Laidojimo paslaugas teikiantys mažeikiškiai nebegali taikiai pasidalyti mirusiųjų. Įžvelgiantys interesų konfliktą Mažeikių ligoninės etikos komisijai žada apskųsti patologoanatomą Vytautą Batavičių. Konfliktų kyla ir dėl Anapilin išėjusių benamių, kurie laidojami kukliomis valstybės lėšomis. 
LAVONĄ VEŽĖ
NE TA ĮMONĖ
Rugpjūčio 25 dieną Sedos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninėje mirė 58 metų benamis Aleksandras E. Tą pačią dieną, ligoninės socialinės darbuotojos prašymu, mirusįjį į morgą išvežė laidojimo paslaugas teikianti Reginos Degutienės individuali įmonė. Mirusysis buvo palaidotas po kelių dienų valstybės lėšomis, įsikišus Mažeikių seniūnijos ir Socialinės paramos skyriui.
Šią ceremoniją, kaip ir pridera, atliko Birutės Rakauskienės individuali įmonė.
Būtent su B. Rakauskienės įmone Mažeikių seniūnija yra sudariusi sutartį dėl benamių ir artimųjų neturinčių mirusiųjų laidojimo. R. Degutienės įsikišimas sukėlė kalbų. Pati B. Rakauskienė mano, kad konkurentė jai užbėgusi už akių, tikėdamasi pasipelnyti iš benamio mirties.
„Degutienė, matyt, tikėjosi, kad atsiras giminės, kurie norės laidoti žmogų. Ėjo kalbos, kad jis turi vaikų, vienas net Ispanijoje gyvena“, – sakė B. Rakauskienė.
R. Degutienė „Santarvei“ neneigė, kad domėjosi, ar mirusysis turi giminių. Apie jį net pranešė Akmenės rajono, iš kur jis buvo kilęs, policijai.
„Tai dariau ne dėl savo interesų, bet iš žmogiškumo“, – paaiškino R. Degutienė.
APIE BENAMIUS –
MAŽAI INFORMACIJOS
Miesto seniūnas Petras Užkuras tik rugpjūčio 30 dieną iš Sedos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Vilmantės Stankevičienės gavo pranešimą apie Aleksandro ir 61-ų metų Antano S. mirtį. Seniūnija nedelsdama kreipėsi į B. Rakauskienės įmonę dėl mirusiųjų palaidojimo.
Ar šie žmonės turėjo giminių, artimųjų?
„Asmens bylose surašyta jų pačių pateikta informacija. Tokie žmonės dažnai keliauja iš vieno pensionato į kitą, nėra lengva sukaupti tikslią informaciją“, – „Santarvei“ sakė Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Staselė Dabulskienė.
P. Užkuras negalėjo atsakyti, kodėl taip skubėta palaidoti mirusius benamius. Esą artimųjų paieškomis turėjo pasirūpinti ligoninė arba Socialinės paramos skyrius, su kurio žinia į slaugos skyrių buvo paguldyti benamiai.
ARTIMŲJŲ NIEKAS
NEIEŠKOJO
Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio viršininkas Talidas Ostrauskas „Santarvei“ paaiškino, kad į pareigūnus kreiptis su prašymu nustatyti mirusiojo gimines ar artimuosius turėtų įstaiga, kurioje žmogus mirė, arba jį laidojanti seniūnija. Tokius užklausimus pareigūnai turi išsiaiškinti per dešimt dienų. Mažeikių policijos komisariatas labai retai sulaukia tokių prašymų.
Poskyrio viršininkas pastebėjo, kad išsiaiškinti artimuosius gali ir prie Migracijos tarnybos duomenų prieinantis Socialinės paramos skyrius.
Skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Kekytė sakė, kad tyrimą dėl artimųjų skyrius atliktų tik gavęs oficialių prašymą. Dėl Sedos slaugos skyriuje neseniai mirusių žmonių jokių raštų negauta.
PASIIMANT REIKALINGAS
DOKUMENTAS
R. Degutienė atmeta konkurentų įtarimus, kad ji norėjusi „nusisavinti“ Aleksandro kūną.
„Aš neturėjau jokio dokumento, suteikiančio teisę kūną pasiimti“, – pridūrė pašnekovė.
Anot gydytojo patologo Vytauto Batavičiaus, kai bandoma surasti mirusiojo artimuosius, kūną šaldytuve neretai tenka laikyti savaitę ir dar ilgiau. Neatpažinti lavonai turėtų būti laikomi mėnesį, o vėliau palaidojami valstybės lėšomis.
„Per 25 mano darbo metus tik keletą kartų teko tiek ilgai laikyti kūnus“, – prisiminė pašnekovas.
Gydytojas patologas stebisi, kad kilo sąmyšis, jog dingo iš Sedos atvežtas lavonas ar jo neleidžiama palaidoti.
„Net mirusių benamių apskaita morge griežta. Kūną palaidoti atiduodu tik įmonei, turinčiai seniūno potvarkį“, – sakė V. Batavičius.
KOMPENSUOJAMOS
LAIDOJIMO IŠLAIDOS
Miesto seniūnas P. Užkuras mano, kad ir Mažeikius pasiekė peštynės dėl mirusiųjų. Konfliktas kilo ne tik dėl laidojimo mirusiųjų, kurių apeigoms artimieji nešykšti pinigėlių, bet ir benamių, kurių laidojimui valstybė teskiria 750 litų. (Pagal sutartį, B. Rakauskienei ši suma gali būti padidinta iki 890 litų.)
P. Užkuras sakė jau sulaukęs pretenzijų, kodėl laidoti benamiams ir giminių neturintiems žmonėms buvo pasirinkta B. Rakauskienės įmonė.
„Metinė paslaugos vertė yra labai nedidelė, siekia tik kelis tūkstančius, dėl to paslaugos teikėją galėjome pasirinkti apklausos būdu. Įmonę pasirinkome atsižvelgdami į kainą ir kitus kriterijus“, – paaiškino seniūnas.
Laidojimo išlaidas būtina įrodyti dokumentais. Seniūnas parodo B. Rakauskienės pateiktas sąskaitas. Pavyzdžiui, už karstą sumokėta 182 litai, įkapes –167, duobės iškasimą ir užkasimą –127 litai.
„Neiname tikrindami, ar tikrai mirusysis aprengtas naujomis įkapėmis, ar karsto tokia vertė. Nurodomos sumos nėra didelės. Nemanau, kad įmonei iš benamių laidojimo lieka dideli pinigai“, – samprotavo seniūnas.
PADĖTIS NESIKEITĖ
„Santarvė“ praėjusių metų pavasarį rašė apie konfliktą konkuruojant dėl mirusiųjų. Laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai ir šiandien tebemano, kad, išnuomojant patalpas šalia morgo tokia pat veikla užsiimančiai R. Degutienės įmonei, buvo pažeistos etikos normos.
Pagalbos verslininkai kreipėsi į Savivaldybės vadovus, į Seimo narį bei kai kuriuos rajono politikus.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus atsakymas, kad patalpos išnuomotos vadovaujantis Savivaldybės ilgalaikio materialinio turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis, verslininkų netenkino.
Nuo to laiko praėjo beveik pusantrų metų. Per tą laiką laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai sakė vis labiau įsitikinantys, kad nerimavo ne be reikalo.
„Mūsų verslas vis labiau žlugdomas“, – „Santarvei“ sakė Birutė Rakauskienė ir Zigfrida Narutavičienė, laidojimo biuro „Rimtis“ savininko žmona.
ŽADA KREIPTIS
Į ETIKOS KOMISIJĄ
B. Rakauskienė ir Z. Narutavičienė nusiteikusios ryžtingai – dėl gydytojo patologo V. Batavičiaus elgesio jos žada kreiptis į Mažeikių ligoninės etikos komisiją. Priežastis – prielankumas R. Degutienės įmonei, kurioje dirba… patologoanatomo žmona.
Moterys sakė iš savo klientų girdėjusios, kaip V. Batavičius juos spaudžiąs naudotis R. Degutienės paslaugomis. Jeigu jam nepaklūsta, nesistengiąs greitai sutvarkyti artimųjų kūnus.
„Kreipėmės į ligoninės direktorių, tačiau iš mūsų tik pasišaipė. Manome, kad etikos komisija principingiau įvertins situaciją“, – tikisi pašnekovės.
SU KALTINIMAIS
NESUTINKA
„Aš nesikišu į vyro reikalus, jis – į mano. Nejaugi dėl to, jog mano vyras yra patologas, turėčiau mesti savo darbą“, – samprotavo Irena Batavičienė.
V. Batavičius kategoriškai nesutinka su kaltinimais, esą jis stengiasi blogiau aptarnauti žmones, pasirinkusius kitas laidojimo paslaugas teikiančias įmones.
„Visus mirusiųjų kūnus stengiuosi sutvarkyti tą pačią dieną. Dėl to tenka net iki devynių vakaro dirbti. Jeigu būna daug lavonų, fiziškai nebespėju, tenka kažkiek darbo pasilikti ir kitai dienai“, – pasakojo gydytojas.
Anot V. Batavičiaus, normalu, kad ne visos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės ištisus metus turi darbo. Per metus miršta apie 700 žmonių: nuo 20 iki 50 svyruoja mėnesio mirčių skaičius.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Anapilin išėjusiųjų ramybę drumsčia dėl jų laidojimo kylantys konfliktai.
