Į antrąją pusę ritantis gegužei, dalis žmonių gyvena atostogų nuojauta, planavimu bei laukimu.
O kai kam visi pastarieji metai – lyg ilgos atostogos. Iš Mažeikių kilusi Virginija Šerelienė drauge su vyru ukmergiškiu Audriumi jau beveik metus gyvena savo automobilyje, specialiai pritaikytame gyvenimui ant ratų, ir keliauja po Vakarų Europą, lanko įdomiausius Ispanijos, Portugalijos, o dabar ir Italijos kampelius, kuria vaizdo tinklaraštį „Skanios kelionės“.
Tiesa, šią kelionę pora vadina ne atostogomis ir net ne kelione, o sau iškeltu išbandymu ir tiesiog gyvenimu.
Norėjo peržiemoti šiltai
Su keliaujančia lietuvių pora „Santarvė“ susisiekė trečiadienio rytą. Sekmadienį kirtę Prancūzijos ir Italijos sieną, šiuo metu Virginija ir Audrius lanko, tyrinėja įdomiausias Italijos vietas.
Nedidelį „Lancia Phedra“ markės automobilį mažeikiškė su vyru pernai įsirengė taip, kad galėtų jame gyventi. O tada rugpjūčio mėnesį leidosi į vienų metų trukmės nuotykį, išbandymą – gyvenimą „ant ratų“ vienus metus.
Pagrindinė šio nuotykio idėja buvo praleisti žiemą Pietų Ispanijoje – šalyje, kur šiltos žiemos.
Kaip pora sumanė, taip ir padarė.
Įdomu tai, kad poros automobilis neturi šildymo, o jų šilčiausi į kelionę pasiimti drabužiai – džemperiai ir plonos pavasarinės striukės.
Buvo daug bauginimų
Iš Lietuvos Virginija ir Audrius išvyko praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, kai jau buvo pasibaigęs pirmasis karantinas. Iš aplinkinių jie girdėjo daug gąsdinimų apie tai, kad, pavyzdžiui, jau vien į Lenkiją įvažiavus teks karantinuotis, o ką jau kalbėti apie kitas šalis. Tačiau į tuos pagąsdinimus keliautojai per daug nesigilino.
Realybė buvo ne tokia baugi, kokią porai „piešė“ aplinkiniai. Juodu sėkmingai pravažiavo visas šalis. Niekas prie sienų nestovėjo ir atvykstančiųjų negaudė. Net ir ženklų, skelbiančių apie tai, kad įvažiuoti negalima, nebuvo.
Jie lengvai ir be ypatingų nuotykių atvyko į Ispaniją ir, be to, kad reikėjo nešioti veido apsaugos kaukes, daugiau jokių „kovidinių“ ribojimų nepatyrė.
Komendanto valanda – tik į naudą
Vėliau, nuo lapkričio mėnesio, Ispanijoje buvo įvestos komendanto valandos. Nuo 22 iki 7 valandos žmonėms nebuvo galima išeiti į lauką. Lietuviams tai buvo neįprastas dalykas. Tačiau paskui paaiškėjo, kad jis naudingas. Mat ispanai yra žmonės, mėgstantys naktinėti, ir, jei jau kažką švenčia, tai daro triukšmingai.
„Dar iki komendanto valandos įvedimo buvo tokia situacija, kai, nuvažiavę į nuošalų paplūdimį, miegojome. Vidurnaktį į paplūdimį pradėjo rinktis jaunimas. Vėliau prasidėjo jų dainos bei muzika iki paryčių. Žodžiu, komendanto valanda prisidėjo prie to, kad mūsų poilsis tapo ramesnis. Važiuodavome nakvoti į vietas, kurios, pagal kitų keliautojų atsiliepimus, anksčiau būdavo ispanų naktinių balių ir fiestų vietos“, – pokalbio metu juokėsi Audrius.
Per 8 mėnesius, kuriuos Virginija ir Audrius praleido Ispanijoje, situacija toje šalyje buvo rami: vos savaitę skirtinguose miestuose buvo uždarytos parduotuvės. O šiaip dirbo kavinės, vyko šventės, vaikai mokėsi įprastai – kontaktiniu būdu, veikė sporto klubai.
Kuria vaizdo tinklaraštį
Pašnekovai „Youtube“ platformoje turi ir palaiko kanalą „Skanios kelionės“, kuriame publikuoja vaizdo informaciją iš savosios kelionės, dalijasi su žiūrovais pasakojimais apie patirtus nuotykius, negaili įvairių keliaujant praverčiančių patarimų.
Kuriant turinį, keliautojai kiekvieną dieną užbaigia planuodami, ką veiks, kur apsilankys, ką pamatys ir nufilmuos rytoj.
„Kai kur nors einame, visada turime filmavimo kamerą, stovą. Visada galvojame, kaip ką nors įdomiau nufilmuoti. Pavyzdžiui, kai kokią nors kalnų atkarpą įprastai galima pravažiuoti per valandą, mes filmuodami tą patį ruožą važiuojame visą dieną.
Tad kiekviena mūsų diena yra tarsi darbas. Žiūrovai, stebėdami mūsų paruoštus filmukus, mato jau galutinį variantą. Bet kol tą rezultatą pasiekiame, tenka daug mąstyti, planuoti, kurti, o paskui dar ir padirbėti montuojant vaizdo medžiagą“, – apie savo ir žmonos kasdienybę pasakojo A. Šerelis.
Yra išbandę visokių transporto priemonių
Kelionės metu gyvai bendrauti pašnekovams dažniausiai tenka su kitais keliautojais.
Dalis sutiktųjų nustemba, kad Virginija ir Audrius keliauja pakankamai mažu automobiliu, bet jame turi viską, ko reikia žmogui, – lovą, stalą, spinteles, kriauklę su vandeniu.
Anksčiau porai yra tekę išbandyti, ką reiškia kelionės turistiniais autobusais su didelėmis grupėmis. Yra tekę nakvoti palapinėse. Pora yra keliavusi automobiliu, kuriuo tempė prikabinamą namelį. Keliaujant su nameliu buvo daug nepatogumų, nes važiavimą ir nakvynes sunkino namelio gabaritai.
Tris mėnesius pora keliavo dar mažesniu nei dabartiniu „Lancia Phedra“ automobiliu – universalu, kuriame buvo tik lova ir ištraukiamas staliukas. Ateityje pora galvoja ieškoti didesnio automobilio.
„Prie gyvenimo automobilyje reikia priprasti. Mes pripratome. Būna, kad žmonės paklausia, ar dar neatsibodo gyvenimas mašinoje. Neatsibodo, nes tai šiuo metu yra mūsų namai“, – kalbėjo Virginija.
Kas vieniems tinka, kitiems gal netiks
Audrius pridūrė: abiem yra svarbios kelionių metu įgyjamos patirtys. Kiekvienu atveju jos būna vis kitokios, skirtingos. Vienaip yra, keliaujant su namuku. Tada neieškai, kur išsimaudyti, neieškai vietų, kur būtų tualetas, nes visa tai turi prikabinamame namelyje. Tačiau ne visur gali nuvažiuoti – vienur tiltas per siauras, kitur stovėjimo aikštelių kainos „kandžiojasi“ ir panašiai. Keliaujant vien automobiliu, pliusai, minusai bei prioritetai kiti. Bet vienareikšmiškai pasakyti, koks keliavimo būdas geriausias, neįmanoma, nes kas vienam gerai, kitam nebūtinai patiks.
Virginijai ir Audriui kelias dovanoja naujų pažinčių ir patirčių. Kelionėse taip jau būna, kad pažintys užsimezga greitai ir net tada, kai nemoki tos šalies kalbos, pavyksta susikalbėti su vietiniais žmonėmis.
Pavyzdžiui, vaikščiodama prie vandenyno Virginija pamatė pakrantėje kažką į kibirėlius renkančius, kasinėjančius žmones.
Vienas senukas jai pamojavo, pakvietė ateiti. „Ispanų kalbą per tiek laiko jau kažkiek suprantu, nors ne visada žinau, kaip reikėtų atsakyti. Nuėjau ir man tas žmogus papasakojo, kad jie renka moliuskus, parodė, kaip tai daroma, paaiškino, kaip reikėtų išvirti. Žodžiu, iš vietos gyventojo gavau pamokėlę“, – prisiminė moteris.
Kelionių varikliukas – pažinti
Keliauti po Ispaniją Virginijai ir Audriui buvo labai gera. Jiedu čia nesusidūrė su problemomis, džiaugėsi puikiai išvystyta infrastruktūra. Ispanijoje galima pamatyti ir vandenyną, ir jūrą, ir kalnus. Tai labai didelė šalis ir keliautojai greitai pajunta skirtumus tarp regionų, tarp provincijų. Tie skirtumai stebina, džiugina.
Tačiau tai, kad šalis pašnekovams patiko, nereiškia, jog dabar jie visada važiuos tik į Ispaniją.
Pasak Audriaus, kelionių varikliukas yra atrasti tai, ko dar nesi matęs, pažinti pasaulį, naujas iki tol tau nepažintas kultūras, sutikti naujų žmonių, pamatyti įvairiausių dalykų, apie kuriuos kiti kalba, bet realiai net nėra matę.
Drąsina pabandyti keliauti
Kasmet gegužės 9 dieną minima Europos diena. Žmonės ją vadina Europos Sąjungos gimtadieniu.
Pokalbio su Virginija ir Audriumi metu kalba pasisuko ir apie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje teikiamus privalumus.
„Labai džiaugiamės tuo, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Kelionėje mes sutikome vyresnius už mus keliautojus lietuvius. Jie pasakojo, kaip anksčiau po tris paras stovėdavo prie šalių sienų. Jei per tą laiką užmigai, tai, žiūrėk, jau kažkas tavo automobilį aplenkė ir užlindo priešais. Atviros šalių sienos, Šengeno zona ir tai, kad Lietuvoje buvo įvestas euras, yra privalumas“, – apibendrino A. Šerelis.
„Santarvės“ pašnekovų įsitikinimu, kiekvienas sveikas žmogus, jei ir bijo, randa įvairių priežasčių nekeliauti, bet iš tiesų širdies gilumoje jaučia tokį poreikį. Todėl visus drąsina ieškoti galimybių keliauti. Dažniausiai baisu būna tik žengti pirmuosius žingsnius, nuvažiuoti pirmuosius kilometrus. O paskui veriasi vis platesni horizontai.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
