Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus duomenimis, praėjusią savaitę užregistruotas 501 peršalimo ligų atvejis, iš to skaičiaus – 383 vaikai iki 17 metų. Medikai šį sezoną vis dažniau diagnozuoja pneumoniją – plaučių uždegimą.
REIKIA SAUGOTIS
NESVEIKUOJANČIŲ ŽMONIŲ
Atšalus orams, pacientai į medikus vis dažniau kreipiasi dėl peršalimo ligų. Šeimos gydytoja Marytė Gaurilavičienė paaiškino, kad tai vadinamosios kvėpavimo takų infekcijos, sukeltos virusų ir bakterijų. Ligos sukėlėjai perduodami vieno žmogaus kitam, todėl peršalimo ligos plinta labai greitai.
Kai žmogus kosti, čiaudo, jam „varva“ nosis, sakoma, kad jis peršalo. Pasak medikų, tokiais simptomais dažniausiai pasireiškia ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos, lašeliniu keliu plintančios oru. Todėl patariama saugotis ne tik šalčio, bet ir nesveikuojančių žmonių.
Sušalus susergama greičiau, nes tuomet silpnėja organizmo apsauga, jis nebepajėgia kovoti su virusais. Šaltis gali būti ir naudingas, nes jis grūdina.
Užsikrėtus ūmia virusine kvėpavimo takų infekcija, dažniausiai pradeda perštėti gerklę, „užsikemša“ nosis, žmogus čiaudo ir sausai kosti, gali krėsti šaltis, pakyla kūno temperatūra.
GALI IR NESUSIRGTI
Gydytoja M. Gaurilavičienė teigia, kad pasireiškus tokiems simptomams dažnai padaroma išvada, kad tai gripas.
„Tikro gripo viruso šį sezoną dar nemačiau. Jis paprastai pasirodo sausio–kovo mėnesiais. Dabar vyrauja viršutinių kvėpavimo takų katarai, bronchitas, labai dažnai pasitaiko plaučių uždegimai“, – sakė gydytoja.
Jei pasireiškė peršalimo ligų simptomai, gydytoja patarė nedelsti, nesigydyti namuose, o kreiptis į medikus. Atlikus rentgenogramą dažnai paaiškėja, kad pacientas serga plaučių uždegimu. Tai užkrečiamoji infekcinė liga, kai įkvepiame pneumokoką ar kitokį šios ligos sukėlėją.
Plaučių uždegimą nebūtinai gali sukelti užleista kuri nors peršalimo liga: esant silpnesniam organizmo imunitetui, užtenka įkvėpti jos virusą. Plaučių uždegimas negydomas greitai plinta, gali pažeisti didelę plaučių dalį, sutrikdyti kvėpavimą ir baigtis tragiškai.
„Kartais gerdamas arbatą su citrina žmogus gali visai nesusirgti“, – teigia gydytoja.
Susirgus plaučių uždegimu taikomas gydymas antibiotikais.
PATARIA VARTOTI
SKYSČIUS
Gydymas antibiotikais reikalingas ir susirgus angina (tonzilitu). Anot M. Gaurilavičienės, žmogus pats tos ligos nustatyti negali, karščiuoja, geria arbatą, bet to nepakanka. Gydoma antibiotikais maždaug dešimt dienų. Kitu atveju, ligą sukeliantis streptokokas gali krauju nukeliauti į inkstus, plaučius, širdį ir sukelti įvairių komplikacijų.
Norint išvengti peršalimo ligų, sustiprinti organizmo imuninę sistemą, patariama vartoti vitamino C, stengtis nesušalti, vengti skersvėjų.
Jei jau peršalote, reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, nes jie suskystina skreplius, palengvina atsikosėjimą, kurio metu iš organizmo pašalinamos kenksmingos bakterijos.
Homeopatinis gydymas, aviečių, liepžiedžių arbatos – tik pagalbinės, ligos simptomus palengvinančios priemonės.
Geriant reklamuojamus vaistus „Fervex“, „Gripex“, arbatą „Thera flu“ temperatūra tik numušama, bet liga negydoma. Kai kurie jų turi medžiagų, galinčių sukelti širdies veiklos sutrikimus: plakimo padidėjimą, senesniems žmonėms net stenokardiją, galimos ir intoksikacijos. Temperatūrai sumažinti gydytoja rekomenduoja paracetamolį, jei tai nepadeda, reikėtų gerti priešuždegiminius vaistus, pavyzdžiui, ibuprofeną.
Dažnai sergantiems peršalimo ligomis vaikams ir suaugusiems M. Gaurilavičienė siūlo vartoti imunitetą stiprinantį „BronchoMunal“. Šis preparatas panašus į skiepus nuo gripo, kadangi vartojant šį preparatą per tris mėnesius susidaro imunitetas. Gydytoja sako, kad nuo gripo dar galima ir skiepytis – ypač vyresniems žmonėms, kadangi iki šios ligos protrūkio dar gana daug laiko.
GRŪDINTI BŪTINA
NUO MAŽENS
Apie plaučių uždegimo atvejų pagausėjimą paliudijo ir gydytoja pediatrė Audra Lasinskienė. Medikė sakė įtarianti, kad plinta šios ligos virusas – tai tikrai nėra peršalimo ligų komplikacija.
Atšalus orams vaikams pasireiškia nosiaryklės uždegimai, anginos, sloga, rudenį daugiau sergama bronchitu.
Rečiau peršalimo ligomis serga daugiau laiko lauke, gryname ore būnantys vaikai. Gydytoja pataria mamoms nepersistengti ir vaikų neaprengti per šiltai. Kuo labiau vaikas grūdinamas nuo mažens, tuo labiau bus stiprinamas jo imunitetas.
Pastebėjus pirmuosius peršalimo simptomus, reikėtų juos iškart pradėti gydyti. Iki trijų dienų galima gydytis namuose, o jei tai nepadeda – kreiptis į gydytoją.
VITAMINŲ –
KUO DAUGIAU
Svarbiausia – šaltuoju metų laiku vartoti kuo daugiau vitaminų, gerti daržovių: morkų, špinatų, burokėlių, agurkų, salierų ir ridikėlių sultis.
Vaikui peršalus pasiūlykite ir karštų arbatų: du valgomuosius šaukštus ramunėlių žiedų bei erškėtuogių lygiomis dalimis mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, 15 minučių palaukti, po to perkošus duoti vaikui po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną.
Vaikus kankinančio kosulio priežastis gali būti sloga, astma ar net plaučių uždegimas. Jei vaikas kosti, reikėtų nustatyti priežastį – kiekvienam susirgimui būdingas savitas kosulys.
Esant kosuliui, A. Lasinskienė pataria gerti kuo daugiau skysčių, nes vanduo, sultys, kiti gėrimai suskystina gleives ir padeda lengviau atsikosėti. Gerklės spazmus atpalaiduos šilta arbata su medumi arba vištienos sultinys.
Kosuliui palengvinti tinka inhaliacijos su vaistingųjų augalų eteriniais aliejais, vaistažolių nuovirais.
Gerklės gleivinę padengia ir numalšina jos kutenimą cukrus, tad siūloma čiulpti ledinukus.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Anginos, plaučių uždegimo ir bronchito gydymas, pasak M. Gaurilavičienės, neapsieina be antibiotikų.
