Visuomenės sveikatos centras Savivaldybės administracijai rekomenduoja Mažeikiuose skelbti gripo epidemiją. Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė informavo, kad įsakymas dėl gripo epidemijos gali būti paskelbtas artimiausiomis dienomis.
RUOŠIAMAS ĮSAKYMAS
Savivaldybės gydytoja I. Vaicekavičienė sakė, kad Visuomenės sveikatos centro rekomendacinį laišką gavo pirmadienį. Gripo epidemija iš karto nebuvo skelbiama, tikintis, kad virusinės ligos atslūgs.
„Šiandien pasitikslinau situaciją, skambinau į sveikatos priežiūros įstaigas. Kol kas sergamumas nemažėja, dėl to rengiu įsakymą dėl gripo epidemijos paskelbimo. Manau, kad Savivaldybės administracijos direktorius jį pasirašys“, – vakar „Santarvei“ sakė I. Vaicekavičienė.
Paskelbus gripo epidemiją medikai turi užtikrinti ligoniams pagalbą ištisą parą. Ligoninių vadovai privalo paruošti daugiau lovų susirgusiems, riboti pacientų lankymą, planines operacijas.
Visiems, ypač medikams, pedagogams, draudžiama dirbti sergant gripu ar kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Susirgus patariama gulėti lovoje ir neplatinti ligos darbe ar mokslo įstaigoje.
ATITINKA EPIDEMIJOS RODIKLIUS
Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė informavo, kad epidemija skelbiama tuomet, kai dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka šimtas gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejų, o gripas diagnozuojamas trisdešimčiai procentų peršalimo ligomis sergančių pacientų.
Praėjusią savaitę nustatyta 960 viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir 272 gripo atvejai. 10 tūkstančių gyventojų tenka per 100 susirgimų, gripas sudaro 41 proc. Šis rodiklis byloja, kad ir Mažeikiuose jau peržengtas gripo epidemijos slenkstis.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, gripas yra apėmęs 30 Lietuvos miestų ir rajonų. Per praėjusią savaitę peršalimo ligomis susirgo rekordinis skaičius – beveik 22 tūkstančiai Lietuvos gyventojų.
Didžiausias sergamumo rodiklis registruotas Molėtų rajone. Čia 10 tūkstančių gyventojų teko net 300,7 gripo ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų atvejo.
DAUGIAUSIA SERGA VAIKAI
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, tarp sergančiųjų peršalimo ligomis dominuoja vaikai.
Praėjusią savaitę katarais sirgo 794, o gripu 253 vaikai iki 17os metų.
Esant gripo epidemijai, klasėse ar mokykloje, lopšeliuose-darželiuose sergant daugiau kaip 20 proc. vaikų, rekomenduojama nutraukti užsiėmimus.
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad šią savaitę mokykloje sumažėjo mokinių. Kol kas dėl sergamumo pamokų nutraukti neteko.
„Tačiau jeigu tokia situacija išsilaikys iki penktadienio, gali visko būti“, – pridūrė pašnekovas.
SERGAMUMAS DIDĖJA
Anot medikų, sergamumo katarais ir gripu kreivė šoktelėjo per pastarąsias dvi savaites. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų registratorės pastebėjo, kad po savaitgalio padaugėjo gydytojų iškvietimų į namus, ir ypač pas karščiuojančius vaikus. Daugiau peršalimo ligomis sergančių žmonių sulaukė ir Mažeikių ligoninės priėmimo skyrius.
Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas Remigijus Kontaras sakė, kad karščiuojantys ligoniai priimami be eilės, tačiau ir tarp jų šiuo metu susidaro eilės.
Anot gydytojo, ko gero, oficialius Visuomenės sveikatos centro duomenis reikėtų padvigubinti.
„Dažniausiai į medikus kreipiasi tik tie sukarščiavę žmonės, kuriems reikia nedarbingumo pažymėjimų, ir vaikai. Kiti bando gydytis patys“, – mano gydytojas.
GERIAUSIA KREIPTIS Į GYDYTOJĄ
Medikai informuoja, kad peršalimo ligų simptomai yra pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, sloga, gerklės skausmas, kosulys, šalčio krėtimas, karščiavimas, galvos skausmas, bendras negalavimas.
Prasidėjus gripui, staiga pradeda krėsti šaltis bei pakyla aukšta (iki 3940 laipsnių) temperatūra, dažnai „laužo“ kaulus, stipriai skauda galvą ar akių obuolius, gali pykinti.
Trečią, ketvirtą ligos dieną prasideda sloga bei peršti gerklę. Be komplikacijų gripas praeina per 5 ar 10 dienų.
R. Kontaras pataria, pajutus peršalimo ligos požymius, išgerti karštos liepžiedžių, aviečių arbatos arba karšto pieno su medumi, pakaitinti kojas karštame vandenyje, bent keletą valandų pagulėti šiltai apsiklojus arba pabūti šiltoje patalpoje.
Jeigu temperatūra nekrinta, galima išgerti paracetamolio ar kitokių karščiavimą mažinančių vaistų.
Jeigu po 3–4 dienų nepagerėja, būtina kreiptis į gydytojus.
Savo nuožiūra vartoti antibiotikus medikai nerekomenduoja, nes jie gali sukelti alergiją, silpnina imunitetą.
„Be to, neretai žmonės, nusistatydami ligą, klysta. Gydytojo kabinete paaiškėja, kad sergama ne gripu, o plaučių uždegimu, bronchitu, sinusitu. Kai žmogus pavėluotai kreipiasi į gydytoją, daug sudėtingiau būna gydyti įsisenėjusią ligą, padidėja komplikacijų rizika“, – ragino labiau savo sveikata rūpintis Tirkšlių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Danė Perminienė.
BŪTINA SAUGOTIS
Medikų teigimu, padaugėjus virusinių peršalimo susirgimų, reikėtų vengti lankytis renginiuose, kitose žmonių susibūrimo vietose, dažniau vėdinti patalpas, jas dezinfekuoti.
Viruso plitimą gali sulėtinti ir rankų plovimas prieš valgį, vienkartinių rankšluosčių, puodelių naudojimas kiekvienam šeimos nariui.
Anot medikų, gydymas brangesnis už profilaktiką. Efektyvesni antibiotikai kainuoja apie 30 litų. Papildomai skiriama ir kitų medikamentų. Peršalimo virusinių ligų gydymas kainuoja apie 30–50 litų. Todėl nuolat būtina stiprinti imuninę sistemą.
PADĖS VITAMINAI
Atsilaikyti prieš peršalimo ligas bus lengviau, jei organizmas gaus pakankamai A, C, E vitaminų.
C vitaminas – visų peršalimo ligų priešas. Daug vitamino C turi citrinos, kiviai, erškėtuogės, juodieji serbentai, šaltalankio uogos, svarainiai, spanguolės.
Organizmo pasipriešinimą infekcijai skatina svogūnai, česnakai, daržovės, kuriose gausu A vitamino – morkos, kopūstai, špinatai.
Pajutus pirmuosius peršalimo požymius, patariama gerti kuo daugiau skysčių – mineralinio vandens, žolelių arbatų su medumi, natūralių sulčių.
LIAUDIŠKI PATARIMAI
Mūsų senoliai vietoje vaistų naudojo natūralius produktus. Vienas iš labiausiai erzinančių peršalimo simptomų – sloga. Nuo jos gindavosi keletą kartų per dieną į šnerves lašindami po 2–3 lašus burokėlių ar alijošiaus sulčių.
Kitas išbandytas būdas: susmulkinti 2–3 česnako skilteles ir nedidelį svogūną. Šią masę laikant kuo arčiau veido įkvėpti pakaitomis nosimi ir burna. Tinka pakvėpuoti krienų garais.
Jei kamuoja kosulys, smulkiai supjaustykite vieną česnaką ir 10 svogūnų galvučių ir išvirkite 1 litre vandens. Į nuovirą įpilkite šiek tiek labai stipraus mėtų plikinio, įdėkite porą šaukštų medaus. Vartokite po 1 šaukštą kas valandą.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Medikai pastarosiomis dienomis sulaukia karščiuojančių žmonių antplūdžio.
