Mokyklas ir jaunimo organizacijas mažeikiškis sutelkė kilniai akcijai

Iki Kalėdų likusio laiko vis mažiau. Advento vainikuose jau dega trečioji žvakė, simbolizuojanti Džiaugsmą.
Dalis žmonių namus puošiančius ir apie artėjančias šventes primenančius advento vainikus pynė patys, kiti juos gavo dovanų.
O treti, tikėtina, pirko „Kalėdinės svajonės vainikus“ ir taip prisidėjo prie sudėtingomis sąlygomis gyvenančių vaikų kalėdinių svajonių išpildymo.
Bet apie viską nuo pradžių.

Pakvietė kelias mokyklas ir organizacijas

Mažeikiškis Lukas Budreika ir jo įkurta nevyriausybinė organizacija „Revogen“ inicijavo tokį dalyką: sutelkė penkių rajono mokyklų mokytojus, mokinius ir kelių organizacijų narius, atrodytų, paprastam dalykui – advento vainikų pynimui.

Bet tai, kad jaunimo nupinti ir papuošti vainikai buvo parduoti, o už juos gauti pinigai paaukoti sunkiau gyvenančių vaikų kalėdinėms svajonėms išpildyti, – ir neįprasta, ir nepaprasta.
Jaunimo organizacijų ir bendruomenių akcijoje „Kalėdinės svajonės vainikas“ dalyvavę Mažeikių Gabijos ir Merkelio Račkausko, Sedos Vytauto Mačernio bei Viekšnių gimnazijų, Mažeikių politechnikos mokyklos mokiniai, Lietuvos moksleivių sąjungos Mažeikių padalinio, „Interact“ klubo, Žemaitijos skautų Sedos „Medeinos“ draugovės nariai drauge nupynė ir papuošė 349 advento vainikus.
Didžioji dalis jų buvo parduoti už fiksuotą sumą – 15 eurų už vieną vainiką. Dalis parduota už tiek, kiek žmonės galėjo ir norėjo paaukoti.

Surinkti 4,2 tūkst. eurų. Iš jų 3,8 tūkst. eurų pervesti nevyriausybinei organizacijai „Vaikų svajonės“, kuri jau 14 metų padeda sudėtingesnėmis socialinėmis ir finansinėmis sąlygomis gyvenantiems vaikams įgyvendinti jų svajones. Pats Lukas ir „Revogen“ fiziškai išpildė 9 vaikų svajones – keliems vaikams nupirkti žieminiai batai, striukė, patalynė, mašinėlė su valdymo pulteliu, belaidės ausinės, kolonėlė, paspirtukas.

Įkūrė nevyriausybinę organizaciją

29-erių metų mažeikiškis L. Budreika prieš kiek daugiau nei penkis mėnesius įkūrė nevyriausybinę įmonę „Revogen“.

„Idėja yra Mažeikiuose įkurti jaunimo savirealizacijos centrą, padedantį identifikuoti jaunų žmonių stipriąsias puses ir jas ugdyti, skatinti verslumą, suteikti galimybę praktiškai išmėginti įvairias veiklas.

Tokios pozicijos kaip personalo specialistai, projektų vadovai bus sudarytos iš savanorių. Tiesiog tai bus galimybė jaunuoliams „pačiupinėti“, išmėginti, ar jie gerai jaučiasi toje veikloje, kurios ateityje ketina mokytis ir dirbti. Nes juk ne paslaptis, kad dauguma jaunuolių, galvodami apie ateitį, tik įsivaizduoja, kad norėtų dirbti vienoje ar kitoje srityje, bet realiai nėra matę ir nežino, kas tai yra ir kaip“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovas.
Tai toks ir „Revogen“ tikslas – kurti aplinką, kurioje jauni žmonės galėtų realizuoti savo idėjas ir kartu išmėginti kažką naujo.

Sulaukė pritarimo ir prisidėjimo

Kiek ilgiau nei mėnesį vykusi akcija „Kalėdinės svajonės vainikas“ – pirmasis Luko ir „Revogen“ pabandymas išeiti į viešumą, suvienyti rajono švietimo įstaigas ir kitas organizacijas vienam bendram ir kilniam tikslui.

Be to, pasak L. Budreikos, tai jam buvo ir būdas patyrinėti aplinką, galimybė užmegzti bei sukurti ryšius su švietimo įstaigomis, jaunimo organizacijomis, sužinoti apie jų požiūrį į tokias akcijas ir jaunimo iniciatyvas.
Spalio pabaigoje pašnekovui toptelėjusi mintis apie adventinių vainikų pynimą ir pagalbą vaikams jau netrukus ėmė tapti realybe.
Norėdamas pristatyti savo sumanymą jis pirmiausia paskambino Gabijos gimnazijos technologijų mokytojai Ingridai Muturei.

Sulaukęs palankaus atsiliepimo, pritarimo ir įsipareigojimo, kad gimnazijos mokiniai nupins 150 vainikų, Lukas nudžiugo. Paskui į šį Luko projektą įsijungė ir Merkelio Račkausko gimnazijos bendruomenė, sutikusi surišti ir papuošti 70 vainikų, Viekšnių, Sedos gimnazijos, Mažeikių politechnikos mokykla, „Interact“ klubas, Lietuvos moksleivių sąjungos Mažeikių skyriaus nariai, Sedos skautai.
„Iš esmės visų jų reakcijos buvo teigiamos. Gal tik iš pradžių mokytojai, kurie pasiryžo dalyvauti, prisijungti, prisidėti, nuogąstavo, ar pavyks sutilpti į terminus ir kaip pavyks. Aš mokykloms ir organizacijoms tiekiau reikalingas medžiagas vainikams – šieną, šakas, vielą – viską ko reikėjo. Mokiniai pynė ir puošė savo medžiagomis – kaip mokėjo ir kaip įsivaizdavo. Todėl visi vainikai unikalūs, vienetiniai, nes juos sukūrė skirtingos asmenybės“, – pasakojo mažeikiškis.

Buvo galima įsigyti keliais būdais

Akcija „Kalėdinės svajonės vainikas“ prasidėjo spalio pabaigoje, o baigėsi gruodžio 1 dieną.
Pasak Luko, tas mėnuo jam buvo labai intensyvus. Iš pradžių reikėjo suorganizuoti verslo įmonių paramą, už kurią buvo nupirkta vielos ir kitų reikalingų medžiagų, teko susirasti, kas paaukotų ar padėtų gauti šieno vainikų karkasams ir spygliuočių medžių šakelių.
Ant kiekvieno mokinių pagaminto vainiko buvo specialios etiketės. Jų maketą pagamino ir nemokamai atspausdino viena iš miesto spaustuvių.

Lapkričio pradžioje mokyklose ir jaunimo organizacijose „užsikūrė“ vainikų gamybos fabrikėliai.
O tada prasidėjo kitas – adventinių vainikų realizacijos etapas. Už vieną vainiką buvo prašoma 15 eurų.
Devyniasdešimt žmonių vainikus buvo rezervavę iš anksto, o kai kurie pageidavo, kad jie būtų atvežti į namus. Dalis pirkėjų atvyko į Gabijos gimnazijoje surengtą mugę ir įsigijo vietoje. Dar Lukas vainikus vežė į „Zaventės kavinę“, kurioje dvi dienas šurmuliavo rankdarbių mugės dalyviai. Dvidešimt keturi vainikai iškeliavo į Šiaulius bei Vilnių.

„Buvau nuvežęs jų į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, kur žmonės pirko vainikus už auką – už tiek, kiek kiekvienas galėjo ir norėjo paaukoti. Atsižvelgiau ir į senjorus, mat girdėjau, kad jie norėtų įsigyti vainikų, bet penkiolika eurų – jiems per didelė suma“, – pasakojo Lukas.
Likusieji neparduoti moksleivių pagaminti 55 vainikai buvo padovanoti Plinkšių globos namams bei Mažeikių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centrui.

Vaikams pagalbos reikia labiausiai

L. Budreika pasakojo, kad tikslaus atsakymo į klausimą, kodėl sugalvojo būtent advento vainikų pynimo akciją, neturi. Bet sako, kad tokius vainikus pina ir kasmet puošia jo mama. Mažeikiškis pagalvojo, kad technologijų mokytojų padedami jaunuoliai turėtų nesunkiai susidoroti su tokia užduotimi.

„Vaikai ir jaunimas yra visų mūsų ateitis. Ir manau, kad jie yra ta žmonių grupė, kuriai labiausiai reikia patikėti žmonių gerumu, pamatyti, kad pasaulis, kuriame gyvename, nėra jau tokia bloga vieta, kaip apie jį kartais galima imti galvoti. Todėl ir nutariau prisidėti prie vaikų svajonių įgyvendinimo“, – apie tai, kodėl pinigus už vainikus sumanė skirti „Vaikų svajonėms“, kalbėjo L. Budreika.

Nuotraukos iš „Revogen“ archyvo