Mobilieji įrenginiai – ne tik gėris, bet ir rizika būti apvogtiems

Visuomenei vis daugiau naudojantis internetu bei išmaniaisiais įrenginiais, elektroninėje erdvėje daugėja ir grėsmių.

Sparti informacinių technologijų plėtra ir vis didesnis jų taikymo spektras tapo šiuolaikinės visuomenės kasdienybės dalimi. Naudodamiesi internetu bei išmaniaisiais įrenginiais, perkame prekes, užsisakome maistą, tvarkomės bankinius reikalus. Šios naujovės sutaupo laiko, palengvina daugelio problemų sprendimą. Bet taip pat informacinės technologijos tampa ir terpe tam tikroms problemoms rastis. Svetimo turto pasisavinimas, sukčiavimas, neteisėti prisijungimai prie informacinių sistemų – tiek ir dar daugiau įvairių nusikaltimų padaroma internetu.

Vartotojų vis daugėja

Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, praėjusiais metais asmeninius kompiuterius namuose turėjo 77 proc. namų ūkių, interneto prieigą – 82 proc. – tiek pat kaip 2019 metais.
Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo atitinkamai 80 ir 84 proc. namų ūkių, kaime – 70 ir 78 proc.
Ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 82 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų.
2020 metais internetu naudojosi 83 proc. 16–74 metų Lietuvos žmonių. Iš 16–24 metų gyventojų – 99 proc., iš 65–74 metų – 46 proc. Lyginant su 2019 metais, 6 proc. punktais padaugėjo vyresnio (65–74 metų) amžiaus žmonių, kurie naudojasi internetu.
Dažniausiai žmonės internetu ieškojo informacijos, palaikė ryšius su draugais bei artimaisiais, žiūrėjo filmus ar televizijos laidas, klausėsi muzikos, žaidė arba atsisiuntė įrašus, žaidimus.

Pavojų yra, tik ne visi juos suvokia

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai tikina, kad darbas ir laisvalaikis internete gali apkarsti. Kenkėjiškų programų rizika reali: nusikaltėliai vagia gyventojų pinigus ir konfidencialią informaciją, šnipinėja žmonių veiksmus internete, išnaudoja jų įrenginius užkrato ar brukalo platinimui, kitų sistemų užvaldymui bei kibernetinėms atakoms vykdyti. O dauguma žmonių nesupranta savo mobilaus prietaiso apsaugos svarbos.
Centro specialistai turi patarimų, kaip elgtis kasdieninėje veikloje su savo mobiliuoju įrenginiu, naudojantis programų atsisiuntimo, internetinės bankininkystės, prisijungimo prie WI-FI tinklų paslaugomis, ir kaip apsisaugoti nuo duomenis užšifruojančių bei išpirkos reikalaujančių virusų.

Viešosios prieigos nėra saugios

Mobiliosios bankininkystės kenkimo programų tikslas – pavogti gyventojų įrenginiuose esančią finansinę informaciją. Praradus prisijungimo prie banko kodus, galima prarasti ir pinigus.
Tokios programos plinta lankantis kenksmingose interneto svetainėse, siunčiantis „neaiškias“ programėles.
Panašių situacijų galima išvengti, jei parsisiųsite ir naudosite savo banko oficialią mobiliąją programėlę bei kaskart įsitikinsite, kad naudojatės tikrąja banko svetaine. Verta pasirūpinti ir tuo, kad jūsų elektroninės bankininkystės svetainė ar programėlė neprijungtų jūsų automatiškai. Kitas svarbus dalykas – niekam neatskleisti savo banko kortelės numerio, slaptažodžio, nesidalyti savo sąskaitos duomenimis žinutėmis ar elektroniniais laiškais. Pametus mobilųjį telefoną arba pakeitus jo numerį, reikia susisiekti su banku dėl informacijos atnaujinimo.
Svarbu žinoti ir tai, kad atvirieji interneto tinklai prekybos centruose, miestų viešosiose erdvėse nėra saugūs. Todėl patariama jomis naudojantis niekada nesijungti prie savo elektroninės bankininkystės.

Kaip nebūti sužvejotais

Sukčiavimo forma, skirta išvilioti konfidencialius duomenis, naudojant interneto adresus, panašius į iš tikro egzistuojančios institucijos adresą, yra įgijusi „fišingo“ pavadinimą. Angliškai žodis fish-ing reiškia žvejybą.
„Fišingu“ užsiimantys sukčiai, apsimesdami patikimais subjektais, užmigdo aukų budrumą ir paskatina, priverčia interneto naudotojus pasidalyti asmenine informacija elektroniniais laiškais, tekstinėmis žinutėmis socialiniuose tinkluose.
Būkite budrūs, jei tariamos įmonės atstovai atsiunčia SMS žinutę arba skambina prašydami asmeninės informacijos. Žinutės ar skambučio tikrumą galite patikrinti paskambinę įmonei jos oficialiu telefono numeriu. Niekada nespauskite nuorodos ar priedo nepageidaujamame elektroniniame laiške ar SMS žinutėje. Nedelsdami juos ištrinkite.
Patariama į svetaines, kuriose lankotės, žiūrėti apdairiai ir kritiškai jas vertinti. Jei jose skelbiamoje informacijoje daug gramatinių ar rašybos klaidų arba sudėtinga tą informaciją įžiūrėti, tai gali būti ženklas, kad tokia svetainė kenkėjiška.

Tarp programėlių – ir „blogiukės“

Išmaniuosiuose įrenginiuose daug funkcijų atlieka mobiliosios programėlės, pradedant įvairiomis kasdien naudojamomis programėlėmis, kaip kalendorius, skaičiuotuvas, užrašų programėlė, ir baigiant įvairiomis socialinių tinklų, žaidimų ir kitomis programėlėmis. Kiekvieną ketvirtį jų išleidžiama po kelis tūkstančius.
Skaičiuojama, kad Europoje žmonės naudoja apytiksliai 10 skirtingų programėlių kiekvieną dieną.
Tačiau, prieš parsisiunčiant vieną ar kitą programėlę, verta pasidomėti ja ir jos leidėjais, patikrinti, kokius duomenis programėlė gali pasiekti ir ar ji gali dalytis jūsų informacija su trečiaisiais asmenimis.
Į savo išmaniuosius įrenginius patariama diegti tik programėles iš oficialių programėlių parduotuvių.
Nida PUKELIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*