saugomi tik keli medžiai: Storoji Renavo eglė, Renavo liepa, Gargždų storasis ąžuolas, Žibikų ąžuolas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Šią pušį mažeikiškė pasisodino parsinešusi iš miško ir net neįtarė, kad ji užaugs nepanaši į savo giminaites.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto