Akylesni žmonės, keliaudami po Lietuvą, lankydamiesi kad ir, pavyzdžiui, Latvijoje, kartais pastebi smaigaliu žemyn nukreipto skydo formos mėlynai baltą ženklą.
Tai „Mėlynuoju skydu“ vadinamas Hagos konvencijos simbolis, kuriuo ženklinami išskirtinę kultūrinę vertę turintys statiniai, pastatai ir patalpos, skirtos saugoti kilnojamąsias vertybes, vietovių objektai.
Ėmėsi ženklinimo
Po Antrojo pasaulinio karo, pripažinus, kad vykusių ginkluotų konfliktų metu kultūros vertybėms padaroma didelė žala,1954 m. gegužės 14 d. Hagoje buvo priimta UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu Konvencija.
Lietuvoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija įsigaliojo 1992 m., o 1998 m. LR Seimas Konvenciją ir Pirmąjį jos protokolą ratifikavo, 2001 m. ratifikavo 1999 m. priimtą Antrąjį Hagos konvencijos protokolą, kurio vienas svarbiausių principų – šalių įsipareigojimas taikos metu pasirengti, kad būtų užtikrinta kultūros vertybių apsauga nuo galimų ginkluoto konflikto padarinių.
Šio „Mėlynojo skydo“ ženklo tikslas – padaryti vertybes matomesnes, atpažįstamas.
Įgyvendindama Hagos konvencijos įsipareigojimus, mūsų šalies Vyriausybė dar 2007 m. patvirtino tokių objektų, kuriuos reikia paženklinti ir kurių apsaugai ginkluoto konflikto metu būtų taikomos konvencijos nuostatos, sąrašus.
O kultūros ministras 2024 m. gegužės 8 d. įsakymu Kultūros paveldo departamentui (KPD) pavedė įgyvendinti Vyriausybės nutarime nurodytų objektų ženklinimą UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu „Mėlynasis skydas“.
Mūsų rajone paženklinti penki objektai
KPD neseniai paskelbė, kad Hagos konvencijos ženklais per praėjusius metus Lietuvoje pažymėta per pustrečio šimto išskirtinę vertę turinčių objektų. Pusė jų – statiniai.
Mažeikių rajone tokiais simboliais praėjusių metų pabaigoje buvo paženklinti penki kultūros paveldo objektai: Renavo ir Plinkšių dvarai, Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kompleksas, Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia ir Biržiškų namas Viekšniuose, po kurio stogu glaudžiasi miesto biblioteka bei profesorių Mykolo, Vaclovo, Viktoro Biržiškų memorialinė ekspozicija.
Konvencijos nuostatai
Konvencijoje nustatyta, kad kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės, ypač svarbios tautos kultūros paveldui, yra saugomos ir gerbiamos, neatsižvelgiant į jų kilmę ir nuosavybę.
Hagos konvencijos įpareigojimai garantuoti vertybių apsaugą ir jas gerbti taikomi šalims, kurių teritorijoje jos yra, taip pat okupuojančioms bei kitoms ginkluotame konflikte dalyvaujančioms šalims.
Dauguma konvencijos nuostatų taikoma paskelbus karą ar kitokio ginkluoto konflikto atveju (net jei viena ar daugiau šalių karo padėties nepripažįsta), o tam tikros nuostatos – ir taikos metu.
Hagos konvencijos šalys įsipareigoja garantuoti kultūros vertybių apsaugą nuo galimų ginkluoto konflikto padarinių, tai yra nenaudoti vertybių, jų aplinkos kitiems tikslams, jeigu ginkluoto konflikto atveju jos galėtų būti sunaikintos ar apgadintos, nesiimti jokių piktavališkų veiksmų, uždrausti, užkirsti kelią arba nutraukti tokių vertybių vagystes, grobstymus, pasisavinimą arba vandalizmo aktus prieš jas, nerekvizuoti kitos šalies teritorijoje esančių kilnojamųjų kultūros vertybių, susilaikyti nuo bet kokių atsakomųjų baudžiamųjų veiksmų, jeigu dėl jų nukentėtų kultūros vertybės.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
