Vaidinantiems vaikams dalyvavimas šiame ar kituose teatro festivaliuose tampa paskata dar labiau stengtis ir tobulėti. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
[nggallery id=722 template=caption]Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos bendruomenė puoselėja tradiciją ir kas antrus metus rengia Lietuvos muzikos ir meno mokyklų teatrų festivalį „Svečiuose pas Naminuką“.
Festivalis tapo tradiciniu
Vytauto Klovos muzikos mokykla buvo pirmoji šalyje, atidariusi teatrinio meno skyrių. Tai įvyko 1986 metais.
Muzikos mokyklą lankantys vaikai šešerius metus mokosi vaidybos, scenos kalbos ir judesio, teatro istorijos. Taip pat ir dainuoti, groti pasirinktu instrumentu.
Moksleiviai vaidina režisierių Daivos Skaringienės ir Airidos Lementauskienės vadovaujamuose teatruose „Naminukas“ ir „Coliai“.
„Idėja rengti tokį festivalį gimė tada, kai Lietuvos muzikos ir meno mokyklose ėmė rastis vis daugiau teatro užsiėmimų. Jonavoje vyksta tradicinis meninio skaitymo konkursas, o mes, mažeikiškiai, nusprendėme, kad reikia rengti muzikos ir meno mokyklų teatrų festivalį. Pirmąkart jis įvyko 1999-aisiais metais“, – sakė viena pagrindinių festivalio organizatorių – režisierė, teatro mokytoja metodininkė Daiva Skaringienė.
Tikslas – pamatyti vieniems kitus
Puoselėti vaikų kūrybą, sudaryti sąlygas ugdytiniams ir režisieriams pamatyti kitų mokyklų spektaklius, gauti bei suteikti impulsų tolesnei kūrybai, skleisti mokytojų sukauptą gerąją patirtį, mokant vaikus vaidybos meno ir kuriant spektaklius, padovanoti jauniesiems miesto ir rajono žiūrovams gražią šventę, skatinant juos domėtis teatro menu ir kultūra. Tokie yra šio tradiciniu tapusio festivalio „Svečiuose pas Naminuką“ tikslai.
Vaidinantiems vaikams dalyvavimas šiame ar kituose teatro festivaliuose tampa paskata dar labiau stengtis ir tobulėti.
Pasak D. Skaringienės, patys festivalio dalyviai renkasi, kokius spektaklius parodyti. Jokiomis temomis ar panašiais dalykais muzikos ir meno mokyklų teatrai nevaržomi.
Geriausiųjų nerenka
Organizatoriai laikosi nuomonės, kad vaikų teatrų rodomų spektaklių negalima įsprausti į rėmus, vertinti ar rinkti, kuris geriausias.
„Įvairių muzikos ir meno mokyklų spektakliuose vaidina skirtingo amžiaus grupių vaikai. Pavyzdžiui, kai į konkursą susirenka skaitovai, juos galima suskirstyti pagal amžių. O kaip suskirstyti teatro trupėse vaidinančius vaikus? Sakykime, mano režisuoto spektaklio metu scenoje yra per šešiasdešimt jaunųjų aktorių. Kito kolektyvo spektaklyje jų galbūt vaidina dvylika. Taigi jėgos nelygios, o ir spektaklis spektakliui nelygu“, – paaiškino režisierė.
Ir nors rodomus spektaklius stebi vertinimo komisija, nors kaskart į Mažeikius atvyksta festivalio globėju tapęs Klaipėdos universiteto docentas, režisierius Gedeminas Šimkus, vis tik komisijos darbas labiau simbolinis.
Festivalio pabaigoje, pasibaigus spektakliams, teatro pedagogai susiburia aptarti matytų kūrinių, pasidalija įžvalgomis, vertinimais ir geranoriška kritika.
Visi dalyviai apdovanojami padėkos raštais ir saldžiomis dovanėlėmis.
Negali ir nenori būti užsisklendę
Šiemet pas Naminuką svečiavosi Gargždų ir Naujosios Akmenės muzikos mokyklų teatrai, Mažeikių moksleivių namų teatro studija „Atžalynas“. Iš viso jaunieji aktoriai susirinkusiems žiūrovams parodė šešis spektaklius. Svečiai ir Vytauto Klovos muzikos mokyklos teatras „Naminukas“ susirinkusiems žiūrovams parodė po vieną spektaklį, A. Lementauskienės „Coliai“ – du spektaklius, kurių vienas – premjerinis.
„Teatro pedagogai, režisieriai ieško prasmingų bendradarbiavimo formų, noriai dalijasi patirtimi, nes neužtenka rūpintis vien savo kolektyvo veikla. Būtina auginti teatro žiūrovus, nuo mažumės kviečiant juos į spektaklius. Vaikų teatrai negali gyventi užsisklendę. Tam ir rengiamas šis festivalis“, – pokalbį apibendrino D. Skaringienė.
