Smarvės, sklindančios iš atvirų griovių, nebe apsikenčiantys mažeikiškiai stebisi, kaip miesto valdžia nesugeba išspręsti tokios nedidelės problemos. Miesto seniūno Petro Užkuro teigimu, griovių priežiūra turi rūpintis pinigus už nuotėkas gaunanti bendrovė „Mažeikių vandenys“. Bendrovės direktorius Pranas Trakinis pasigenda Aplinkos apsaugos agentūros pagalbos. Kol institucijos aiškinasi savo pareigas ir atsakomybę, gyventojams problemų dėl dvokiančios kaimynystės nemažėja. 
SODYBĄ TVINDO SMARVĖ
Šeštus metus senamiestyje, Žemaitės gatvėje gyvenantys Stefanija ir Vaclovas Mickai anksčiau didelių problemų dėl per sklypą besidriekiančio griovio neturėjo.
Tvarkingos sodybos šeimininkai jį prižiūrėdavo: nušienaudavo, išvalydavo. Gal prieš penkerius metus griovį valė viešuosius darbus dirbantys žmonės.
„Jau pernai rudenį griovio vanduo tapo nešvarus, dvokiantis. Manėme, po žiemos praeis. Tačiau situacija dar labiau pablogėjo. Ant vandens paviršiaus pliaukioja tepalai, smarvė tapo nepakenčiama“, – pasakojo moteris.
Bene prieš pusantro mėnesio Mickai pagalbos kreipėsi į miesto seniūną. „Mažeikių vandenų“ žmonės kelis kartus buvo atvažiavę, sėmė tepalus, į griovį pridėjo šiaudų jiems surinkti. Tačiau po kurio laiko taršos židinį pamiršo.
„Tokia didelė sistema sukurta, tačiau ji, matyt, neveikia, jeigu neįmanoma tokio nieko sutvarkyti?“– piktinosi į redakciją užsukęs nenorėjęs prisistatyti kitas Žemaitės gatvės gyventojas.
TARŠOS ŠALTINIS NUSTATYTAS
Miesto seniūnas Petras Užkuras prisipažino tik iš „Santarvės“ sužinojęs, kad Žemaitės gatvės gyventojų problema neišspręsta.
„Niekas į mane nebesikreipė, galvojau, kad bėdos nebėra“, – pridūrė pašnekovas.
P. Užkuras priminė, kad balandžio mėnesį sulaukęs pranešimo apie tepaluotą vandenį, su komisija vykęs į vietą. Nustatyti taršos priežastį nebuvo lengva. Tuo labiau kad atvira yra tik dalis griovio, didžiojoje dalyje pakloti vamzdynai.
Lietaus ir paviršinio vandens surinkimo griovys prasideda nuo Laisvės ir Kęstučio gatvių kampo ir tęsiasi iki prie geležinkelio esančio kolektoriaus. Komisija atidžiai apžiūrėjo visą atkarpą, kėlė dangčius, tikrino šulinius. Nustatyta, kad į nuotėkų surinkimo griovį, trūkus vamzdynui, pateko Globos namų krosnių kuras.
„Baigėsi kūrenimo sezonas. Pats mačiau, kad cisterna tuščia. Taršos židinio nebėra. Ko gero, po lietaus griovį teršia iš grunto besisunkiantis naftos produktais užterštas vanduo“, – spėliojo seniūnas.
P. Užkuras, po pokalbio su „Santarve“, nedelsdamas susisiekė su „Mažeikių vandenų“, Aplinkos apsaugos specialistais. Jau vakar jis pažadėjo, kad Žemaitės gatvės gyventojai pagalbos sulauks.
KALTINIMAI GYVENTOJAMS
UAB „Mažeikių vandenys“ direktorius Pranas Trakinis sakė, kad mieste yra apie 25 kilometrai paviršinio vandens arba lietaus nuotėkų atvirų ir uždarų surinkimo griovių.
Bendrovė nėra šio turto savininkė. Pagal potvarkį ji griovius tik prižiūri – nušienauja, kai užsikemša, išvalo. Tačiau stambesniems darbams, remontui lėšas skiria Savivaldybė.
„Jeigu šie grioviai kaip įstatinis kapitalas būtų perduoti Mažeikių vandenims, tada jie „pasikabintų“ ant gyventojų galvų – būtų velniava. Dabar už lietaus nuotėkas moka tik pramonininkai, tada tektų mokestį nustatyti ir gyventojams“, – paaiškino direktorius.
P. Trakinis sakė, kad problemas dėl griovių eksploatavimo sukelia patys gyventojai. Ne visi turi įsirengę nuotėkų surinkimo sistemas, į griovius patenka net fekalijos, grioviai užverčiami darant praėjimus, atliekant kitus neleistinus darbus.
Seniūnas P. Užkuras priminė, kad pagal miesto tvarkymo taisykles, gyventojai patys turi prižiūrėti per jų sodybą einančius griovius: juos nušienauti, neteršti ir pan.
GAMTOSAUGININKAMS YRA RIMTESNIŲ DARBŲ
Anot P. Trakinio, vandens surinkimo griovius teršia ne tik gyventojai.
Garažų, plovyklų, autoservisų darbuotojai irgi nesuka galvos, kur padėti teršalus. Neretai jų atsikrato čia pat, užteršdami gruntą ir griovius.
„Aplinkos apsaugos agentūra į tai nelabai kreipia dėmesį. Jos specialistai turėtų aktyviau ieškoti teršėjų“, – teigė pašnekovas.
Aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo inspektoriaus Stepono Margaliko teigimu, į valymo įrenginių sistemą nuotėkas tiesiogiai leidžia tik apie 30 proc. individualių namų gyventojų. Likusieji yra potencialūs aplinkos, vandens surinkimo griovių teršėjai. Tačiau inspektorius nesutiko, kad dėl šito kalta Aplinkos apsaugos agentūra.
„Į skundus reaguojame. Tačiau neturime laiko vaikščioti pagrioviais ir aiškintis teršėjus. „Mažeikių vandenys“ yra monopolininkai, dar neišmoko dirbti rinkos sąlygomis“, – atsikirto S. Margalikas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
S. Mickienės teigimu, po lietaus griovio vanduo vėl nusidažė visomis vaivorykštės spalvomis.
