Merginos savanorės tarnybą pakartotų

Pasak Kamilės Jankutės (dešinėje), karinė tarnyba buvo sunki, bet įdomi.

Antradienį įvairiuose šalies miestuose šventiniais renginiais pažymėtos Lietuvos kariuomenės atkūrimo šalyje 103-iosios metinės.
Ta proga pakalbinome dvi mažeikiškes merginas, kurios jau atliko karinę tarnybą.
Abi „Santarvės“ pašnekovės teigė, kad ir dabar, daug nesvarstydamos, vėl ryžtųsi tarnauti kariuomenėje.

Užduotis – atgrasinti potencialų priešą

Lietuvos kariuomenės diena pažymima nuo 1918 m. lapkričio 23-iosios, kai buvo išleistas Apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 1, kuriuo nurodyta įkurti Apsaugos tarybą, pulkininkas Jurgis Kubilius paskirtas Apsaugos ministerijos štabo viršininku, o pulkininkas Jonas Galvydis-Bykauskas – pirmojo pulko, formuojamo Alytuje, vadu. Ši diena yra oficiali Lietuvos kariuomenės įsteigimo data.
Tuo metu kariuomenėje buvo apie 100 karininkų ir karo valdininkų ir apie 50 savanorių kareivių. Dabar Lietuvos ginkluotąsias pajėgas sudaro daugiau kaip 22 tūkst. karių bei tarnautojų (iš jų kiek daugiau kaip 11 tūkst. – profesinės karo tarnybos karių, daugiau kaip 3 tūkst. – privalomosios pradinės karo tarnybos karių).
Pagrindinė Lietuvos kariuomenės užduotis taikos metu – vykdyti nenutrūkstamą karinį rengimą ir taip išlaikyti aukštą kovinę parengtį bei atgrasinti potencialų priešą nuo galimo ginkluoto konflikto su Lietuvos valstybe.

Laukia žinių atnaujinimo

Nuo 2015 m. pavasario, kai buvo atkurta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, kiekvienais metais į ją pašaukiama apie 3800 šauktinių. Primename, kad pirmasis atkurtos privalomosios karinės tarnybos karys savanoris buvo 19-metis viekšniškis Ernestas Vilimas, kuris vėliau pasirinko kario kelią.
„Iš to laikotarpio liko puikūs atsiminimai. Dabar su nekantrumu laukiu karinių žinių atnaujinimo, kuris vyksta penkerius metus po tarnybos. Kai kurie iš mano šaukimo jau vyko, o aš dar tik laukiu pranešimo“, – sakė 25-erių metų Kamilė Jankutė, kuri kartu su aštuoniolika merginų pirmosios pradėjo atnaujintą privalomąją karinę tarnybą.
Buvusi karė prisimena: esminiai sunkumai buvo labiau moraliniai – kai patenki visai į kitą aplinką, dar nelabai orientuojiesi, kas, kur ir kaip vyksta. Be to, reikia peržengti civiliniame gyvenime buvusios komforto zonos ribas. Kamilė į kariuomenę išeiti pasiryžo, nors iki tol nedalyvavo nei šaulių, nei krašto apsaugos savanorių veikloje, merginai tik patiko judrūs žaidimai.
„Guli ir galvoji: šiandien buvo sunku, kažin kas bus rytoj“, – taip būseną pirmosiomis tarnybos dienomis įvardijo K. Jankutė. Laimei, tas diskomfortas truko neilgai – kareiviška kasdienybė įtraukia gana greitai ir toks gyvenimas pradeda patikti.

Išmokė disciplinos

Kariuomenėje įgytus ar ištobulintus įgūdžius mergina ir dabar vardijo daug negalvodama: išmoksti tvarkingai pakloti lovą, labiau įsiklausai į kitus žmones, tampi disciplinuotas, atsiranda daugiau vidinės drausmės – jeigu prižadėjai ką nors, turi įvykdyti, jeigu nusprendei su kuo nors susitikti, turi ateiti, kaip buvo sutarta, būtina branginti kito žmogaus laiką.
„Dažnai pagalvoju, kad tarnyba daug duoda ir pagelbėja kasdieniame gyvenime, tad patarimas vienas – nuo karinės tarnybos niekur nepabėgsi, kol esi jaunas, atlik savo pareigą tėvynei. O nuostatą, kad mergina negali tarnauti, jau seniai galima užmiršti. Nors mes, devyniolika merginų, Klaipėdoje dragūnų batalione tarnavome su penkiais šimtais vaikinų, turėjome savo didelį kambarį, buitis tarnybai netrukdė, o visa kita galima išmokti ir įvaldyti ne blogiau už vaikinus“, – pasakojo buvusi karė.
Šiuo metu K. Jankutė gyvena Šiauliuose, dirba ne su karine veikla susijusį darbą ir nekantraudama laukia mokymų.

Paskatino šaulių veikla

Praėjusių metų rugpjūčio pradžioje karinę tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotame pėstininkų batalione Tauragėje pradėjusi ir šiais metais ją baigusi mažeikiškė Saulė Paulauskaitė sakė, kad įsilieti į kariuomenės gretas ją paskatino veikla Šaulių sąjungoje. Gabijos gimnazijoje mergina lankė mokytojos Rimos Skrodenytės jaunųjų šaulių būrelį, jai patiko ir stovyklos, ir naktiniai žygiai, ir šuoliai parašiutu, tad nuspręsti toliau tarnauti nebuvo sunku.

Saulės Paulauskaitės pastebėjimu, vienas sunkiausių dalykų tarnyboje – pratybos miškuose, kurių metu įveikti įvairias kliūtis.

„Galiu pasakyti, kad tarnyba buvo tokia, kokią ir įsivaizdavau, nes nemažai apie ją sužinojau tarp jaunųjų šaulių. Prie karinės disciplinos priprantama gana greitai, tad baigus karinę tarnybą net buvo gaila – aplinka tapo artima, kartu tarnavę kariai tapo draugais, jautėmės kaip viena šeima“, – pasakojo 20-metė mergina, dabar studijuojanti Kauno sveikatos mokslų universitete.
Kaip sunkiausius išbandymus mažeikiškė įvardijo pratybas miškuose, kai teko iškęsti ir bemieges naktis, ir šaltį, ir žygius. O labiausiai kamavo namų ilgesys – tarnyba vyko per karantiną, pirmą kartą Mažeikius ji aplankė tik per Kalėdas. Lengviausiai, dėl ko pati nustebo, jai sekėsi bendravimas, komandinis darbas.

Įgijo pasitikėjimo ir ryžto

Mažeikiškė pritarė nuomonei, kad diskomforto tarnaudamos kariuomenėje merginos nejaučia, batalione jos buvo penkios, turėjo savo atskirą kambarį, o visa kita priklauso nuo paties žmogaus.
Anot S. Paulauskaitės, būtina iš anksto pasiruošti sunkumams, vis dėlto juk ne į šokius einama. Nors kalbama, kad kariuomenėje išmokys ir ant skersinio ne vieną prisitraukimą padaryti, net jei civiliniame gyvenime to negalėjai, bet jeigu ateini fiziškai pasiruošęs, paprasčiausiai palengvini sau tarnybą.
„Kariuomenėje įgijau pasitikėjimo savimi, drąsos ir ryžto eiti tuo keliu, kuris yra sunkesnis, bet įdomesnis. Tas kareiviškas gyvenimas tikriausiai visam laikui įsirėžia į atmintį, drąsiai galiu pasakyti, kad ir dabar jį pakartočiau nuo pradžių net nesvarstydama“, – tvirtino buvusi karė.
S. Paulauskaitės patarimas dar neapsisprendusiems, ar tarnauti savanoriais: išbandykite alternatyvią veiklą – šaulių ar skautų žygius, stovyklas, o išsisukinėti nuo tarnybos neverta, reikia priimti šį išbandymą ir jį įveikti.

Sumažėjo savanorių

Šiemet paskutiniai penkiolika privalomosios karinės tarnybos šauktinių iš mūsų rajono į karinį dalinį – Panevėžyje įsikūrusį Karaliaus Mindaugo husarų batalioną – išvyksta lapkričio 29 d.
Pasak Mažeikių rajono karinės prievolės ir komplektavimo poskyrio viršininko Mindaugo Jokubo, per šių metų šaukimą į karinę tarnybą iš viso pašaukta per 80 Mažeikių rajono gyventojų, iš jų – dvi merginos savanorės. Didžioji dalis mūsų rajono jaunuolių karinę tarnybą pradėjo Radviliškyje – Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalione ir Oro gynybos batalione.
„Nuo tada, kai prieš šešerius metus buvo atnaujinta privalomoji karinė tarnyba, kasmet ją atlikdavo apie šimtas rajono gyventojų. Pastebima tendencija, kad vis dažniau didžiąją dalį karių sudaro šauktiniai, kurie išreiškė norą karinę tarnybą atlikti pirmumo teise. Savanorių pagausėja po to, kai paskelbiami įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas sąrašai, tačiau šiais metais sulaukėme tik vieno kito“, – sakė poskyrio viršininkas.
Yra ir bandančiųjų išvengti karinės tarnybos – nors po priminimo apie gresiančią administracinę atsakomybę nemažai jų atvyksta į poskyrį, tenka imtis ir griežtesnių priemonių. Šiuo metu ruošiama medžiaga dėl baudžiamosios atsakomybės – policijai perduodama informacija apie septynis mūsų rajono gyventojus, kurie piktybiškai vengia atlikti pareigą Tėvynei.
Anot M. Jokubo, tokiems gyvenimas gerokai apkarsta: jie yra įtraukiami į visas duomenų bazes, susijusias su valstybinių įstaigų vykdoma patikra, ir negalės atlikti net paprasčiausių veiksmų, pvz., įgyti vairuotojo pažymėjimą ar pan.
Šaukiamųjų į privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje sąrašai sudaromi kiekvienų metų sausio 9 d.
Nuotr. iš asmeninių archyvų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video