Visuomenės sveikatos centro specialistų duomenimis, daugėja besikreipiančiųjų į medikus dėl peršalimo ligų. Gripo atvejų kol kas neužfiksuota.
Medikai ragina skiepytis nuo gripo, tačiau pastebi, kad nemokamų vakcinų rizikos grupei priklausantiems mažeikiškiams gali ir neužtekti.
PASILIGOJA VAIKAI
Visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus duomenimis, praėjusią savaitę į medikus dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcinių ligų kreipėsi 330 rajono gyventojų, trimis dešimtimis daugiau nei savaitę anksčiau. Gripo atvejų rajone kol kas neužfiksuota.
Įstaigos vadovė Irena Macijauskienė pabrėžė, kad daugiausia sergančiųjų – vaikai iki 17 metų. Jie sudaro apie devyniasdešimt procentų visų besikreipusiųjų į medikus.
„Praktiškai vaikų susirgimų padaugėja rugsėjo, spalio mėnesiais, nes pagausėja užkrato židinių – mokiniai pradeda lankyti mokyklas, susirenka į lopšelius-darželius. O vasara buvo karšta, žmonės iškaitę, tai dar nepriprato prie rudeninių orų,“ – pakilimą paaiškino I. Macijauskienė.
SUSERGA ANKSČIAU
Visuomenės sveikatos centro duomenys byloja, kad mūsų rajone peršalimo ligų ir gripo atvejų padaugėja dviem savaitėmis vėliau nei didžiojoje Lietuvos dalyje. Tačiau šių ligų paūmėjimai – vis ankstyvesni.
Jei anksčiau daugiausia peršalimo ligų ir gripo atvejų medikai užfiksuodavo vasario, kovo mėnesiais, dabar jiems darbymetis – jau ir iki Naujųjų metų.
I. Macijauskienė pastebėjo, kad praėjusiais metais sergančiųjų peršalimo ligomis ir gripu buvo padaugėję jau lapkričio, gruodžio mėnesiais. Šalį krečiant ir vadinamajam kiaulių gripui, lapkričio pabaigoje Mažeikiuose teko skelbti gripo epidemiją.
Ji skelbiama tada, kai sergamumo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų (gripo atvejai turi sudaryti 30 proc.). Specialistų teigimu, šis rodiklis pamažu kilo ir praėjusią savaitę jau siekė 50.
GALI NEUŽTEKTI
Kad išvengtų gripo pavojaus, medikai gyventojus ragina skiepytis. Artimiausiu metu gydymo įstaigose turi pasirodyti nemokamos sezoninio gripo vakcinos. Jos teikiamos rizikos grupei priskiriamiems žmonėms – vyresniems nei 65 metų, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kitomis ligomis, susijusiomis su imuniteto susilpnėjimu.
Mažeikių Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytoja Danutė Šaukštelienė „Santarvei“ sakė, kad šįkart ne visiems norintiesiems skiepytis gali užtekti nemokamos vakcinos.
„Matyt, dėl ekonominių priežasčių nemokamų vakcinų skaičius sumažintas. Šiemet mūsų įstaiga galės paskiepyti šimtu žmonių mažiau nei praėjusiais metais,“ – skaičiavo slaugytoja.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius kvietė skiepytis tuos mažeikiškius, kurie dirba su žmonėmis.
„Geriausia skiepytis būtų dvi trys savaitės prieš epidemiją arba prieš maksimalią jos tikimybę. Bet kas ją gali numanyti? Anksčiau pats pikas būdavo gruodžio pabaigoje, bet panašu, kad šiemet gali būti anksčiau. Tad spalio mėnesį, lapkritį – skiepytis būtinai reikėtų,“ – rekomendavo įstaigos vadovas.
Sezoninio gripo vakcina kainuoja apie trisdešimt litų. Dėl jų skyrimo reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba pediatrą.
GYDOSI NAMIE
Susirgimų padaugėjimą jaučia ir „Sodros“ darbuotojai, registruojantys dirbančių asmenų nedarbingumo pažymėjimus.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė „Santarvei“ sakė, kad vien penktadienį užregistruota per 60 nedarbingumo pažymėjimų. Paprastai būna dvidešimčia mažiau.
Šalies įstatymai numato, kad už pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas moka darbdavys. Ši pašalpa negali būti mažesnė nei 80 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos pašalpa mokama nuo trečiosios dienos. Iki aštuntosios dienos mokama 40 proc., o nuo aštuntosios – 80 proc. uždarbio.
L. Nagienė pastebėjo, kad nedarbingumo pažymėjimai išduodami ilgesniam laikui, tačiau šitos tendencijos nesiejo su pašalpos dydžiu.
Kadangi žmogui neapsimoka prašyti nedarbingumo lapelio trumpam laikui, medikai pastebi, kad silpnesnius peršalimo simptomus jaučiantys ligoniai gydosi namie natūraliomis priemonėmis.
Daugėja ir atvejų, kada darbdaviai geranoriškai sutinka išleisti darbuotoją porai dienų namie pasigydyti, nors tokių lengvatų įstatymai ir nenumato.
