Kasmetinį šalies vidurinių mokyklų reitingą mažeikiškiai vertina prieštaringai.
Artėjant mokslo metams, pasirodo mokyklų vertinimai. Rajono švietimo įstaigų vadovai atkreipia dėmesį, kad žiniasklaidos sudaromi reitingai realios padėties neatspindi.
Pedagogai ir tėvai pastebi, kad turėtų būti reitinguojamos ir pagrindinės bei pradinės mokyklos, kur skiepijami pirmieji įgūdžiai ir atsakomybė mokytis.
Valdininkai teigia, kad to padaryti neįmanoma, tačiau akcentuoja, kad geriausias reitingas – iš lūpų į lūpas keliaujantis liaudies balsas.
GIMNAZIJOS – TARP GERIAUSIŲJŲ
Artėjant mokslo metams, savaitraštis „Veidas“ tradiciškai pateikė arti keturių šimtų šalies vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitingą. Abi Mažeikių miesto gimnazijos pateko į pirmąjį penkiasdešimtuką.
Palyginti su praėjusiais metais, Gabijos gimnazija nusileido penkiolika pozicijų ir šiemet užėmė 43-iąją vietą, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija pakilo per keturiasdešimt vieną poziciją ir šiemet yra 49-oje vietoje.
Vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos buvo vertinamos pagal praėjusių metų abiturientų brandos egzaminų rezultatus.
Lentelė sudaryta pagal tai, kiek abiturientų įstojo į užsienio universitetus, kiek jaunuolių pirmuoju pageidavimu įstojo į Lietuvos universitetus bei kiek procentų nuo visų baigusiųjų apskritai įstojo į Lietuvos bei užsienio universitetus.
Reitingo vietai šiemet įtaką darė ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Buvo skaičiuojama, kurios dalies abiturientų, laikiusiųjų lietuvių kalbos, istorijos, matematikos bei užsienio kalbos egzaminus, užduotys įvertintos nuo 90 iki 100 balų.
DAUGIAUSIA – KETVIRTAJAME ŠIMTUKE
Pagal šiemet naujais kriterijais papildytą reitingą, praėjusiais metais vienuolika abiturientų išleidusi Mažeikių „Jaunystės“ vidurinė mokykla atsidūrė 121-oje vietoje (pernai buvo 402). Toliau aptinkame Pavasario vidurinę mokyklą – 276-oje (buvo – 185) bei Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinę mokyklą – 287-oje (buvo 445) vietoje.
Likusios rajono įstaigos išsidėsčiusios tik ketvirtajame šimtuke: per aštuoniasdešimt pozicijų į 347-ąją vietą pakilo Sedos Vytauto Mačernio gimnazija, tik keturiais laipteliais žemiau jos atsidūrė Sodų vidurinė mokykla (praėjusiais metais buvo 469-oje vietoje), per šimtą pozicijų žemyn nusileido Tirkšlių vidurinė mokykla ir šiemet užėmė 379-ąją vietą.
Prasčiausiai įvertinta rajono švietimo įstaiga – Viekšnių gimnazija. Palyginti su praėjusių metų reitingu, ji nukrito pusšimčiu laiptelių ir atsidūrė 391-oje vietoje.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad panašių rezultatų ir tikėjosi. Vertinant tik abiturientų brandos egzaminų rezultatus, šalies savaitraščio pateiktas reitingas atitinka rajono valdininkų sudarytą sąrašą.
„Kiekvienam tėvui yra svarbu, kad jo vaikas, išlaikęs egzaminus, galėtų pasirinkti specialybę ir būtų tikras, jog įstos. Iš tikrųjų tėvai reitingus žiūri, – tie, kurie rūpinasi savo vaikais,“ – tvirtino vedėjas.
PRIKLAUSO NUO LAIDOS
Tuo tarpu į pirmąjį penkiasdešimtuką patekusių miesto gimnazijų vadovai „Santarvę“ patikino, kad šie reitingai mokyklos bendruomenei nėra tokie svarbūs.
„Mes, direktoriai, į tuos reitingus mažiausiai kreipiame dėmesį. Žinoma, įdomu, linksmiau būti aukštesnėje vietoje, bet praktiškai… Rezultatai priklauso ir nuo mėnulio fazės, ir nuo metų, ir nuo laidos, – kalbėjo Gabijos gimnazijos direktorius Stasys Šiurkus. – Kai pernai kalbėjau su reitingą rengusia redakcija, klausiau: ką jūs čia reitinguojate… Bet jie taip pat protingai atsakė: jeigu jūs septyneri metai neiškrentate iš pirmojo šimtuko, vadinasi, mokykla yra gera, kad ir kokius kriterijus paimtum.“
Pasak direktoriaus, mokytojams naudingesnės iš Nacionalinio egzaminų centro gaunamos diagramos, kur matyti, kaip auklėtinių rezultatai atrodo rajono bei šalies kontekste. Ten matyti kiekvienos egzaminų užduoties rezultatai, tada mokytojas gali suvokti, kurias vietas moksleiviai silpniau supranta ir situaciją gerinti.
REITINGO VIETA – LAIKINA
Merkelio Račkausko gimnazijos vadovė Asta Žukauskienė „Santarvei“ pasidžiaugė, kad šiemet gimnazija šoktelėjo aukštyn, tačiau atkreipė dėmesį, kad tai laikina.
„Ypač kai matai gerų pažįstamų „kritimą“ dviem šimtais laiptelių žemyn, nors žinome, kad ta gimnazija tikrai puikiai dirba, vaikai puikiai laiko egzaminus. Bet mokyklos yra biochemijos kryptis, o šie egzaminai į reitingus paprasčiausiai neįtraukti… Todėl natūralu, kad reitingas šiek tiek iškreiptas,“ – direktorė išsakė nuomonę apie reitingą, kur vertinami tik kai kurie valstybiniai brandos egzaminai.
Įstaigos vadovė pridūrė, kad vaizdą iškreipia ir kriterijus, kiek vaikų įstojo į užsienio universitetus. Pavyzdžiui, nė dvidešimties mokinių neturinti lenkakalbių mokykla iš penktojo šimtuko šoktelėjo į pirmąjį dvidešimtuką, nes pusė vaikų įstojo į Lenkijos universitetus, nors nė vienas vaikas iš vertinamų egzaminų nesurinko daugiau nei 90 balų…
LYGINA NELYGINAMUOSIUS
Geriausiai egzaminus išlaikiusios rajono įstaigos direktorius S. Šiurkus pažymėjo, kad kitokie rezultatai ir vertinimai būtų, jeigu tokį reitingą sudarytų Nacionalinis egzaminų centras ar Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau pastarieji griežtai atsisako mokyklas reitinguoti, argumentuodami, kad negalima greta statyti miesto ir kaimo švietimo įstaigų.
Su tuo sutinka ir „Santarvės“ kalbintos miesteliuose esančių mokyklų vadovės.
Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė sakė vien dėl to į reitingus nekreipianti per daug dėmesio.
„Jeigu pasaulyje yra tokia tendencija reitinguoti, tada reikėtų tai daryti sąžiningai. Mes esame ilgoji gimnazija, ir Lietuvoje tokių esama ne taip mažai. Tai tegul ima mus ir vertina, negalima lyginti nelyginamų dalykų,“ – samprotavo įstaigos vadovė.
Griežtos nuomonės laikosi Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė Rima Širvinskienė.
„Tai visiška nesąmonė, nes į miesto gimnazijas susirenka ir norintys, ir gebantys, ir siekiantys vaikai. O mes priimame visus – tarp jų ir tuos, kurie „netelpa“ į gimnazijas, – kalbėjo direktorė ir pridūrė, kad šiemet reitingo vaizdas visgi realesnis: – Kai prie kriterijų pridėjo ir egzaminų rezultatus, o ne kiek į užsienį įstojo ar pirmu šaukimu pakviesta studijuoti, tada sutinku. Ir pernai turėjau gabių mokinių, gerai egzaminus išlaikiusių, tačiau jie niekur nestojo.“
ATSKLEIDŽIA NE VISKĄ
Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė A. Žukauskienė atkreipė dėmesį, kad yra dalykų, kurių neatskleis jokie reitingai.
„Pasiekimai yra viena, o kur pridėtinė vertė? Į gimnaziją atvažiuoja daug vaikų iš kaimo. Šiemet kai kuriose klasėse buvo mokinių iš vienuolikos mokyklų. Atėjo silpniau besimokantis vaikas, įgijo žinių ir padarė didelę pažangą. Kiek jie ūgteli pas mus per tuos ketverius metus – to rezultato niekam neparodysi. Jį įvertina tik tėvai ir vaikai,“ – tvirtino įstaigos vadovė.
Nemažai „Santarvės“ kalbintų tėvų akcentavo, kad mokyklą vaikui renka, atsižvelgdami būtent į mokytojų kompetenciją.
„Miestas mažas, vieni kitus pažįstame, klausinėjau atsiliepimų apie įvairius mokytojus, kaip dėsto medžiagą, kaip bendrauja su vaikais. Tik dėl šios priežasties pasirinkome toliau esančią mokyklą. Po dvejų metų galiu pasakyti, kad buvo verta,“ – pastebėjo paauglę auginanti mažeikiškė.
Kiti tėveliai kaip vieną iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų įvardijo atstumą.
„Jeigu esi geras mokinys, tai visur pasieksi gerų rezultatų, – teigė dviejų vaikų tėvas, o vėliau pridūrė: – Kiekvienoje mokykloje yra ir gerų, ir prastesnių mokytojų.“
MOKYKLOS KONKURUOJA
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus dažnai akcentuoja, jog mokyklos tarpusavyje turi konkuruoti, kad jose dirbtų kuo daugiau kompetentingų pedagogų, kad įstaigas pasirinktų geriausi mokiniai. Miesto gimnazijų vadovai „Santarvei“ patvirtino, kad didelės konkurencijos nejaučia, – abi mokyklos yra apylygės.
Atrodytų, kad dar mažiau konkurencijos turėtų justi kaimiškose vietovėse įsikūrusios įstaigos – vidurines mokyklas vieną nuo kitos skiria ne vienas kilometras.
Tačiau tokiai minčiai paprieštaravo Židikų mokyklos direktorė R. Širvinskienė – esą tėvelių nuomonę formuoja pagrindinių mokyklų vadovai.
„Kai kurie direktoriai kažkodėl yra nusiteikę prieš mūsų mokyklą. Nors absoliučiai nesame konkurentai, jie neturi vienuoliktų klasių, tačiau siūlo vaikams važiuoti į tolimesnes mokyklas,“ – pastebėjo R. Širvinskienė.
Pasak direktorės, nepasitenkinimas kyla dėl mokinio krepšelio: kartais kovojama dėl kiekvieno mokinio. Tačiau mokyklos vadovė pabrėžia, kad pagrindinės mokyklos nesistengia auklėtinių ugdyti kokybiškai. Jos pastebėjimu, iš pagrindinių mokyklų ateina silpniau paruošti vaikai.
VERTINTI NEĮMANOMA
Tiek tėvų, tiek kalbintų pedagogų nuomone, prasmingiau būtų analizuoti būtent pagrindinių bei pradinių mokyklų darbą – juk čia įskiepijami svarbiausi įgūdžiai, dedami mokslo pamatai.
Į tokį pastebėjimą Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus replikavo: o kokiais svertais nuspręsti, kuri mokykla yra gera, jei čia iki šiol nebuvo privalomi žinių patikrinimai?
„Kaip jūs reitinguosite pradinę mokyklą, jeigu ten nėra pažymių? Kiek kas gavo debesėlių? – klausė „Santarvės“ pašnekovas. – Nebijokite, tėvai yra pakankamai gudrūs. Šitos mokyklos yra ne naujos, pasišneka vieni su kitais. Jeigu vaikas baigė šitą pradinę mokyklą, labai gerai mokėsi pagrindinėje mokykloje, gerai baigė gimnaziją, įstojo į aukštąją, vadinasi, mokykla gera. Liaudies balsas – tai geriausias įvertinimas,“ – A. Stonkus sutiko, kad neoficialūs žmonių vertinimai dažnai nurungia paskelbtuosius reitingus.
PRIIMA VISUS
Nuo šių mokslo metų lengviau bus vertinti pagrindinių mokyklų pedagogų darbą. Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė, kad į mokyklos suolus susirinksiantys dešimtokai privalės laikyti du egzaminus: bus tikrinamos lietuvių kalbos bei matematikos žinios.
Tačiau pagrindinį išsilavinimą teikiančių įstaigų atstovai „Santarvę“ patikino, kad šie egzaminai yra per menki kriterijai spręsti apie mokyklą.
Kalnėnų pagrindinės mokyklos direktorė Regina Arbatauskienė įsitikinusi, kad šių mokyklų apskritai nederėtų lyginti, nes pagrindinis ugdymas visiems vaikams iki šešiolikos metų yra privalomas.
„Mokytojai dirba kūrybingai, stengiasi pritaikyti naujus mokymo metodus, atsižvelgdami į kiekvieno mokinio gebėjimus, todėl vertinimo kriterijus būtų sunku nustatyti,“ – aiškino direktorė.
Tačiau tokius pat argumentus galėtų įvardyti ir gimnazijų vadovai. Jau dabar į miesto gimnazijas susirenka visi, kas nori, užtat ir egzaminų rezultatai ne visada patenkina vadovų lūkesčius.
„Kai manęs klausia, kiek turiu gimnazistų, sakau, kad iš ketvirtų gimnazijos klasių turiu keturias tikrų gimnazistų ir tris klases – krepšelio,“ – taip Gabijos gimnazijos direktorius S. Šiurkus įvertino situaciją, kada mieste netrukus liks tik trys vidurinį išsilavinimą teikiančios įstaigos – dvi gimnazijos ir Mažeikių politechnikos mokykla.
Antano JANUŠONIO piešinys.: Mokytojų kompetencija ar atstumas iki mokyklos – vieni dažniausių kriterijų, tėvams parenkant mokyklą.
