Mažeikiuose įsikūrusio gydytojo namuose – aviacijos muziejus

Gydytojo Dariaus Eremino gyvenimo kelyje aviacija visada buvo šalia. Autorės nuotr.

Nedažnai privataus gyvenamojo namo sode vietoje daržo pamatysi lėktuvą. Būtent tokį vaizdą jau bemaž mėnesį mato Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriaus vedėjo Darius Eremino ir jo žmonos kaimynai bei praeiviai. O svečiai nustemba, kai juos šeimininkai nusiveda apžiūrėti namo viduje įrengtos aviacijos ekspozicijos.

Sode stovi lėktuvas

Antradienį buvo minimos 85-osios Stepono Dariaus ir Stasio Girėno istorinio skrydžio per Atlantą ir žūties metinės. Atsitiktinumas ar ne, tačiau apžiūrėti savo ir žmonos kuriamo aviacijos muziejaus ir pokalbio D. Ereminas „Santarvę“ į savo namus pakvietė būtent antradienio pavakarę.
Pašnekesį su gydytoju pradedame namo sode apžiūrinėdami naujausią eksponatą – iš Kauno rajono parsigabentą 1988 metais Prancūzijoje pagamintą biplano tandemo tipo lėktuvą „Croses EC-6 Criquet“. Jis turi du sparnus, sumontuotus vieną paskui kitą. Įprastai lėktuvai turi vieną didelį sparną ir uodegos vairą.
„Tokių lėktuvėlių pasaulyje buvo pagaminti tik 67, o mūsiškis yra 59-as“, – paaiškino D. Ereminas ir pridūrė, kad lėktuvėlis paskutinį kartą skrido daugiau nei prieš dvidešimt metų.

Kelionė buvo neeilinė

Biplano didesniojo sparno ilgis – 7 metrai, o važiuoklės plotis – 2,5 metro. Į paprastą priekabą jo neįkelsi, tad pašnekovas porą savaičių ieškojo, kas jį sutiktų pargabenti į Mažeikius. Kaune atsirado žmogus, turintis didesnį ir platesnį, nei įprasta, autovežį. Suveržus lėktuvo važiuoklę, jis buvo sėkmingai pargabentas.
Ir vis dėlto lėktuvą gabenęs vairuotojas jo naujiesiems šeimininkams pasakojo, jog kelionės metu pro šalį važiuodavę vairuotojai bei jų ekipažai užuot lenkę neįprastą krovinį vežusį autovežį, jį fotografavo, filmavo, šypsojosi.
„Galvojame kada nors kaimynus pakviesti apžiūrai. Tačiau kol kas vis norisi šį bei tą padaryti. Reikia prisukti propelerį. Norisi ant namo sienos pakabinti eksponato aprašymą. Kadangi lėktuvas medinis, reikia virš jo uždengti stogelį“, – kalbėjo D. Ereminas.

Tema – žmogaus noras skristi

Pasak pašnekovo, aviacija – begalinis reikalas. Vieni yra modeliuotojai, kiti sklandytojai, parašiutininkai, lakūnai-akrobatai… Todėl ir rinkti, kolekcionuoti galima kad ir kiekvienos srities atstovų naudojamus prietaisus, reikmenis.
„Kurdami savo aviacijos muziejų, sumanėme jį dedikuoti žmogaus norui skristi. Todėl ir eksponatus renkame tokius, kurie, mūsų nuomone, parodo žmogaus minties plotį.
Šis lėktuvas nėra tipinis, todėl pagalvojome, kad ekspozicijai labai tiks“, – paaiškino aviacijos entuziastas.

Ekspozicija – iš kelių dalių

Vėliau šeimininkai Eglė ir Darius parodė ir name įrengtą aviacijos ekspoziciją.
Vienoje jos dalyje, skirtoje visai aviacijai, – autentiški pilotų kostiumai, originalios nuotraukos iš Kosmonautų rengimo centro, knygos, lėktuvų ir jų prietaisų modeliai ir daugybė įvairių daiktų.
Toliau yra oro balionams dedikuotas kambarys. Angelų kambaryje šeimininkai „apgyvendino“ iš įvairių medžiagų ir skirtingomis technikomis sukurtų angelų kolekciją.
„Gal ir kvailai skamba, kai pasakai žmogui, jog daržo gabalą paskyrei lėktuvo stovėjimo aikštelei. Gal kartais dėl tos aistros aviacijai ir pritrūksta šalto proto, bet dėl to nė kiek nesigailiu“, – šypsojosi pašnekovas, paprašytas papasakoti, iš kur ir kaip jam pačiam radosi noras skraidyti.
Eksponatus savo kolekcijai šeimininkai perka. Kartais gauna dovanų. Vieninga ir draugiška aviatorių bendruomenė, sužinojusi, kad D. Ereminas savo kolekcijai ieško kokio nors daikto, vieni per kitus bando pagelbėti.

Dovanų gavo liemenę, kėdžių ir idėją

Muziejaus šeimininkas neatsimena, kuris eksponatas jo kolekcijoje buvo pirmasis. Tačiau muziejaus kūrimas, galima sakyti, prasidėjo nuo vieno Latvijoje įsigyto perkroviminio kostiumo.
Internete, skelbimų portale radęs kostiumą, mažeikiškis su šeima nuvažiavo jo pasiimti. Kostiumo pardavėjas pakvietė atvažiuoti į Ikškilės sendaikčių turgų. Tame turguje mažeikiškiai sužinojo apie netoliese esantį aviacijos muziejų-kavinę.

Mažeikiškiams Eglei ir Dariui Ereminams gerą įspūdį paliko Latvijoje esantis aviacijos muziejus-kavinė. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Ten nuvažiavę Darius ir Eglė pirmiausia pamatė kieme stovinčius lėktuvus.
„Tame muziejuje ant sienų nėra laisvų vietų – tiek eksponatų pririnkta. Kavinėje vietoj įprastų kėdžių – lėktuvų sėdynės. Klausėme šeimininko, gal turi kokių „aviatoriškų“ daiktų parduoti. Atsakė, kad parduoti negali, tačiau padovanoti gali. Padovanojo liemenę, kėdžių… Ir, galima sakyti, kad jis mums „padovanojo“ mintį savo namuose ką nors tokio kurti“, – prisiminė pašnekovas.

Norėjo būti civilinės aviacijos lakūnu

D. Ereminas sako, jog visada norėjo būti lakūnas.
Jo vaikystė prabėgo Kauno rajone. Berniukas nelankė jokio aviacijos būrelio, tačiau skaitė kadaise leistą žurnalą apie aviaciją „Sparnai“.
„Paskui buvau sugalvojęs, kad reikia sukonstruoti sraigtasparnį. Tėtis tą mano mintį palaikė, tad paišiau, braižiau, tačiau tas mano konstravimas tuo ir baigėsi“, – prisiminė pašnekovas.
Vėliau, kai karinio parengimo mokytojas aviacija besidominčiam mokiniui pasiūlė parašyti siuntimą į karo aviacijos mokyklą, berniukas išsigando. Dėl to, kad visada įsivaizdavo: jeigu bus, tai bus civilinės, o ne karinės aviacijos lakūnas.
Mokytojui jis atsakė, kad jokio siuntimo nereikia.

Kurį laiką – atokiau nuo aviacijos

Vėliau D. Ereminas paklausė tėvų patarimo, pasuko į mediciną ir šiandien džiaugiasi tuo, kaip klostėsi jo gyvenimas.
Studijų metais pašnekovas turėjo įvairių veiklų, tačiau su aviacija – nieko bendro.
Kai 1994 metais baigė psichiatrijos studijas, pažįstama iš Greitosios medicinos pagalbos pasakė, jog karo aviacijoje reikalingas psichiatras. Ir jaunas specialistas tą darbą gavo.
Jo darbas buvo susijęs su lakūnų atrankomis, įgulų suderinamumu, streso korekcija. Gydytojas apie lakūnų savijautą turėjo žinoti viską. Todėl su jais praleisdavo labai daug laiko, buvo skraidinamas naikintuvais, sraigtasparniais, transportiniais lėktuvais ir bemaž visais aparatais, kurie tik kilo.

Dėstė būsimiesiems aviatoriams

Atsitiko taip, kad karjera karo aviacijoje baigėsi dėl sveikatos problemų.
Tada gydytojas pradėjo dirbti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute. Dėstymas jam buvo nauja, įdomi patirtis.
„Dėsčiau kursą apie žmogaus galimybę skraidyti. Išdėstęs paskaitą ketvirtadienį, naujai ruošdavausi kitas šešias dienas. Norėdamas žinoti, kaip man sekasi, ar studentams įdomu, paskaitų pabaigoje prašydavo parašyti anoniminį įvertinimą. Žiūriu, kad jie visai neblogai atsiliepia…“ – pasakojo pašnekovas.
Tada E. Ereminas pradėjo mąstyti apie tai, kad žodžiai žodžiais, bet labai gerai, kai turi būsimiesiems aviatoriams ką parodyti. Tad skolindavausi iš lakūnų šalmus, turėjo deguonies kaukių rinkinį, su studentais tyrinėdavo, kuo skiriasi pilotų ir keleivių priešdūminės kaukės.

Norėjosi praktinės veiklos

Dar vėliau D. Ereminas tapo Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos medicinos skyriaus vedėju. Tačiau, kaip pats juokauja, šis darbas įdomus atrodė tik iki tol, kol pradėjo dirbti.
„Tuo metu baigėsi mano psichiatro licencija. Civilinės aviacijos administracijos direktorius sakė, kad galiu likti, nes tam, kad ten dirbčiau, licencijos nereikėjo. Bet be licencijos likti nenorėjau, ją atnaujinau ir sugrįžau į psichiatriją, dirbau Kauno klinikose. Paskui atvažiavome gyventi čia, į Mažeikius“, – apie savo profesinį kelią, kuriame visada toliau ar arčiau buvo ir aviacija, pasakojo gydytojas.
Kol su šeima įsikūrė Mažeikiuose, aviacija buvo kiek pastumta į šalį.
Tačiau šiemet D. Ereminas ėmė lankyti ultralengvųjų lėktuvų pilotų kursus, savo namuose atidarė muziejų. Be to, drauge su žmona ir bendraminčiais Klemu Inta, Pijumi Poškumi įsteigė asociaciją memorialui žemaičių aviatoriams statyti.

Memorialas – žemaičiams aviatoriams

Asociacijos steigėjai įsitikinę: visi iš Žemaitijos kilę, vienokių ar kitokių pasiekimų turintys aviatoriai verti būti įamžinti.

Darius Ereminas ir Pijus Poškus tiesioginiame radijo eteryje pristatė
idėją pastatyti memorialą žemaičiams aviatoriams pagerbti. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Monumentas bus statomas Telšiuose, jį sudarys trys dalys. Pirmoji bus skirta A. Griškevičiui bei pasaulio raketų ir kosmonautikos mokslo pradininkui Kazimierui Simonavičiui. Antroji – tarpukario aviacijai. Trečioji dalis – šiandieninei aviacijai ir lakūnams.
„Kol kas sumanymas statyti monumentą yra projektavimo stadijoje. Šiuo metu šį sumanymą pristatome visuomenei. Kai projektas bus parengtas, kai jam pritars Telšių rajono savivaldybė, bandysime rinkti lėšas“, – kalbėjo D. Ereminas.

Aviatorių prietarai

Įdomybių, susijusių su žmogaus noru skristi, pašnekovas gali papasakoti daug ir įvairių. Tik spėk klausytis ir įsiminti.
„Ar žinote, kad aviatoriai prieš skrydį niekada nesutinka nusifotografuoti? Neseniai su kolegomis buvome nuvažiavę į aerodromą paskraidyti. Ir aš pasiūliau nusifotografuoti prieš skrydį, nes po jo visi išsivaikšto kas sau. Lakūnai mus paliko fotografuotis, o patys nuėjo savais reikalais“, – vieną iš aviatorių prietarų, įsitikinimų apibūdino gydytojas.
Pasak D. Eremino, kalbėdamiesi lakūnai niekada nesako žodžio „paskutinis“. Tikima, kad jei taip sakysi, gali nutikti koks nors įvykis, kuris bus paskutinis gyvenime…
„Neseniai, kai kalbėjomės su vienu aviatoriumi, jis man pasakė: „Kraštinį kartą, kai buvome susitikę… “– šypsojosi pašnekovas.

2 Atsakymai į “Mažeikiuose įsikūrusio gydytojo namuose – aviacijos muziejus”

  1. apas parašė:

    Kur tas muziejus randasi?

  2. Regina parašė:

    Puikus gydytojas… visokeriopos sėkmės Jums.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto