„Metų ūkio 2025“ finale – keturi dalyviai

Konkurso „Metų ūkis 2025“ dalyviai (iš kairės į dešinę): Rasa Nabažaitė ir jos tėtis Alvydas, Antanas Naujokas, Mantas Lalas su žmona Justina, Artūras ir Lina Pekauskai. Autorės nuotr.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Mažeikių skyrius drauge su Savivaldybe rajone kasmet skelbia konkursą „Metų ūkis“. Taip norima paskatinti rajono žemdirbius pažangiai ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis savo ūkyje.
Rugsėjį paskelbę kvietimą registruotis ir dalyvauti konkurse, jo organizatoriai sulaukė paraiškų iš keturių mūsų rajone veikiančių ūkių.
Praėjusią savaitę visuose juose apsilankė, su ūkių įkūrėjais ir puoselėtojais bendravo konkurso vertinimo darbo grupės nariai.

Organizuojamas tris dešimtmečius

Ilgiausias tradicijas žemdirbiškoje bendruomenėje turinčiu konkursu vadinamas „Metų ūkis“ vyksta 32 kartą.
Laikui bėgant, respublikinio konkurso organizavimo tvarka ir pats konkursas keitėsi, tačiau esminis principas išliko: pastebėti tuos ūkininkus, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą.

Konkursas organizuojamas vadovaujantis patvirtintais nuostatais, laimėtojais kasmet tampa įvairaus dydžio, skirtingas veiklas vykdantys gyvybingi, tvarūs, pažangūs ūkiai.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) sprendimu, konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę kviečia tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų laimėtojus.

Konkursas – iš dviejų etapų

Mažeikių rajone „Metų ūkis“ renkamas beveik nuo pat konkurso gyvavimo pradžios. Susidarytų didelis būrys rajono ūkininkų, kurie vienais ar kitais metais yra dalyvavę konkurse, tapę laimėtojais.
Pagal 2025 metų „Metų ūkio“ nuostatus, kurie buvo patvirtinti liepos 10 d. Savivaldybės merės Rūtos Matulaitienės potvarkiu, konkursas mūsų rajone vyksta dviem etapais.
Pirmame etape pagal pirminius vertinimo kriterijus seniūnijos išrinko geriausius ūkius, padariusius didžiausią pažangą per pastaruosius metus.

Be to, apie organizuojamą konkursą buvo paskelbta LŪS Mažeikių skyriaus paskyroje „Facebook“ ir per 2 savaites po įrašo paskelbimo kiekvienas rajono ūkininkas galėjo savarankiškai iškelti savo ūkio kandidatūrą.
Praėjusį trečiadienį vertinimo darbo grupės nariai vyko į ūkius jų apžiūrėti, pasikalbėti apie veiklą, ateities planus, pasidžiaugti esamais pasiekimais, aptarti plėtros galimybes.

Antras etapas prasidės netrukus – LŪS Mažeikių skyriaus paskyroje bus paskelbti ūkių aprašymai ir visi norintys ir sekantys informaciją apie Mažeikių rajono žemės ūkį galės atiduoti savo „internetinius“ balsus. Vėliau vertinimo darbo grupės nariai bendrame susirinkime taip pat atiduos savo balsus už ūkius, kurie, jų manymu, verti laimėtojų vardo. Renkant nugalėtojus bus sumuojami vertinimo darbo grupės narių ir visuomenės balsai.
Tradicinis nugalėtojų paskelbimo ir apdovanojimų renginys numatytas lapkričio pabaigoje.

Vertinimo darbo grupėje – šeši nariai

Dabar – apie darbo grupės narių susitikimus su konkurso dalyviais. Šiemet visų 4 konkurse dalyvaujančių ūkių savininkai rado laiko savo valdose priimti vertinimo darbo grupės narius, su jais pabendrauti.

Tarp vertintojų – Savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka, Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Milda Šukienė bei šio skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Jucytė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių biuro vadovė Jolanta Beniušienė, LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius, „Metų ūkio 2024“ pirmosios vietos laimėtojas ūkininkas Vaclovas Šiaulys.

Patys augina, patys perdirba

Apžiūrą komisijos nariai pradėjo Purvėnuose įsikūrusiame Linos ir Artūro Pekauskų ūkyje. „LA ūkis“ –
taip savąją veiklą ir puoselėjamą prekės ženklą pavadino purvėniškiai.
Ūkininkai pasakojo, kad sodybą, aplink kurią auga šimtamečiai ąžuolai, klevai ir liepos, nusipirko 2013-ųjų gruodį. Tam, kad turėtų kur pailsėti, praleisti vasaras, laisvalaikį.

A. Pekauskas psakojo: įsigyta žemė buvo labai užpelkėjusi, todėl pirmiausia teko imtis dirvožemio sausinimo. Teko išvalyti melioracijos griovį, sutvarkyti rinktuvus. O jau po metų šeima įregistravo ūkį ir pasodino pirmuosius graikinių riešutmedžių sodinukus. Pamažu juos įtraukė siekis kurti savo svajonių ūkį.

Šiuo metu ūkininkai turi 6,5

Nutarė ne tik auginti, bet ir gaminti

Savo svajonių ūkį pavyko sukurti

Ūkininkauja devynerius metus

Ūkyje kaip sporte būna ir pralaimėjimų

Nuo medienos gaminių – prie bičių

Žmones šviesti verta

Galvijų įsigijo, kad neaugtų krūmai

Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.

Prenumeruok internetu
Komentarų: 1
  • Metų ūkis? O kodėl gi ir ne? Mažas? Kaip rašė Juozas Erlickas: „o kam gi būti man pačiam plačiam, jei neplati ir Lietuva Tėvynė”. Netradicinis? Betgi neblogai dera ir ūkis, ir paveldas, ir koncertai, ir kinas! 😊🐂🐓🎻📽️

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Skip to content