Nuo sausio 1 dienos uždarytas Mažeikių ligoninės tuberkuliozės skyrius. Tuberkulioze sergantys mažeikiškiai gydytis bus siunčiami į Šiaulių ir Plungės ligonines. Mažeikiuose bus teikiamos tik antrinio lygio ambulatorinės konsultacinės gydytojų paslaugos. 
ILGAS GYDYMAS
Rajone įvairios formos tuberkulioze serga apie tūkstantis žmonių. Kasmet išaiškinama nemažai naujų susirgimo atvejų. Pavyzdžiui, 2002 m. registruoti 58, 2003 m. – 54, pernai – 51 naujas atvejis, iš jų net 22-iems ligoniams nustatyta atvira ligos forma. Anot specialistų, kai atvira tuberkuliozė negydoma, ligonis per metus gali apkrėsti iki 30 žmonių.
Gydytoja ftiziatrė Vita Butnorienė teigė, kad tuberkuliozė – ilgai gydoma liga. Naujai išaiškinti ligoniai ligoninėje turėtų praleisti porą mėnesių, jei ligos forma atvira – dvigubai ilgiau. Dar mažiausiai apie porą mėnesių ligonis gydytis turėtų ambulatoriškai, t.y. ateiti į skyrių išgerti vaistų.
„Sergantis žmogus mūsų nuolat kontroliuojamas būdavo iki pusmečio arba net 8–10 mėnesių“, – patikslino gydytoja.
LIGONIAI IŠLEISTI NAMO
Paskutiniai tuberkulioze sergantys pacientai iš ligoninės išleisti Naujųjų metų išvakarėse. Skyriuje visos dvidešimt lovų buvo užimtos.
Buvusi skyriaus vedėja V. Butnorienė „Santarvei“ sakė, kad kai kurie pacientai ligoninėje turėjo gydytis dar visą sausį ar net iki kovo mėnesio. Sausį turėjo būti išleisti bene pora ligonių.
Gydytoja ftiziatrė buvo įkalbėjusi kelis ligonius tęsti gydymą Šiauliuose ar Plungėje. Ketvirtadienį ligoninės vadovas Albinas Lidžius vyko į Šiaulius. V. Butnorienė buvo susitarusi, kad jis mažeikiškius nuveš į ligoninę. Deja, paskutinę minutę ligoniai persigalvojo.
„Mes negalime nė vieno žmogaus į ligoninę paguldyti prievarta“, – paaiškino pašnekovė.
Gydytoja ftiziatrė labiausiai jaudinasi, kad iš ligoninės išleisti žmonės nors ambulatoriškai tęstų gydymą. Su ligoniais susitarė, kad šie ateis po dešimties dienų, tačiau nėra tikra, kad taip ir bus.
DAUG NEAIŠKUMŲ
Gydytoja V. Butnorienė įsitikinusi, kad, uždarius tuberkuliozės skyrių, situacija rajone ligos atžvilgiu taps grėsmingesnė.
„Tuberkuliozė – socialinė liga. Ja dažniausiai serga asocialūs, kiti sunkiai besiverčiantys žmonės. Abejoju, ar visi vyks gydytis į kitas ligonines, nes kelionė kainuoja. Šiems ligoniams reikalinga artimųjų globa. Vargu ar jie galėtų juos dažnai lankyti“, – samprotavo pašnekovė.
Anot V. Butnorienės, rajono valdžiai ir ligoninės steigėjui nerūpi žmonės, sergantys tuberkulioze. „Prieš metus buvo žinoma, kad tuberkuliozės skyrius bus uždarytas. Laiko pakako pasiruošti permainoms. Deja, iki šiol neišspręsta, kur bus tuberkuliozės kabinetas, nepasirūpinta mūsų darbo sąlygomis“, – priekaištavo gydytoja.
PRIIMAMI VISI LIGONIAI
Tuberkuliozės kabinete liko dirbti trys skyriaus darbuotojai. Atleistos tik valytojos, slaugytojos perkeltos į kitus skyrius.
Buvusi skyriaus vedėja dirbs tik gydytoja ftiziatre. Daugiau kaip 40-ies metų patirtį turinti specialistė prasitarė, kad svarsto galimybę palikti Mažeikių ligoninę. „Manęs netenkina siūlomas atlyginimas. Jeigu nepavyks išsiderėti daugiau, ieškosiu darbo kitur“, – paaiškino V. Butnorienė.
Kol kas kabinetas liko buvusiame ligoninės skyriuje. V. Butnorienė informavo, kad pacientai priimami nuo 8 val. iki 15 val. Nedispanserizuotiems žmonėms reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą. „Mums svarbiausia išaiškinti sergančius žmones. Todėl rentgenogramas darome visiems, net neturintiems savo asmens dokumento. Šias išlaidas kompensuoja Savivaldybė iš Sveikatos fondo“, – paaiškino gydytoja.
TEKO PAKLUSTI ĮSAKYMUI
Rajono ir ligoninės vadovams nepavyko ministerijos valdininkų įtikinti, kad Mažeikiuose liktų tuberkuliozės skyrius. Ligoninės steigėjui – Savivaldybės tarybai – teko paklusti buvusio sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko 2003 m. gruodžio 31 dienos įsakymui.
Pagal šį ministro įsakymą tuberkuliozės skyrius turėjo būti uždarytas dar praėjusiais metais. Savivaldybės vadovams pavyko išsiderėti, kad skyrius galėtų veikti iki metų pabaigos.
Svarstant naująją ligoninės struktūrą, politikams nekilo nė vieno klausimo dėl tuberkuliozės skyriaus uždarymo. Tai nustebino net Savivaldybės merą Vilhelmą Džiugelį.
„Politikams kito kelio nebuvo, kaip paklusti ministro įsakymui. Jeigu skyrius būtų likęs, Ligonių kasa nebūtų pirkusi jo paslaugų“, – paaiškino ligoninės vadovas Albinas Lidžius.
TARTASI DĖL FINANSAVIMO
Tuberkuliozės skyrius dirbo rentabiliai. 2003 metais jis uždirbo apie 442 tūkst. litų, atėmus išlaidas, pelno liko apie 150 tūkst. litų. Anot ligoninės vadovo, dabar svarbiausia išsiderėti palankų ambulatorinių paslaugų finansavimą.
Ligoninės vadovas ketvirtadienį lankėsi Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje. Jos vadovus jis informavo apie rajono politikų sprendimą uždaryti tuberkuliozės skyrių.
A. Lidžius Ligonių kasos direktoriui yra įteikęs prašymą 2005 metams skirti kvotą už 133 tūkst. litų teikti ambulatorines antrinio lygio tuberkuliozės gydymo paslaugas. Įstaigos vadovas viliasi, kad mažeikiškių prašymas bus patenkintas.
SPRĘS STEIGĖJAS
Anot A. Lidžiaus, sprendimas tuberkuliozės kabinetą palikti senosiose patalpose, t.y. ligoninės tuberkuliozės skyriuje, priimtas norint išsaugoti pastatą. Išjungus jo šildymą, kabineto darbuotojams tektų šildytis elektros šildytuvais. Anot ligoninės vadovo, ateityje galimi ir kitokie sprendimai. Tuo labiau kad yra laisvų patalpų poliklinikoje, Gimdymo namuose. „Galutinį žodį tars steigėjas“, – reziumavo pašnekovas.
A. Lidžius sutinka, kad tuberkulioze sergantiems mažeikiškiams gali būti sudėtinga pasiekti Šiaulius ar Plungę. „Svarstėme, kaip padėti spręsti šią problemą. Ligoninės transportas dažnai vyksta į Vilnių ir į Kauną per Šiaulius bei Klaipėdą per Plungę. Galėtume ligonius nuvežti“, – teigė ligoninės vadovas.
Jono ir Sigito STRAZDAUSKŲ nuotraukos
