Jau buvo rašyta apie deminutyvus (mažybinius-maloninius žodžius). Tai neabejotinai didelis mūsų kalbos turtas, labai graži mūsų žodyno dalis. Bet… Yra ir kita deminutyvų vartojimo pusė. Jie kalboje plinta kaip piktžolės, vartojami tada, kai nereikia. Kai kurių žmonių kalboje tiek mažybinių-maloninių žodžių, kad ji darosi infantili (nebrandi, nerimta).
Deminutyvų perteklinis vartojimas nėra jau toks nekaltas. Psichologė ir psichoterapeutė Genovaitė Petronienė įžiūri ir didelę manipuliavimo kitais grėsmę. Juk jei skolindamiesi pinigus pavadinsime pinigėliais, tarsi sumažinsime jų vertę. O jei negrąžinsime, tai skolintoją pastatysime į nepatogią padėtį: triukšmauja dėl pinigėlių – dėl vieno kito tūkstantuko.
Kartais taip meilikaudami nuvertiname kito žmogaus gebėjimus, jausmus, santykius ir nesuprantame, ko jis įsižeidžia. Štai gaunate žinutę: „Atleisk, mažiuk, išeinu pas kitą žmogiuką.“ Ko čia pykti, jei išeina tik pas žmogiuką. Gįžti iš darbo labai pavargęs ir suerzina klausimas:„ Ar darbelyje nepasisekė?“ Ko pavargai – tavo darbas tik darbelis. Kartais žmogus taip demonstruoja ir savo galią – juk jis už keliasdešimt tūkstančių nusipirko tik mašiniuką. Ką jam tai reiškia?
Deminutyvinę kalbą perima ir žargono vartotojai. Jau dažnai girdime chebrytė (būrys, gauja, kompanija draugužiai), bachūriukas (menk.r. berniokas, pienburnis, vaikėzas, draugelis), bičiukas ir kt.
Kartais neapgalvotas deminutyvo vartojimas gali ir suklaidinti. Štai sediškių situacija. Sedoje yra bažnyčia ir bažnytėlė. Ir pagal didumą, ir pagal svarbą. Jei močiutė sakosi einanti į bažnytėlę mišių, tai sako netiesą: mišios aukojamos tik Sedos bažnyčioje (Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje). Kartais nekreipiame dėmesio ir į pasakymų nelogiškumą: padori sumelė susidaro (suprask, nemažai pinigų), linki didžiausios sėkmytės, einu kavinukėn arbatikės, gyvena kitam gale Lietuvėlės, pirkau brendžiuko, nesiseka meilės reikaliukai…
Taigi, darosi liūdna – deminutyvus pavertėme veminutyvais (vemti verčiančiais deminutyvais – naujadaro autorė poetė Ilzė Butkutė). Kartais mažiau būna geriau.
Parengė Genovaitė VALANTIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
