Melagingų ar berezultačių iškvietimų per mėnesį būna daugiau nei penkiasdešimt. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Mieste kaukiančios specialiųjų tarnybų sirenos ne visada pranašauja apie nelaimę. Kelis kartus per dieną specialiais ženklais pažymėti automobiliai skuba į iškvietimus, kurie būna melagingi arba nepagrįsti.
Dėl tokių išvažiavimų patirti nuostoliai skaičiuojami šimtais litų, o melagingų iškvietimų autoriams gresia net areštas.
Sunku išaiškinti
Rajono policijos pareigūnų teigimu, atskiros apskaitos melagingiems iškvietimams nėra vedama. Esamą situaciją iliustruoja faktas, kad šiais metais dėl melagingų iškvietimų buvo surašyti aštuoni protokolai. Žmonėms dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo gresia bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba areštas iki trisdešimties parų.
Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro vyriausioji slaugytoja Sonata Keliotienė patikino, kad labai sunku išaiškinti tuos, kurie be reikalo kviečia specialiąsias tarnybas.
„Buvo atvejis, kai visą savaitę vienas žmogus skambinėjo ir kvietė medikus, nors iš tiesų jų pagalbos niekam nereikėjo. Užfiksuotą telefono numerį perdavėme policijai, bet kadangi skambinusysis naudojosi išankstinio apmokėjimo kortelėmis, o ne abonentu, tai jokios naudos nedavė. Jis taip ir liko neišaiškintas“, – prisiminė S. Keliotienė.
Ne visi melagingi
S. Keliotienė taip pat informavo „Santarvę“, kad ne visus iškvietimus galima vadinti melagingais. Būna ir berezultačių, kuomet atvykus medikams jų pagalbos nebereikia arba tiesiog nebėra tariamo ligonio.
„Tarkime, guli gatvėje žmogus, praeiviai iškviečia greitąją, bet kol ji atvažiuoja, žmogus atsikelia ir nueina. Tokio iškvietimo negali pavadinti melagingu, todėl jį registruojame kaip berezultatį. Prie tokių priskiriami ir tie atvejai, kai atvykus medikams žmogus jau būna miręs. Taip pat pasitaiko ir atvejų, kai atvykus medikams jų pagalbos atsisako tariamas ligonis“, – paaiškino S. Keliotienė.
Išsigąsta perskambinimo
Vyriausiosios slaugytojos teigimu, atvejų, kad vaikai žaisdami kviestų medikus menamam ligoniui, pastaruoju metu labai sumažėjo.
„Jei skambinantysis sukelia įtarimų, mes po kelių minučių perskambiname užfiksuotu telefono numeriu ir tuomet paaiškėja, ar iškvietimas pagrįstas, ar ne. Pastebėjome, kad perskambinimo ypač išsigąsta vaikai“, – sakė pašnekovė.
Medikės pateiktais duomenimis, melagingų ar berezultačių iškvietimų per mėnesį būna daugiau nei penkiasdešimt.
„Esame suskaičiavę, kad miesto ribose vienam iškvietimui sugaištama apie pusvalandį, jei reikia važiuoti į kaimus, prireikia valandos ir daugiau. Viena valanda yra įvertinta 72 litais. Tiek pat skaičiuojama ir berezultačiam iškvietimui“, – teigė S. Keliotienė.
Nepagrįsti iškvietimai
Panašiai vieną išvažiavimą pagal iškvietimą vertina ir ugniagesiai. Mieste pranešus apie gaisrą bute, pagal nustatytus reikalavimus į įvykio vietą išvyksta trys automobiliai. Vien kurui tuomet išleidžiama apie 70 litų.
Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Tupikas taip pat teigia, kad negalima iškvietimų skirstyti tik į melagingus ar nemelagingus. Dalis jų būna nepagrįsti.
„Kartais žmonėms atrodo, kad kilo didžiulis gaisras, nes aplink daug dūmų, o atvažiavus ugniagesiams paaiškėja, kad kaimynas, susikūręs didžiulį laužą, degina šiukšles ar medžio šakas.
Būna, kad butus uždūmina pridegęs puodas. Juk visko gyvenime pasitaiko“, – „Santarvei“ sakė A. Tupikas.
Gali nukentėti niekuo dėti žmonės
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pateiktais duomenimis, melagingų arba nepagrįstų iškvietimų per pirmąjį pusmetį buvo 51.
„Pastaruoju metu melagingų iškvietimų padaugėjo adresu Sodų g. 7. Iš pradžių iš tiesų kildavo ne vienas gaisras, bet vėliau kai kurie gyventojai ugniagesius pradėjo kviesti dėl smagumo. Iš noro pažiūrėti, kaip atvažiuoja ugniagesių automobiliai ir nieko nepešę išvažiuoja atgal. Gaila, kad tokie skambintojai nesusimąsto, jog dėl jų melagingų iškvietimų gali nukentėti kiti žmonės, kuriems iš tiesų yra reikalinga pagalba“, – apgailestavo pašnekovas.
