Medicinos personalo krizė – nebe už kalnų

Jau po penkerių metų Mažeikių gydymo įstaigos gali netekti kai kurios srities specialistų. Medicinos įstaigų vadovai nerimauja dėl senstančio personalo ir baiminasi, kad į mažesnius miestus jaunų specialistų pritraukti bus beveik neįmanoma.

PERSONALAS SENSTA
Mažeikių ligoninėje šiuo metu dirbančių 72 gydytojų (pagrindines pareigas iš jų eina 55 medikai) amžiaus vidurkis perkopė per 50 metų.
Ligoninėje dirba 12 pensinio amžiaus medikų. Tik penkeri ar mažiau metų iki pesijos liko 7 gydytojams. Jiems išėjus į pensiją, ligoninė netektų terapinio ir chirurginio profilio gydytojų.
Tačiau ligoninės direktorius Albinas Lidžius vienareikšmiškai negalėjo pasakyti, ar tikrai senosios kartos gydytojai, sulaukę pensinio amžiaus, išeis į užtarnautą poilsį.
„Manytina, kad tendencija, kai pensininkai medikai ir toliau dirba, išliks, nes eilėje pakeisti išeinančiuosius į pensiją niekas nelaukia“, – sakė direktorius.
Ne ką geresnė situacija ir Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre. Čia dirbančių 24 medikų amžiaus vidurkis taip pat per 50 metų, pora gydytojų yra pensinio amžiaus ir keletas, kuriems iki pensijos liko vos keleri metai.
Panaši padėtis ir Mažeikių Senamiesčio pirminės priežiūros centre: trylikos medikų, įskaitant dirbančius ir nepagrindinėje darbovietėje, amžiaus vidurkis – 54 metai. Dirba ir du pensinio amžiaus specialistai.
Nors įstaigoje jaunų specialistų nėra, direktorė Sigutė Ščiglinskienė patvirtino, kad vyresniosios kartos gydytojų kol kas nėra būtinybės keisti.
JAUNŲJŲ NESULAUKIA
Jaunų specialistų dirbti į mūsų miestą per pastarąjį dešimtmetį atvyko vos keletas, tačiau tiek Mažeikių, tiek Senamiesčio pirminių sveikatos priežiūros centrų vadovai „Santarvę“ patikino, jog jų vadovaujamose įstaigose personalo stygiaus nėra.
Mažeikių PSPC dirba dešimt šeimos, šeši vaikų gydytojai, tiek pat stomatologų ir du ginekologai. Jaunų gydytojų įstaiga neturi, išskyrus du rezidentus stomatologus.
Įstaigos direktorius Audrius Stankevičius informavo, kad ką tik baigusių specialistų prašymų įsidarbinti nesulaukiąs, bet jei ir būtų kreipiamasi, šiuo metu pasiūlyti darbo vietą būtų neįmanoma. Medikų skaičius proporcingai atitinka prisirašiusių pacientų skaičių. Gydytojas, dirbantis visą etatą, aptarnauja pusantro tūkstančio pacientų.
Jaunas specialistas, po studijų norintis įsidarbinti minėtoje sveikatos priežiūros įstaigoje, turėtų konkuruoti su jau seniai dirbančiais gydytojais. Jis galėtų dirbti su sąlyga, jei pas jį pareikštų norą prisirašyti pusantro tūkstančio pacientų. Antraip, teigė direktorius, jaunas specialistas liktų bedarbis.
A. Lidžius vietoje jauno specialisto sąvokos siūlo vartoti „naujas specialistas“. Per pastarąjį dešimtmetį į ligoninę naujai priimti 102 gydytojai, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad 36 iš jų perėjo iš PSPC (PSPC nuo ligoninės atsiskyrė 2000 metais). Per minėtąjį laikotarpį atleisti 88 gydytojai.
Etatų užimtumo prasme katastrofiškos situacijos dėl specialistų trūkumo nėra ir ligoninėje, tačiau reikėtų kur kas daugiau visų sričių specialistų, kad medikai nebūtų perkrauti.
VISUOTINĖ PROBLEMA
Šiuo metu ligoninei labiausiai trūksta kardiologo, vidaus ligų, vaikų ligų gydytojo, radiologo, psichiatro.
Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė teigė, jog pagal galiojančius teisės aktus, specialisto konsultaciją arba stacionarinį gydymą žmogus gali gauti bet kurioje šalies gydymo įstaigoje. Jei Mažeikiuose nėra kurio nors specialisto, žmogus gali važiuoti į kitus netoliese esančius miestus. Tik tai sudaro nepatogumų.
„Mūsų įstaigos – tik pirminio ir antrinio lygio (pagal specialistų teikiamas gydymo paslaugas – red. past.), tad tenkina pasitaikančiais susirgimais besiskundžiančius pacientus. Tai ekonomiška ir logiška, nes Lietuva nedidelė“, – sakė gydytoja.
Anot jos, specialistų labiausiai trūksta vasarą, kai einama atostogų. Kiek daugiau problemų terapiniame skyriuje, bet tai esą pačios įstaigos reikalas. „Savivaldybė skiria vadovą, o šis turi organizuoti ir užtikrinti savo įstaigos darbą. Geras ir sumanus vadovas ras kuo pakeisti ir pritraukti naujų specialistų“, – įsitikinusi Savivaldybės gydytoja.
Anot A. Lidžiaus, problemos dėl specialistų trūkumo yra ne tik rajoninio, bet ir valstybinio lygmens. Tokios pačios nuomonės buvo ir A. Stankevičius.
Kadangi medicinos studijos yra brangios ir trunka ilgai, medikai, baigę mokslus, darbo apmokėjimo bei perspektyvos požiūriu ieško patraukliausių vietų, kuriomis dažnai tampa centrinės ligoninės, privačios farmacijos kompanijos.
Nerimą netekti svarbių specialistų vadovams kelia ir tai, kad po rezidentūros jauni specialistai, ieškodami geresnio uždarbio, iškart išvažiuoja į užsienį. Medikų teigimu, kadrų nutekėjimas būtų sustabdytas, jei šalyje pakiltų darbo užmokestis, garantuojantis visavertį gyvenimą.
„Mažeikių PSPC medikų atlyginimai šiek tiek didesni nei kitose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų, tačiau nesiekia užsienio – Anglijos ar Belgijos – medikų gaunamo atlyginimo“, – teigė A. Stankevičius. Jo nuomone, jei mūsiškiai gydytojai ir toliau nenorės dirbti už „lietuvišką“ atlyginimą, ateityje legalizavus darbo jėgą, teks specialistų kviestis iš tokių šalių, kaip Rusija ar Moldavija.
A. Lidžiaus žiniomis, atlyginimai visose rajoninėse ligoninėse panašūs, todėl galimybės privilioti naujų specialistų nėra didelės.
„Daugelis specialistų nenori važiuoti gyventi į periferiją. Mažeikių rajonas yra nepatrauklus geografine padėtimi, nes yra atokiai nuo administracinių centrų. Be to, antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose yra menkesnės galimybės specialistams tobulėti, nes yra tam tikrų apribojimų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas“, – aiškino ligoninės direktorius.
Problema dar ir todėl, kad medikų pasikviesti nėra iš kur, nes jų trūksta ir šalyje.
VILIOJA ATLYGINIMAIS
Anot pašnekovų, į mažesnius miestus specialistus priviliotų ne tik didesni atlyginimai, bet ir galimybė gauti tarnybinius butus, geros darbo sąlygos, aprūpinimas šiuolaikiška medicinos įranga.
Pasak A. Lidžiaus, trūkstamų specialistų žvalgomasi visur – jau yra ir sutikusių ateiti dirbti į Mažeikių ligoninę. Kai kurie sutinka dirbti nors ir nepagrindinėje darbovietėje, budėti. Tokiu būdu bent iš dalies yra išsprendžiamas specialistų trūkumas.
Kita išeitis – siųsti medikus mokytis.
Įstaigos vadovas pažymėjo, kad Mažeikių ligoninė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo medikus siųsti mokytis už rajono savivaldybės bei pačios ligoninės lėšas ir šiuo požiūriu yra viena pirmaujančių. Iki šiol taikant minėtą praktiką yra paruoštas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, gydytojas kardiologas, gydytojas endokrinologas, o šiuo metu mokosi dar 2 gydytojai rezidentai.
I. Vaicekavičienė, „Santarvei“ sakė, kad jei medicinos įstaigos vadovas argumentuotai sugeba įtikinti rajono Tarybą, kad yra būtinybė paruošti specialistą, pagal galimybes Savivaldybė gali apmokėti studijas. Tačiau geriausia išeitis prikalbinti mediką atvykti iš kitur nei laukti, kol jis baigs mokslus.
Skirti tarnybinį būstą Savivaldybė įstatymiškai neturi teisės – išnuomoti gyvenamąjį plotą atvykusiam specialistui gali tik pati įstaiga.
Gydytojos manymu, specialistą labiausiai motyvuoja ne galimybė dirbti didžiuosiuose miestuose, o pasiūlytas atlyginimas, karjeros perspektyvos, pozityvus administracijos požiūris į žmogų.
Ji prisiminė atvejį, kai prieš porą metų viena daug pasiekusi ir gerai užsirekomendavusi pediatrė iš Mažeikių išvyko dirbti į Akmenę, nes jai buvo pasiūlytas didesnis atlyginimas ir skyriaus vedėjos pareigos.
GRESIA IŠNYKIMAS
Nors Mažeikių PSPC kol kas gydytojų personalo stygiaus nėra, tačiau, A. Stankevičiaus manymu, po dešimties ar penkiolikos metų situacija gerokai pablogės: kai dauguma vyresnių gydytojų sulauks pensinio amžiaus, medikų pritrūks ne tik provincijose. Tokios prognozės neatmetė ir S. Ščiglinskienė.
A. Lidžiaus mano, kad kategoriškai teigti, jog po 10 metų mažesniuose miestuose nebebus kam gydyti ligonių, negalima. „Be abejo, medikų personalas sensta, tačiau turime atsižvelgti į tai, kad dabar vyksta, ko gero, visų rajoninių ligoninių kova už būvį. Valstybės valdymo institucijos skelbia, kad šalies medicinos įstaigų tinklas yra per didelis.
Kiekvienas rajonas bet kokia kaina stengiasi išlaikyti veikiančią ligoninę, nors vos už keliasdešimties kilometrų yra centrų ligoninės, teikiančios kur kas daugiau paslaugų. Dėl gydymo įstaigų tinklo tankumo ir pacientų galimybės rinktis, į kurią iš jų kreiptis, kai kurios ligoninės turės užsidaryti arba „pasidalinti“ teikiamomis paslaugomis. Dėl to ir specialistų pasiūla bei paklausa turėtų stabilizuotis“, – „Santarvei“ teigė ligoninės direktorius.
Jo manymu, ligoninei galimybės išlikti yra didelės, nes ligonių, besirenkančių kitų rajonų ar centrines ligonines, nedaug palyginti su rajonais, įsikūrusiais prie didžiųjų miestų.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Po kelerių metų ligoninė gali netekti terapinio ir chirurginio profilio gydytojų, tokiu atveju ligoniai bus priversti kreiptis į kitų rajonų gydymo įstaigas.