Mokyklų vadovai neigia, kad rinkliavos dar egzistuoja

Pedagogai, renkantys pinigus į vadinamuosius klasių fondus, pažeidžia šalies įstatymus. „Negalima toleruoti teisiškai neįformintų rinkliavų“, – teigia Mažeikių rajono švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
Mokyklų vadovai tikina negirdėję apie tai, kad jų vadovaujamose mokymo įstaigose mokytojai rinktų pinigus.
KAI SVARBUS KIEKVIENAS CENTAS
Į „Santarvę“ kreipėsi mažeikiškė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – V.S.), kurią papiktino mokyklose vykstančios pinigų rinkliavos. Išsiskyrusios, dvi nepilnametes dukras auginančios moters pajamos yra minimalios. Buvęs sutuoktinis jau keletą metų nemoka alimentų.
„Mums kiekvienas centas yra svarbus. Būna dienų, kai valgome tik bulves ar kruopas. Labai noriu, kad mano mergaitės baigtų mokyklą, įgytų išsilavinimą. Tikiuosi, kad jų dalia bus geresnė nei mano. Domiuosi, kaip dukroms sekasi mokykloje, tačiau vengiu eiti į tėvų susirinkimus, nes juose dažnai kalbama apie pinigus. Bijau prieštarauti, nes nenoriu, kad į mano vaikus būtų žiūrima kreivai“, – kalbėjo moteris.
Vyresnioji dukra mokosi aštuntoje klasėje, jaunėlė dar tik antrokė. Anot motinos, aštuntokės auklėtoja rinko po 20 litų (metams). Motyvuota, kad pinigų reikia įvairiems renginiams, kopijavimo išlaidoms dengti. Jaunėlės dukters bendraklasių tėvai sutarė kiekvieną mėnesį rinkti po 10 Lt. Pinigus renka tėvų komiteto atstovas. Be to, dažnai reikią pirkti įvairius pratybų sąsiuvinius.
„Labai gerbiu mokytojus, suprantu, kad tie pinigėlių rinkimai nėra piktavališki. Tačiau… Gal galima būtų išvengti tų rinkliavų?“ – klausė mažeikiškė.

KALTI NEPRITEKLIAI
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus prisipažino girdėjęs apie tai, kad kai kurie pedagogai renka pinigus į klasių fondus. Anot vedėjo, dėl to kalta „prakeikta mūsų ubagystė“. Iki šiol Švietimo skyrius nėra gavęs skundų dėl neteisėto lėšų rinkimo.
A. Stonkus teigė, kad visos mokyklose vykdomos pinigų rinkliavos turi būti įformintos taip, kaip to reikalauja įstatymai. Net ir tada, kai tėvai savanoriškai renka lėšas klasės reikmėms.
„Konstitucijoje yra parašyta, kad mūsų šalyje mokslas yra nemokamas. Niekur nerasite parašyta, kad klasių auklėtojai gali rinkti pinigus. Žinau, kad kai kuriose mūsų rajono mokyklose taip yra daroma. Nepateisinami dalykai. Tėvai nenori išsiskirti, todėl neprieštarauja tokiems neteisėtiems veiksmams“, – kalbėjo vedėjas.
A. Stonkus akcentavo, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Mokytojai drauge su tėvais turėtų nutarti, kokių pratybų sąsiuvinių reikėtų.
„Dažnai mokytojai piktnaudžiauja tais pratybų sąsiuviniais ir reikalauja, kad visi mokiniai juos turėtų. Už neturėjimą jokiu būdu negalima rašyti neigiamo pažymio. Manau, kad tie sąsiuviniai iš dalies yra mados reikalas. Žinoma, jie palengvina darbą, tačiau pedagogams reikėtų pagalvoti apie tai, kad ne visų tėvų finansinės galimybės leidžia juos pirkti. Gaila, kad kartais esame per daug pikti ir nepagalvojame apie kitą žmogų“, – apgailestavo švietimo skyriaus vadovas.

DARBUI DALIS ATLYGINIMO
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė „Santarvei“ pasakojo apie praėjusiais metais vykdytą pedagogų apklausą.
Pasirodo, kad vien įvairiai padalomajai medžiagai kopijuoti kasmet kiekvienas mokytojas išleidžia apie 300 litų. Tai esą ir paties pedagogo, ir mokinių tėvų pinigai.
„Yra rinkliavos, tikrai yra. Juk tėvai už daug ką turi mokėti. Pavyzdžiui, už klasės remontą. Apklausos duomenimis, kasmet tėveliai skiria apie trisdešimt litų įvairioms rinkliavoms. Ir aš pati rinkau klasės grindų dangai pirkti. Bjauriai jaučiausi, kai tėvų prašiau pagalbos. Valstybė kalta, kad mokytojus padarė ubagais“, – sakė Sodų vidurinėje mokykloje dirbanti pedagogė.
J. Čejauskienė džiaugėsi, kad pastaruoju metu daug mažiau renkama pinigų iš mokinių tėvų – mokyklų padėtį palengvino tėvų pervedami du procentai gyventojų pajamų mokesčio.
Tačiau klasės fondas išliko. Mokytoja neslėpė, kad į šį fondą, skirtą įvairioms klasės reikmėms, auklėtiniai nešė po 15 litų. Pati pedagogė surinktų pinigų neimanti – juos valdo už finansus atsakingas moksleivis.
Profesinio susivienijimo pirmininkė teigė, kad mokytojai nemažą dalį „savo vargano atlyginimo“ išleidžia įvairioms darbui reikalingoms knygoms įsigyti, padalomajai medžiagai kopijuoti bei auklėjamosios klasės reikmėms.
„Pasižiūrėkite, kokios sumos yra skiriamos Seimo nariams. Jie mat negali savo pinigų leisti. Kas esate girdėjęs, kad Savivaldybės administracijos direktorius Kryžius už savo pinigus būtų remontavęs savąjį kabinetą? Gydytojai taip pat skalpelių neperka patys, o policininkai už „bananus“ nemoka. Tai kodėl mokytojai už viską turi mokėti?“ – klausė J. Čejauskienė.

PINIGAI – TIK KLASĖS REIKMĖMS
Visi „Santarvės“ kalbinti mokyklų vadovai teigė maną, kad jų mokyklų pedagogai pinigų nerenka. „Žiburėlio“ pradinės mokyklos direktorė Jovita Mingėlienė „Santarvei“ sakė nieko negirdėjusi apie tai, kad jos mokyklos pedagogai turėtų klasių fondus. Jos nuomone, tikriausiai tokių ir nesą.
„Jeigu tėvai nutaria ką nors pirkti klasei, tai susideda ir tuojau pat nuperka. Manau, kad pinigai jokiuose fonduose nėra laikomi. Be to, mokytojai patys negali rinkti pinigų. Jokiu būdu! Jeigu kuri mokytoja taip daro, tegul kuo greičiau plaunasi rankas, nes kitaip nebenusiplaus“, – tikino J. Mingėlienė.
Renavo pagrindinės mokyklos direktorė Vida Gureckienė teigė, kad mokiniai pinigus renka tik „savo malonumui“, tai yra kokiems nors renginiams. Pavyzdžiui, šimtadieniui, vakarėliams.
„Mokyklos remontui iš tėvų nesame paėmę nė vieno cento. Už kopijavimą mokytojams mokėti nereikia – užtenka projektinių pinigų. Šiaip kaimo mokyklose rinkliavos beveik neįmanomos. Didelis triukšmas kiltų, jeigu sugalvotume surinkti pinigų mokyklos reikmėms“, – sakė V. Gureckienė.
Pavasario vidurinės mokyklos direktorius Stanislovas Jakučinskas tikino nesidomėjęs, ar klasių vadovai renka pinigus iš auklėtinių tėvų. Pasak jo, mokykloje dabar „nebemadingi pinigų rinkinėjimai“.
„Anksčiau visko būdavo. Ypač pradinėse klasėse. Dabar mums užtenka tų dviejų procentų nuo pajamų mokesčio. Klasių vadovams paprašius, perkame ir magnetofonus, ir žaliuzes, ir linoleumą“, – kalbėjo S. Jakučinskas.
Kalnėnų vidurinės mokyklos vadovas Andrius Meinorius neatmetė klasių fondų galimybės. Tačiau iki šiol dėl to jokių nusiskundimų nebūta.
Direktoriaus nuomone, klasių vadovai turėtų žinoti, kad surinktas lėšas būtina teisiškai įforminti.
„Nematau nieko blogo, jeigu tėvai nutaria paremti mokyklą. Tik tai reikia traktuoti kaip paramą, o ne kaip rinkliavą“, – sakė A. Meinorius.
Sodų vidurinės mokyklos direktorė Birutė Liutkuvienė teigė, kad jos vadovaujamoje mokykloje rinkliavos yra griežtai uždraustos. Nuo sausio mėnesio pedagogai ir mokiniai už kopijavimą moka tik po 5 ct.
Gabijos gimnazijos direktorius Stasys Šiurkus įsitikinęs, kad klasių reikmėms pinigus, skirtus ekskursijoms ar kokiems renginiams, renka tik patys mokiniai ar jų tėvai.
Anot vadovo, pedagogai puikiai žino, kad jie pinigų negali rinkti.
„Jeigu sužinočiau, kad koks nors klasės vadovas kiša nagus prie pinigų, iš karto labai griežtai bausčiau. Be to, nemanau, kad dabar mokyklose reikėtų kokių rinkliavų, juk puikiai galima išsiversti ir su tais dviem procentais pajamų mokesčio. Tik agitaciją reikia tinkamai surengti. Turime suprasti, kad šiandien tėvai taip pat neturi per daug, todėl privalome išsiversti iš to, ką turime“, – tikino direktorius.
Nuotr. iš redakcijos archyvo:
A. Stonkus įsitikinęs, kad dėl rinkliavų mokyklose kalta „prakeikta mūsų ubagystė“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto