Naftininkų gatvės medžių genėjimas sukėlė mažeikiškių aistras. „Kuo skiriasi medžių genėjimas nuo naikinimo?“– spėliojo žmonės, stebėdami, kaip rėžiamos storos šakos. Kai kurie mažeikiškiai mano, kad apskritai valdžiai trūksta šeimininkiško požiūrio į miesto želdinius. 
GAMTA VEJAMA IŠ MIESTO
Želdiniai gerina miesto estetinį vaizdą, reguliuoja oro drėgmę, cirkuliaciją, švelnina klimatą, sumažina triukšmą, dulkių, cheminių teršalų sklaidą, sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Tokia yra teorija. O dėl praktikos galima išgirsti įvairių mažeikiškių nuomonių.
„Mūsų mieste egzistuoja laukinis požiūris į gamtą. Ji ne įsileidžiama, bet vejama iš miesto“, – samprotavo daug metų miesto landšafto architekte dirbusi Danutė Miškinienė.
Specialistė kritiškai vertina ir medžių genėjimą. Labiausiai jaudina tai, kad draskomi jau žaliuojantys medžiai.
Pernai apie tai ji bandė kalbėti su Savivaldybės vadovais. Tačiau iš jų atsakymo supratusi, kad nėra ko kištis, nes Savivaldybės specialistai želdinių priežiūrą organizuoja vadovaudamiesi instrukcijomis.
„Nueinama lengviausiu keliu. Nukertamos medžių viršūnės, trukdančios elektros laidams, o medžio vainikas neformuojamas. Taip elgiantis su medžiu, jis taps negyvu paminklu“, – pastebėjo pašnekovė.
SKIRTINGOS NUOMONĖS
Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Romaldas Paradnikas „Santarvei“ paaiškino, kad genėjimo paskirtis yra išsaugoti ir palaikyti medžio įgimtą lajos struktūrą ir kontūrų savitumą. „Tačiau kiekvienas genėjimas – chirurginė operacija. Geriausia, kai medis auga natūraliai“, – teigė specialistas.
Per žaizdas patenka medienos puvinys, grybas. Medžiai pasmerkiami žūti. Žalą stengiamasi sumažinti, parenkant tinkamą genėjimo laiką, būdą.
R. Paradnikas nesutinka su D. Miškiniene. Anot jo, Aplinkos ministerijos aprobuotoje knygutėje nurodyta, kad medžių genėjimo laikas yra nuo ankstyvo pavasario iki ankstyvo rudens.
„Genėjimas vasarą yra net geresnis. Žaizdos greičiau gyja, medis rečiau užsikrečia puviniu“, – teigė specialistas, sukritikavęs atgyvenusį žmonių požiūrį į genėjimo laiką.
Apie medžių genėjimo vasarą privalumus specialistas pacitavo 1989 metų Sodininko žinyną.
SPRENDŽIA KOMISIJA
R. Paradnikas paaiškino, kad kokius medžius nupjauti, genėti, sprendžia želdinių priežiūros komisija, vadovaudamasi 2002 metais patvirtintomis medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklėmis. Medžių genėjimas pažeminant viršūnes draudžiamas. Jis taikomas tik tada, kai medžius būtina žeminti, nes jie trukdo elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijoms (iki laidų turi būti ne mažiau kaip 2 metrai). Šiais metais iš Elektros tinklų gautoje paraiškoje nurodytos 46 gatvės, kuriose reikia pažeminti kai kuriuos medžius.
R. Paradnikas teigė, kad retai sulaukia skundų dėl medžių genėjimo ar kitokių želdinių priežiūros. Kur kas dažniau kreipiasi žmonės, prašydami leisti nukirsti ar nugenėti jiems trukdančius medžius. Pavyzdžiui, šiemet gauta per šimtą tokių prašymų.
Pašnekovas patikino, kad kasmet rudenį vietoje išdžiūvusių, iškirstų medžių atsodinami nauji.
Pavyzdžiui, pernai Mažeikiuose pasodinta 130 liepų ir 5 ąžuoliukai, dar beveik 160 medelių –Juodpelkio parke.
PRIŽIŪRI BENDROVĖ
R. Paradnikas pripažįsta, kad iki šiol būta spragų prižiūrint miesto medžius. Geriausia genėti jaunus medelius. Tada galima suformuoti gražų vainiką. Deja, kai kurie medžiai negenėti nuo pat sodinimo.
Klaidų padaryta ir todėl, kad genėjimo imdavosi šio darbo neišmanantys žmonės. Pavyzdžiui, pernai medžius genėjo viešuosius darbus dirbę darbininkai. Šiemet medžius genėjo konkursą dėl miesto želdinių priežiūros laimėjusi UAB „Žemaitijos agroprekyba“.
Specialistas pasidžiaugė bendrovės paslaugomis, tačiau pripažino, kad Naftininkų gatvėje darbininkai galbūt per daug uoliai pasidarbavo. Prie tokios išvados priėjęs, kai po vienos mažeikiškės kritikos apžiūrėjo nugenėtus medžius.
R. Paradnikas „Žemaitijos agroprekybos“ vadovams išsakė pastabas.
Bendrovės direktorius Andrius Noreika „Santarvei“ teigė nesutinkąs su kritika. Anot jo, genint medžius vadovaujamasi nustatytomis taisyklėmis. Naftininkų gatvėje buvo taikytas lajų pakėlimas. Pagal taisykles bešakis kamienas gali siekti 3,2–3,6 metro.
„Medžiui plečiantis į plotį, išeikvojama daug energijos, jos nepakanka medžiui augti. Lajos kėlimas medžiui padeda, jis gali sparčiau augti į viršų“, – samprotavo direktorius.
VIETOJE MEDŽIŲ – LAZDOS
Pavažinėjus po miestą galima įsitikinti, kaip nemokšiškai nugenėti medžiai paverčiami pasibaisėtinais invalidais. Kęstučio, J.Tumo-Vaižganto ir kitose gatvėse rikiuojasi siaubą keliantys stuobriai. Kai kurie taip nugenėti medžiai jau seniai mirę.
Anot miesto seniūno Petro Užkuro, medžiai invalidai – savavališko genėjimo pasekmė. Dažniausiai pjūklo imamasi, kad rudenį nereikėtų grėbti lapų.
„Yra ir mano kaltės, kad iki šiol nesiėmėme griežtų priemonių, apsiribodavome tik pabarimu“, – atviras seniūnas.
P. Užkuras teigė apie problemą kalbėjęsis su Savivaldybės specialistu R. Paradniku. Sutarė artimiausiu metu organizuoti reidą ir išsiaiškinti pažeidėjus, jiems surašyti Administracinių teisės pažeidimų protokolus. Taisyklių nepaisymas gali prišaukti įspėjimą arba baudą iki 2 tūkst. litų.
RUOŠIAMASI REKONSTRUOTI GATVĘ
Anot R. Paradniko, ne tik gyventojai kalti dėl mieste išnykusių medžių. Dar sovietmečiu buvo mada iš medžių daryti stuobrius. Jeigu po elektros laidais buvo trumpinami vienos gatvės pusės medžiai, tokiu pat aukščiu buvo nurėžiami ir kitoje pusėje augantys medžiai.
Tik 2002 metais iš letargo miego atsibudo Aplinkos ministerija ir aplinkos ministras patvirtino Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisykles. Jos skelbia, kad nupjauti lajas, paliekant tik bešakį kamieną, ir taikyti apipjaustymo būdą, kuomet nupjaunamos storosios šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius stagarus, draudžiama.
Dėl pasibaisėtino medžių naikinimo tiek gamtosauginiu, tiek finansiniu požiūriu padaryta didelė žala. Anot Gamtos apsaugos agentūros viršininko Zigmanto Kristučio, jeigu 60 proc. medžių sunykę, juos reikėtų išrauti ir jų vietoje pasodinti kitus.
Tam pritarė ir Savivaldybės specialistas R. Paradnikas. „Tačiau norus riboja finansinės galimybės“, – lakoniškai paaiškino pašnekovas.
Šiais metais Laisvės gatvėje turėtų būti įrengtas dviračių takas. R. Paradniko teigimu, galbūt kartu bus atlikta visos gatvės rekonstrukcija. Tada būtų pasodinta ir naujų medelių.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
