Termometrų stulpeliams kylant aukštyn, dalis rajono gyventojų patraukia į miškus – kas pakvėpuoti grynu oru, pasidžiaugti gamta, o kas su miškais besiribojančiais keliukais – nuosavų žemių link.
Tik kartais susiduriama su problema – miško keliukai tampa nepravažiuojami. O kaltė krinta ant miškavežiais kelius išvažinėjančių ir juos likimo valiai paliekančių privačių miško kirtėjų.
Klausė, kaip elgtis
„Kokiais metodais reikėtų kariauti su „miškininkais“, kurie, apeidami seniūnijas, be seniūnų žinios, veža, traukia medieną iš miškų, o „sudirbę“ arba kitaip sugadinę servitutinius keliukus sėkmingai sau išvažiuoja? Jie amžinai neturi nei technikos, nei buldozerių, nei galimybių žvyro užvežti.
Esmė ta, kad neretai mediena iš miškų vežti pradedama 19–20 val., kai jau institucijos nedirba. Ir taip iki vėlyvos nakties“, – problemą išdėstė vienas iš Mažeikiuose vykusio rajono ūkininkų susirinkimo dalyvių.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir teisės aktus, vidaus kelių, kuriems priskiriami ir miško keliai, būklę prižiūri, jų sutvarkymu rūpinasi miškų urėdijos.
Tačiau nuo atsakomybės prižiūrėti miško kelius nėra atleisti ir miško savininkai. LR miškų įstatyme nustatyta, kad miško kelių, einančių per kelių miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą bei remontą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai.
Bet, kaip byloja patarlė: vienų darbai – kitiems vargai. Būna, kad, atlikus kirtimus ir per atlydį, polaidį išvežant medieną, sugadintus kelius „miškininkai“ užmiršta sutvarkyti.
Galioja išvežimo apribojimai
2020 metų pradžioje įsigaliojo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl apvaliosios medienos gabenimo vietinės reikšmės vidaus (miško) keliais“.
Dokumente nustatyta, kad kasmet nuo spalio 1 d. iki gegužės 15 d. rajono savivaldybės teritorijoje esančiais vietinės reikšmės vidaus (miško) keliais ribojamas krovininio transporto priemonių ar jų junginių, kuriais gabenama apvalioji mediena, eismas.
Nurodoma, kad būtent šiuo laikotarpiu ypač didelė kelių sugadinimo tikimybė, ir akcentuojama, kad įsakymas galioja transporto priemonėms bei jų junginiams, kurių masė – didesnė nei 10 tonų.
Įsakymu medienos siuntėjai įpareigojami apie planuojamą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančiais vietinės reikšmės vidaus (miško) keliais gabenti medieną informuoti seniūnijos, kurios teritorijoje yra kelias, vadovą – ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki nustatyto medienos gabenimo.
Informuoti seniūnus galima raštu, elektroniniu paštu, faksu.
Ne visi paiso ženklų
Įsakymas yra, jis galioja, tačiau realybė tokia, kad ši tvarka nelabai veikia.
Susitikime su rajono ūkininkais dalyvavę seniūnai tvirtino, kad bėdų kyla ne su Valstybinių miškų urėdijos atstovais, o su vadinamaisiais privatininkais.
Pasak Židikų seniūnės Skirmutės Flemingienės, dėl miškininkų, medienos vežėjų seniūnijos iš tiesų turi didelių problemų.
Seniūnai juos vaikosi, ne visados žino, kada ir kur vyksta kirtimai, kada išvežama mediena ir kas kaltas dėl vieno ar kito kelio sugadinimo.
„Kalbant apie eismą ribojančių ženklų sustatymą, irgi yra problema: Saugaus eismo komisija, kuriai pateikiame informaciją apie tai, kad vienoje ar kitoje vietoje reikia įrengti ženklus dėl leidžiamų vežti svorių, klausimus svarsto vieną kartą per ketvirtį. O kai galiausiai tas ženklas pastatomas šalia kelių ar ant tiltų, kuriais vežti sunkius krovinius tuo metu negalima, žiūrėk, jau tas ženklas dingsta“, – situaciją apibūdino seniūnė.
S. Flemingienė svarstė: gal situaciją į gera pakeistų tai, jei prie leidimų vykdyti miško kirtimus, kuriuos išduoda Valstybinė miškų tarnyba, kirtimų vykdytojai būtų įpareigoti informuoti ir seniūnijas.
Aukštesnio lygmens problema
Apie tai, kad nėra bendradarbiavimo tarp savivaldos ir miškininkų, kalbėjo ir Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius.
„Išduodami leidimai kirsti miškus ir mes nežinome, kas, kaip, kada kerta ir veža medieną. Tai ir gaudome. Gerai, jei veža Valstybinių miškų urėdija, – tada susišnekėsi. Jei privatininkas – viskas, turime problemą. Mes neturime tiesės net sustabdyti mašinų, nieko negalime. Nebent telefonu nufotografuoti ir taip užfiksuoti atvejį. Bet miškavežis pravažiavo, kelias sumaitotas“, – kalbėjo seniūnas.
K. Kryžius pridūrė, kad problemos išspręsti nei seniūnai, nei ūkininkai negali. Tai esą savivaldos ir miškininkų lygmens problema.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius ragino žmones: „Manau, kad visi turėtume būti visuomeniški. Keliai yra visų mūsų bendras turtas ir mes, visi gyventojai, turime jais rūpintis, juos saugoti. Jei pamatėte, kad miškininkai veža mišką, nėra sunku paskambinti seniūnui ar pavaduotojui, informuoti apie vietą, iš kurios ta mediena vežama.
Jeigu matote tokią situaciją, kai pažeidžiami ženklai, kai važiuojama prisikrovus neleistinų svorių, informuokite apie pažeidimus policiją. Atvažiuos, užfiksuos įvykį.“