Tik šią savaitę pernai įrengtose gėlynų konstrukcijose Mažeikiuose pradėtos sodinti gėlės. Kai kurių mažeikiškių nuomone, šie darbai mūsų mieste vėluoja, kituose miestuose gėlės žydi nuo ankstyvo pavasario. Miesto nepuošia ir kai kur želdynuose iki kelių užaugusi žolė. Mažeikiškiai replikuoja: ar tik ne grožio sąskaita taupomos lėšos? PAPILDOMŲ LĖŠŲ NESKIRTA Pagal su Mažeikių seniūnija trejiems metams sudarytą sutartį, miesto želdynus ir gėlynus prižiūri UAB „Žemaitijos agroprekyba“. Jos direktorius Andrius Noreika „Santarvei“ teigė nemanąs, kad gėlių sodinimas ir žolės pjovimas vėluoja. Pasak jo, ankstyvą pavasarį buvo galima pasodinti šalnoms atsparias našlaites, bet vėliau jas būtų tekę išrauti ir jų vietoje pasodinti visą vasarą žydinčias gėles. Tai pareikalautų papildomų lėšų, kurių šiais metais nebuvo skirta. Dabar sodinamos visą vasarą žydėsiančios gėlės. Kai kurios iš jų dar be žiedų, bet direktorius tikino, kad po kelių savaičių jos pražys ir džiugins akį gana ilgai. „Galėjome pasodinti ir jau žydinčias, suvešėjusias gėles, bet jų žydėjimo laikas būtų buvęs daug trumpesnis, tad, joms nužydėjus, būtų tekę sodinti kitas, o tam vėlgi reikalingos papildomos lėšos“, – teigė A. Noreika. KITAIS METAIS SODINS ANKSČIAU Praėjusį savaitgalį rajono Savivaldybėje vyko pasitarimas dėl miesto tvarkymo, apželdinimo ir puošimo gėlėmis. Bendrovės direktorius A. Noreika sakė, kad nutarta gėlynuose rudenį pasodinti dvimečių našlaičių. Jos miestą puoš iki pat pirmųjų šalnų, o kitais metais pražys ankstyvą pavasarį. Šį pavasarį Mažeikiai liko be gėlių. „Šiemet yra taip, kaip yra. Kitais metais ta problema bus išspręsta“, – padėtį vertino Savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa. Vertinti bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“ darbą specialistas sakė neturįs teisės, nes ne jis, o miesto seniūnija su ja sudarė sutartį. „Būtų negražu, jei aš šnekėčiau už miesto seniūną. Tai tik jo teisė“, – teigė A. Žiulpa. ŽADĖJO BAIGTI ŠIĄ SAVAITĘ A. Noreika sakė, kad pagal sutartį pjauti žolę jie turėjo pradėti nuo gegužės 15osios, bet šie darbai šiemet buvo paankstinti. Jis tikino, kad jau kitą savaitę žalieji plotai bus nupjauti visur. „Darbo jėgos bendrovėje užtenka, jeigu ko nespėtume ar matysime, kad trūksta – plėsimės. Ir žmonių, ir technikos bendrovėje kasmet daugėja“, – sakė bendrovės vadovas. Miesto seniūnas Petras Užkuras „Santarvei“ teigė, jog bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“ direktorius buvo žadėjęs, kad žolė mieste bus nupjauta dar šią savaitę. Visą savaitę seminare Druskininkuose buvęs P. Užkuras sakė sugrįžęs patikrinsiąs, ar A. Noreika savo pažadą ištesėjo. „Visi plotai, išskyrus miesto prieigas, turi būti nušienauti. Jie teisinasi tuo, kad žolės visur iškart nupjauti neįmanoma, todėl sudarinėja prioritetus, kur pjauti pirmiausia, o kur paskui. Žinoma, pirmiausia žolė pjaunama ten, kur labiausiai krenta į akis“, – aiškino seniūnas. Kaip kitą vėlavimo priežastį, seniūnas įvardijo tai, jog taupydama bendrovė stengiasi darbuotis taip, kad žolė nespėtų ataugti iki birželio pradžioje vyksiančios kalvystės meno ir amatų dienos. TRUKDO IR KASINĖTOJAI „Kas man davė garantiją, kad nebus šalnų ir anksti pasodintos gėlės nenušals?“ – klausimu į klausimą apie gėles atsakė seniūnas. Anot jo, nušalus gėlėms reikėtų sodinti kitas, o lėšų tam neskirta. Pernai buvo svarstyta, kaip šiemet elgtis su gėlėmis: sodinti jas tris kartus – anksti pavasarį, vasarą, o po to ir rudenį – ar stengtis iškart kuo anksčiau pasodinti vasarines gėles. Dėl lėšų stokos buvo pasirinktas pastarasis variantas. Rangovų galvos skausmu P. Užkuras pavadino situaciją, kai reikia atkurti šilumininkų, elektrikų ar dujininkų iškasinėtus želdynų plotus. Su jais nuolat reikią kariauti, nes jie dirbą labai atsainiai. „Šis atvejis – tikra vargo vakarienė. Želdynų atstatymo darbai – žemiau kritikos ribos. Viskas turi būti sutvarkyta iki galo, viršutiniame sluoksnyje reikia užpilti derlingos žemės, bet kaip jiems tai išaiškinsi?“ – piktinosi P. Užkuras. KEIČIASI SAVININKAI Dar viena sunkiai išsprendžiama miesto problema seniūnas pavadino netvarkomas valdas prie garažų ar apleistų pastatų. „Aš negaliu leisti pinigų tvarkant kažkieno individualias valdas. Su jų savininkais nuolat vyksta susirašinėjimas, bet rezultato – jokio. Jiems siūloma turto atsisakyti, bet jie pareiškia, kad tai jų nuosavybė. Be to, neprižiūrimų plotų savininkai nuolat keičiasi, tad sunku juos sugaudyti“, – teigė seniūnas. Tą patį tvirtino ir Savivaldybės administracijos architektūros, urbanistikos, statybos ir remonto skyriaus vyresnioji specialistė Vilija Mickevičienė. Anot jos, maždaug 9 procentai miesto pastatų yra avarinės būklės ir nepuošia aplinkos. „Mes nuolat ieškome savininkų, jie nuolat atsirašinėja, teisinasi, galų gale pastatą parduoda ir vėl turime ieškoti savininkų. Taip ši karuselė ir sukasi“, – sakė už avarinius pastatus atsakinga specialistė. GREITAI NEĮMANOMA, LĖTAI – BE REZULTATŲ A. Žiulpa tvirtino, jog Savivaldybė pasisako už tai, kad miestą reikia tvarkyti. „Tiek garažai, tiek sodų bendrijos – miesto seniūno valdos. Mes dvejus metus kvietėme susirinkimus, aiškinomės, bet reikalai į priekį nejuda. Ką daryti su svetimu turtu, kuris yra valstybės žemėje? Savivaldybė yra bejėgė, ji negali tvarkytis taip, kaip koks ūkininkas savoje žemėje. Turime viską daryti, kaip reikalauja įstatymai, o jie dažnai yra netikslūs, prieštaraujantys vieni kitiems, juos galima labai įvairiai interpretuoti“, – sakė skyriaus vedėjas. A. Žiulpos nuomone, susitvarkyti su garažų bendrijomis greitai neįmanoma, o lėtai tai jau daroma kelerius metus, bet rezultato kol kas – jokio. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Tik šią savaitę UAB „Žemaitijos agroprekyba“ žmonės pradėjo atnaujinti gėlynų konstrukcijas.
Miesto grožio sąskaita taupomos lėšos?
