Po išorės vertintojų apsilankymo Sodų vidurinės mokyklos bendruomenė laukia išvadų. Tai pirmoji rajono švietimo įstaiga, įsileidusi gandais ir baimėmis aplipusį auditą.
Kai kurių pedagogų teigimu, už jų pačių lėšas atliktas nepageidautas patikrinimas – tik pinigų plovimas.
PAŽIŪRĖJO IŠ ŠONO
Sodų vidurinė mokykla – pirmoji rajono švietimo įstaiga, sulaukusi išorės vertintojų.
Aštuoni Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ruošti kitų rajonų pedagogai per savaitę patikrino per šimtą pamokų, organizuota per penkiasdešimt pokalbių su vadovais, mokytojais, mokiniais bei jų tėvais.
Visoje šalyje bendrojo lavinimo mokyklose rengiamais patikrinimais siekiama įvertinti mokyklos veiklos kokybę: per savaitę vertintojai suranda dešimt teigiamų įstaigos dalykų ir penkias silpnybes, kur bendruomenė dar turi tobulėti.
Mokyklos direktorė Birutė Liutkuvienė „Santarvei“ neslėpė, kad kolektyvas auditorių laukė su nerimu ir baime, visą savaitę jautė įtampą: kaip per trumpą laiką galima įvertinti visos mokyklos darbą?
Įstaigos vadovė atkreipė dėmesį, kad direktoriai prie įvairių tikrinimų yra įpratę, tad šį kartą streso daugiau patyrė pedagogai.
„Bet aš nematau nieko blogo, į mūsų darbą pažvelgė iš šono, juk kartais savęs nebepamatai. Visur yra naujovių, o mokytojui dažnai atrodo: jei jis daug metų dirba, tai yra labai geras specialistas. Bet jeigu mes išmokome vieną metodą, negalime visada tuo metodu dirbti,“ – B. Liutkuvienė įvardijo vertinimo privalumus.
SUKĖLĖ ĮTAMPĄ
Iškart po atsisveikinimo su vertintojais mokyklos vadovė išėjo atostogų, tad savaitės įspūdžių su pavaldiniais nespėjo aptarti.
„Santarvei“ pasiteiravus apie išorės auditą, pedagogai buvo nekalbūs: reikia pirmiausia sulaukti išvadų. Tačiau dabar jau grįžo į normalų gyvenimo ritmą ir šmaikštauja, kad jiems gerai, nes jau „atkentėjo“, o kitos mokyklos audito dar tik laukia.
Sodų vidurinėje mokykloje dirbanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė žodžių nevyniojo į vatą.
„Įlindo į mano apatinių baltinių stalčių ir ten pasirausė be mano leidimo – toks pojūtis. Sako, kad čia mes save pasitikrinome. Taip, mes save pasitikrinome: ar mes galime atlaikyti tokią įtampą,“ – istorikė dalijosi dar gyvais įspūdžiais.
Kaip vieną iš išorės audito nesėkmių pedagogė įvardijo tai, kad žmogus neįspėjamas, kada vertintojas jį aplankys. Tai pedagogus labiausiai ir išderino. J. Čejauskienė stebėjosi, kad stebintieji pamokas vertina mokytojo pasirinktą metodą.
„Iš visko, ką mes galime pasirinkti švietimo sistemoje, tai tik metodą. Programa mums visiškai padaryta, jai negalime nusižengti. Temas taip pat turime taikyti pagal tai, ko reikės egzaminui. Tad mums belieka pasirinkti metodą. Kai sako, jūs galėjote panaudoti kitą metodą, taip ir norisi atsakyti: taip, galėjau, bet aš nenoriu, nes turiu teisę pasirinkti,“ – vertinimais stebėjosi pašnekovė.
NESIEKIAMA ATLEISTI
Pedagogai sunerimę laukia bendro mokyklos vertinimo išvadų (atsisveikindami su mokyklos bendruomene, vertintojai jas šiek tiek atskleidė – K. V.).
Kaip į jas atsižvelgs mokyklos vadovas? Pedagogus įbaugino sklandantys gandai, kad kai kuriuose rajonuose prastai įvertinti mokytojai buvo atleisti iš darbo.
„Jie apie žmogų negali nuspręsti iš dviejų stebėtų pamokų. Nemanau, kad išvados galėtų nulemti mano sprendimą. Tuo labiau kad tokių pasakymų, jog žmogus absoliučiai blogai dirba, nebuvo,“ – sakė direktorė B. Liutkuvienė.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ priminė, jog auditas atliekamas ne tam, kad kažką nubaustų. Jo manymu, mokytojai šį dalyką „priima liguistai“, tad patarė pedagogams nusiraminti.
Tačiau specialistas pripažįsta, kad išvados apie mokytojo darbą gali būti akstinas pakeisti netinkamus darbuotojus. „Ne paslaptis, kad mūsų mokyklose dirba ir tokių specialistų, kurie yra visiškai niekam tikę, kuriems mokykloje – ne vieta. Tačiau atleisti jo neįmanoma, nes turi būti labai rimti motyvai – turi visiškai nebūti rezultatų. O po audito direktorius gali kalbėtis apie pavaldinio blogybes, prašyti pasitaisyti, jei nepasikeis, tada bus kita kalba,“ – mintimis apie vertinimą dalijosi pašnekovas.
MOKOSI VISŲ METODIKŲ
Kad išorės vertintojai nesiekia sugniuždyti mokytojų darbo, „Santarvei“ tvirtino ir Kalnėnų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rima Daugnorienė. Ji vienintelė iš mūsų rajono dalyvauja Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros programoje ir važiuoja vertinti kitų rajonų švietimo įstaigų.
„Mes įvertiname pačios mokyklos veiklą „čia ir dabar“, patariame, bet, gink Dieve, nekritikuojame. Bet kokiu atveju, kad ir geriausia mokykla, mes vis tiek rasime, kur jie dar gali siekti tobulybės,“ – pašnekovė pasakojo apie mokykloms teikiamą pagalbą. Pedagogė sakė nesuprantanti, kodėl pedagogai bijo vertintojų ir patį procesą apaugina gandais. Kaip vieną iš galimų priežasčių ji įvardijo nežinojimą.
R. Daugnorienė patvirtino Sodų vidurinės mokyklos pedagogų spėjimą, kad jų pamokas stebėjo ne konkrečios specialybės atstovai. Pavyzdžiui, istorikas atėjo stebėti chemijos pamokos.
Kitų rajonų pedagogų darbą vertinanti mažeikiškė tvirtino, jog, norint tapti išorės auditore, dvejus metus reikia studijuoti visų mokomųjų dalykų programas.
„Mes prisiliečiame prie kiekvieno mokomojo dalyko metodikos. Mums būtina kas dvejus metus atnaujinti atestaciją. Taip nėra, kad anglų kalbos mokytojas ateitų į matematikos pamoką ir visiškai nežinotų metodikos,“ – paaiškino Kalnėnų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja.
LĖŠOS – IŠ MOKINIO KREPŠELIO
Pedagogai apgailestauja, kad tokių vertintojų darbas apmokamas iš pačių mokytojų pinigų. „Už mūsų pinigus ateina mūsų pažiūrėti,“ – traukė pečiais ne vienas kalbintas pedagogas.
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus „Santarvę“ informavo, kad išorės vertinimui lėšos skiriamos iš mokinio krepšelio, Savivaldybės administracijai prie šio patikrinimo prisidėti nereikia.
Nuo mokykloms skiriamų tikslinių dotacijų nurėžiama šeši procentai lėšų. Šie pinigai paprastai skiriami sunkiau išsilaikančioms mokykloms, Pedagoginei psichologinei tarnybai, neformaliajam ugdymui ir panašiai.
Šiemet šioms „eilutėms“ pinigų sumažės, mat išorės auditui bus skiriama per keturiasdešimt tūkstančių litų. Už šias lėšas bus įvertintos trys mokyklos: be išvadų jau laukiančios Sodų vidurinės mokyklos, auditoriai šiemet užsuks į Sedoje bei Viekšniuose įsikūrusias gimnazijas.
KVEPIA PINIGŲ PLOVIMU?
Profesinės sąjungos atstovė J. Čejauskienė įsitikinusi, kad šis auditas kvepia pinigų plovimu.
„Tie pinigėliai keliauja Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai. O ji jau turi savo specialistų komandą, kuri skaitys paskaitas, tad dar susižers pinigėlių iš mokinio krepšelio lėšų, skirtų mokytojų kvalifikacijai kelti. Nesvarbu, kaip mes pasirodėme audito metu, tačiau jau kabo skelbimas, kad organizuojami šimtą dešimt litų kainuojantys kursai, kuriuose bus tiksliai suformuluoti pamokos uždaviniai, tikslai. Tai, kas turėjo būti padaryta prieš auditą,“ – piktinosi pedagogė.
Esant sunkiai ekonominei situacijai išorės vertinimas – tarsi prabangos dalykas. A. Stonkus „Santarvei“ pripažino, kad dėl sunkios mokyklų finansinės padėties su išorės vertinimu buvo galima ir palaukti. Vienus metus jį buvo pavykę atidėti.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO ir iš redakcijos archyvo.: Šiemet vertintojai aplankys tris rajono švietimo įstaigas. Sodų vidurinėje mokykloje išorės auditas jau baigtas, pedagogai laukia išvadų.