Seimo narių ir Gydytojų sąjungos akiratin pateko „nekorektiškai“ dideli gydymo įstaigų vadovų atlyginimai. Konstatuota, kad nepaisant ekonominės krizės, dalies jų atlyginimai buvo mažinami tik „kosmetiškai“. Paaiškėjo, kad kai kurie mažeikiškiai uždirba daugiau už aukštesnio lygio paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų vadovus.
DIDŽIAUSIA –
„GREITOSIOS“ VADOVĖS ALGA
„Santarvė“ praėjusiais metais rašė, kad didžiausią atlyginimą tarp visų Savivaldybės įstaigų ir jos kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų gauna viešųjų įstaigų: Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro, Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro ir Mažeikių ligoninės direktoriai. Kaip byloja neseniai pateikti Seimo Sveikatos reikalų komiteto duomenys, mažeikiškių atlyginimai lenkia panašių šalies gydymo įstaigų vadovų atlyginimus, o tarp rajono Savivaldybės įstaigų yra didžiausi.
Tarp šalies savivaldybėms ar Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų, atlyginimu gerokai išsiskiria Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras. Komiteto duomenimis, centro direktorės Virgos Domeikienės 2009 metų dešimt mėnesių vidutinis mėnesio atlyginimas „popieriuje“ siekė 11,4 tūkstančio litų.
LENKIA AUKŠTESNIO LYGIO ĮSTAIGAS
Nors, palyginti su 2008-aisiais, V. Domeikienės atlyginimas sumažėjo 13 procentų, tačiau net Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, turinčios trigubai daugiau darbuotojų, direktoriaus alga 3,3 tūkst. Lt. mažesnė. Mažeikiškės atlyginimas didesnis už buvusios Klaipėdos jūrininkų ligoninės, Santariškių klinikų ir daugelio kitų Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų algas.
V. Domeikienės atlyginimas – didžiausias iš visų rajono savivaldybės gydymo įstaigų vadovų. Greitosios medicinos pagalbos centro direktorė per mėnesį uždirbo apie 1600 litų daugiau už Mažeikių ligoninės direktorių, nors įstaigų apimtys ir veiklos rezultatai gerokai skiriasi ne „greitosios“ naudai. Mažeikių ligoninėje dirba 500 žmonių, dešimt kartų daugiau negu „greitojoje“. Apytiksliais duomenimis, ligoninė praėjusiais metais uždirbo apie 700 tūkstančių litų pelno, tuo tarpu „greitoji“ metus baigė su 30 tūkstančių litų nuostoliu. Tačiau ekonominiai rezultatai atlyginimams jokios įtakos neturėjo.
PER KRIZĘ ATLYGINIMAI DIDĖJO
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius taip pat negalėtų skųstis atlyginimu. Iki 2009 metų lapkričio mėnesio jo vidutinė mėnesio alga siekė beveik 10 tūkst. litų ir buvo viena didžiausių tarp panašių šalies įstaigų. Nedaug mažesnis – ir Mažeikių ligoninės direktoriaus Albino Lidžiaus darbo užmokestis. Už abu mažeikiškius vadovus mažiau uždirbo, pavyzdžiui, Kauno, Klaipėdos apskričių ligoninių, kai kurių Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.
A. Lidžiaus atlyginimo nemenkina tai, kad jis turi didelį tiesioginių pagalbininkų būrį. Ligoninės administracijos komandoje – net penki pavaduotojai – tiek pat, kiek Santariškių klinikose, bet mažiau nei tuometinėje Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto surinkti duomenys parodė, kad apie pusė gydymo įstaigų vadovų per krizę ėmė gauti didesnius atlyginimus negu anksčiau. Tarp daugiausiai – net 17,5 proc. – atlyginimus pasididinusių įstaigų – ir Sedos pirminės sveikatos priežiūros centras. Kaip skelbia komitetas, 2008 metais įstaigos direktorė Vilmantė Stankevičienė per mėnesį vidutiniškai uždirbo 7741 litą, o imant 2009 metų dešimt mėnesių – 9096 litus per mėnesį.
PAJAMOS – NE TIK UŽ VADOVAVIMĄ
Sedos pavyzdį, kalbėdamas apie atlyginimus, ne kartą minėjo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. V. Stankevičienė prisipažino, kad dėl to jaučiantis labai nepatogiai.
„Jaučiuosi kaip grobuonė, kaip koks kenkėjas. Lyg būčiau pasisavinusi pati tuos pinigus. Mano atlyginimą nustatė steigėjas – Savivaldybės taryba. Jeigu per daug uždirbu, tegu keičia koeficientą“, – kalbėdama su „Santarve“ neslėpė apmaudo direktorė.
Pašnekovė pridūrė, kad dėl tokios situacijos net pasiryžusi dalį savo atlyginimo paaukoti įstaigai: ketinusi nupirkti čiužinių, antklodžių.
V. Stankevičienė paaiškino, kad, pateikdama steigėjui savo darbo užmokestį, nurodė ir pajamas, gaunamas už šeimos gydytojos pusę etato ir ketvirtį etato, už darbą ligoninėje.
„Dirbu daugiau kaip pusantro etato. Tai nemanau, kad pinigus gaunu už dyką. Juodai atidirbu“, – sakė daugiausiai prisirašiusių pacientų iš visų kitų šeimos gydytojų Sedoje turinti medikė.
Direktorės teigimu, jos alga padidėjo dėl to, kad pernai apie 30 proc. buvo padidinti šeimos gydytojų atlyginimai.
„Jie gaudavo vos po tūkstantį litų. Būdavo gėda dėl šito. Dabar mūsų įstaigos vidutinis darbuotojo atlyginimas „popieriuje“ – 1830 litų“, – situaciją apibūdino vadovė.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus Audriaus Stankevičiaus teigimu, kai kas bando manipuliuoti pateiktais skaičiais. Direktorius informavo, kad nuo rugpjūčio mėnesio jo atlyginimas sumažėjo apie 28 proc., o Seimo pateiktuose duomenyse tas sumažėjimas neatsispindi. Be to, direktorius dirba ketvirčiu etato kaip gydytojas, bendroje sumoje atsispindi pajamos ir už šį darbą.
NUMATYTA MAŽINTI
Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro direktorė V. Domeikienė „Santarvei“ taip pat teigė, kad jos vidutinis mėnesio atlyginimas yra mažesnis negu skelbiama ir siekia 8 tūkstančius litų „popieriuje“.
„Pasikalbame su kolegomis, pas mus atlyginimai tikrai nėra maži. Vidutinis darbuotojo atlyginimas – 2,3 tūkstančio litų“, – teigė vadovė.
Tačiau jau dabar aišku, kad nuo kovo 1 dienos visų įstaigos darbuotojų atlyginimai mažės 10 proc. Praėjusiais metais tiek buvo mažinamos tik administracijos darbuotojų algos.
„Kiek teko girdėti, mažės iš Ligonių kasos gaunamas finansavimas. Jeigu nieko nedarysime, neišgyvensime, laukia bankrotas. Visi mažina atlyginimus, teks ir mums“, – apie planus kalbėjo direktorė.
KALTINO POPULIZMU
Ligoninės darbuotojų atlyginimai vidutiniškai po 11 proc. mažėjo nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio. Ligoninės direktoriaus A. Lidžiaus atlyginimas sumažėjęs 2,2 tūkstančio litų – daugiausiai iš visų darbuotojų. Nuo rugpjūčio mėnesio į rankas jis gaunąs 6,5 tūkst. litų. Pašnekovas patikino, kad jo atlyginimas kur kas mažesnis negu skelbia Seimo komitetas.
„Nesąmonė, kad Santariškių klinikų vadovo atlyginimas mažesnis negu mano. Tokių klinikų vadovai gauna didžiulius priedus, matyt, jų nenurodė“, – samprotavo direktorius.
Ligoninė šiuos metus žada išgyventi nemažindama atlyginimų, nes, anot A. Lidžiaus, įstaiga finansiškai tvirtai laikosi.
Tai galbūt planuojama sugrąžinti į ankstesnį lygį pernai sumažintus atlyginimus, kaip to pasiryžusi reikalauti Gydytojų sąjunga?
A. Lidžius pykteli, esą Gydytojų sąjunga, artėjant rinkimams, tampa politine organizacija ir kelia logikos neturinčius reikalavimus.
„Neetiška ir nekorektiška būtų išlaikyti tuos pačius atlyginimus, kai atlyginimus mažinasi ir valstybės tarnautojai, ir privatus sektorius“, – teigė direktorius.
A. Lidžius patikino, kad jokios prievartos nebuvę – darbuotojai galėjo nesutikti su atlyginimų mažinimu, tačiau visi supratingai įvertino situaciją. Nesikeitė tik Gydytojų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininko S. Kakčio atlyginimas, nes gydytojas sutikimo nepasirašė.
NUSIPELNĖ DIDESNIO ATLYGINIMO
Ligoninės direktorius A. Lidžius, kaip ir kiti pašnekovai, teigiamai vertino tai, kad steigėjo sprendimu gydymo įstaigų vadovų atlyginimas priklauso nuo vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.
Tačiau didžiausios rajono gydymo įstaigos vadovas įsitikinęs, kad jo atlyginimas turėtų būti didesnis.
„Neskaičiuoju kitų atlyginimų. Tačiau manau, kad ligoninei vadovauti kur kas sudėtingiau nei pusšimtį darbuotojų turinčiai įstaigai. Be to, reikėtų įvertinti veiklos rezultatus, į įstaigą pritrauktas lėšas“, – atsargiai savo ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimus lygino A. Lidžius.
Ligoninės direktorius šiuo metu gauna 4,4 karto didesnį atlyginimą negu vidutiniškai ligoninės darbuotojas. Praėjusių metų ketvirto ketvirčio atlyginimų vidurkis siekė 1703 litus, vieno etato gydytojo darbo užmokesčio vidurkis buvo 2923 litai.
REIKALAUS ANKSTESNIŲ ATLYGINIMŲ
Lietuvos gydytojų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas S. Kaktys „Santarvei“ teigė, kad situacija dėl atlyginimų gydymo įstaigose bus aptarta artimiausiame sąjungos tarybos posėdyje.
Jis įsitikinęs, kad atlyginimų sumažinimas ligoninėje buvo nepagrįstas, nes įstaiga dirbo pelningai. Gydytojų sąjunga ketina reikalauti sugrąžinti atlyginimus į buvusį lygį. S. Kaktys teigė, kad laukia sunkus derybų etapas, nes ligoninės administracija informaciją apie tikrąją padėtį, tikslią pajamų ir išlaidų balanso struktūrą, trumpalaikius bei ilgalaikius įsiskolinimus, įvairias sutartis kruopščiai slepia.
„Sieksime gauti visą objektyvią informaciją. Pagal ligoninės įstatus, faktinis ligoninės vadovas yra rajono meras. Taigi viskas buvo ir yra jo rankose. Tikimės geranoriškumo“, – teigė pašnekovas.
Anot S. Kakčio, ligoninės darbuotojai su atlyginimų mažinimu praėjusiais metais sutiko, nes buvo šantažuojami atleidimu iš darbo. Kitas motyvas – gydytojai mato, kad daugumai įstaigų sunku išgyventi, todėl sutiko aukoti dalį savo atlyginimo dėl ligoninės išlikimo.
„Dabar išėjo taip, kad savo atlyginimo sąskaita ne tik dengė įvairius remontus, bet ir „pakėlė“ administratoriams atlyginimus“, – replikavo jis.
S. Kaktys vienintelis nesutiko, kad būtų sumažintas atlyginimas, nes tokia buvo Lietuvos gydytojų sąjungos pozicija.
„Žinojau, kokios reakcijos susilauksiu. Buvau netgi nušalintas keletą mėnesių nuo budėjimų ligoninėje. Viešai mano nesutikimas, kad būtų sumažintas atlyginimas, įvardijamas kaip godumas. Noriu tvirtai pasakyti – tiesiog pasirinkau tokią poziciją ne dėl pinigų, suprantu sunkmečio ypatumus, bet gydytojo darbas turi būti vertinamas. Maniau, kad ligoninės administracijos elgesys mažinti atlyginimus nepakankamai motyvuotas, neteisingas“, – savo poziciją išsakė pašnekovas.
ATLYGINIMUS NUSTATO POLITIKAI
Viešųjų įstaigų vadovų atlyginimų nustatymo metodiką yra patvirtinę rajono politikai. Iki praėjusių metų rugpjūčio mėnesio Mažeikių ligoninės ir Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovų pareiginis mėnesio atlyginimas – penki vidutiniai įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio dydžiai – nustatytas prieš geroką dešimtmetį, tuometinės Mažeikių rajono valdybos sprendimu. Tokio pat dydžio atlyginimą Savivaldybės taryba patvirtino ir prieš pustrečių metų susikūrusios įstaigos Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro direktorei.
„Santarvei“ paviešinus įtartinai didelius gydymo įstaigų vadovų atlyginimus, minėtų įstaigų vadovai ryžosi paploninti savo pinigines ir kreipėsi į Savivaldybės tarybą dėl mažesnių koeficientų nustatymo. Nuo rugpjūčio mėnesio Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro direktorius gauna 3,5, Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas – 3,6, Mažeikių ligoninės direktorius – 4,4 vidutinių įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio dydžio pareiginį atlyginimą.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis dar visai neseniai „Santarvei“ teigė nieko bloga nematąs, kad pelningai dirbančių įstaigų vadovai ir darbuotojai neblogai uždirba.
„Tokios algos iš fantastikos srities. Ko gero, reikėtų keisti algų nustatymo tvarką. Be abejo, atlyginimai turėtų priklausyti nuo įstaigų veiklos rezultatų, apimties, darbuotojų skaičiaus, kitų rodiklių“, – vakar, iš „Santarvės“ išgirdęs apie vadovų atlyginimus, samprotavo meras.
Antano JANUŠONIO piešinys
