Mokytojams užkrauta didesnė atsakomybė nei jie sugeba pakelti, teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) atstovai, susipažinę su Savivaldybės tarybos patvirtintais mokyklų nuostatais. Profsąjungos vadovai nelinksmai juokavo, kad pagal naujai patvirtintą tvarką mokytojai tapo atsakingi net už naktį namuose miegantį vaiką. 
UŽKRAUTA DIDŽIULĖ ATSAKOMYBĖ
Savivaldybės taryba patvirtino daugiau nei pusės rajono mokyklų nuostatus. Susipažinę su jais LŠDPS atstovai rado pažeidimų.
LŠDPS Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė sakė, kad daugelio mokyklų nuostatuose kalbama apie didžiules klasės auklėtojų pareigas, o apie teises – nė žodžio. Klasės auklėtojui mokama už dvi darbo valandas, tuo tarpu jo pareigos – gerokai didesnės apimties, reziumavo J. Čejauskienė.
LŠDPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius „Santarvei“ sakė, kad mokytojo ir klasės auklėtojo pareigos mechaniškai į nuostatus perkeltos iš nebegaliojančio Švietimo įstatymo. Mokytojų pareigos nepagrįstai išplėstos.
„Mokytojas atlyginimą gauna už vienus darbus, o patvirtintuose mokyklos nuostatuose užkraunami dar kiti darbai“, – sakė pavaduotojas. Anot jo, mokytojas atsiduria tarsi uždarame nesibaigiančių darbų ir laiko stokos rate, taip gimsta nuolatinis kaltės sindromas. Mokytojas esą mano, kad dėl darbų ilgiausio sąrašo kaltas jis pats, tačiau neįžvelgia užkrautos pernelyg didelės atsakomybės įtakos.
„Pagal formalų švietimo ministro reikalavimą nuostatus turėtų aprobuoti mokyklos taryba. Pagal Darbo kodeksą, kai sprendžiami mokytojo socialiniai ir ekonominiai klausimai, juos apsvarstyti turėtų ir profsąjunga. Mažeikiuose to nebuvo padaryta“, – sakė A. Jurgelevičius.
LENGVIAU ATLEISTI IŠ DARBO
LŠDPS juristė Rasa Juraitė stebėjosi, kaip tokiems nuostatams pritarė Savivaldybės juristai. Viešnia suabejojo jų kompetencija.
„Tokie mokyklų nuostatai įtvirtina pareigas, už kurių nesilaikymą galima skirti drausminę nuobaudą: papeikimą, pastabą. Tampa labai lengva atleisti iš darbo. Asmuo, turintis galiojančią drausminę nuobaudą, tais pačiais metais gauna kitą – ir atleidžiamas. Nereikės mokėti jokių išeitinių kompensacijų“, – baisėjosi juristė.
Pasak R. Juraitės, kituose rajonuose prieš tvirtinant nuostatus konsultuojamasi su profsąjungos nariais. Mažeikiuose tai padaryta po laiko, kai nuostatai jau buvo patvirtinti.
LŠDPS pirmininko pavaduotojas minėjo, kad kitose savivaldybėse taikoma praktika: profsąjungos nariai rašo asmeninius laiškus politikams, nurodydami pažeidimus ruošiamuose patvirtinti nuostatuose.
„Politikai nesigilina į tai, už ką kilnoja rankas. Matyt, Mažeikių politikai pasitiki Savivaldybės juristais ir Švietimo skyriumi“, – sakė A. Jurgelevičius.
Profsąjungos vadovai nelinksmai juokavo, jog pagal patvirtintus nuostatus mokytojas už vaiką tapo atsakingas net tuomet, kai šis miega naktį namuose. Jei tuomet įvyktų nelaimė, kaltas esą liktų mokytojas.
DIREKTORIAI PASIŪLYMŲ NEPRIĖMĖ
Viena iš aplankytų mokyklų, kur pradėta kalbėti apie didelę atsakomybę mokytojams užkraunančius nuostatus, buvo Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė. Direktorė Rima Širvinskienė sakė, kad nuostatus svarstė visi mokytojai, mokyklos taryba. Mokyklos profsąjunga esą nepateikė jokių pasiūlymų. Profsąjungos pirmininkė teigė priešingai.
Kai kuriose mokyklose nuostatai buvę apsvarstyti per 15 minučių. Kitų mokyklų atstovai neslėpė išvis jų nesvarstę. Dar kitų direktoriai nepriėmę profsąjungų pateiktų pasiūlymų.
J. Čejauskienė tai patvirtino. „Mokyklų direktoriai norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada“, – replikavo ji.
LŠDPS susitikime su politikais Pavasario vidurinės mokyklos profsąjungos pirmininkė Stanislava Grušaitė sakė, kad jų mokykloje nuostatai svarstyti dvi dienas, tačiau galutinis variantas vis tiek išėjo ne toks, dėl kurio tartasi.
S. Grušaitė išsakė nuomonę, jog susidariusiai situacijai didelės įtakos turėjo Švietimo skyriaus vedėjas, raginęs mokyklas nuostatus apsvarstyti per trumpą laiką. Joms esą buvo nurodyta nuostatus pateikti iki Kalėdų, nors tai buvo galima padaryti iki vasario 1 dienos.
EGZAMINAVO POLITIKĄ
Susitikime su politikais (iš 8 Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narių dalyvavo 3) LŠDPS pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas domėjosi, kiek mokyklų nuostatų perskaitė Tarybos narys Paulius Auryla. Viekšnių mokykloje dirbantis mokytojas neslėpė susipažinęs tik su vienos mokyklos nuostatais.
„Nejau sėdėsime ir skaitysime 100 lapų apimties kiekvienos mokyklos nuostatus?“ – stebėjosi politikas. LŠDPS juristė neiškentusi replikavo: „O kas turėtų skaityti, jeigu ne jūs?“
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus sakė, kad tvirtinant nuostatus reikėję tik mokyklų tarybų parašo – tai nurodo įstatymas. Jei būtų reikėję, būtų klausta ir profsąjungos nuomonės.
Vedėjas priekaištavo profsąjungai, kodėl ši neinformavusi apie tai, kad direktoriai nesupažindino su ruošiamais nuostatais. „Profsąjunga nėra žvejų mėgėjų draugija“, – reagavo jis.
Švietimo skyriaus vedėjas neįžvelgė nieko blogo, kad mokytojai prisiėmė tokias didžiules pareigas. „Jei mokyklos taryba pritarė tokiems nuostatams, pati kalta“, – sakė vedėjas.
SIŪLĖ INICIJUOTI PAKEITIMUS
Savivaldybės juridinės tarnybos vedėja Gražina Deltuvienė nesutiko su profsąjungų atstovų išsakytais priekaištais dėl juristų nekompetencijos. „Santarvei“ ji pacitavo Švietimo įstatymą, kad mokyklų nuostatai rengiami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais reikalavimais atitinkamo mokyklos tipo nuostatams.
Švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose pavyzdiniuose mokyklų nuostatuose pasakyta, kad juose turi būti nurodytos mokyklų bendruomenių narių teisės, pareigos ir atsakomybė.
„Mokyklų bendruomenės turėjo galimybę apsvarstyti nuostatus. Mokytojai patys sakė, kad svarstė tik 15 minučių, kas jiems draudė ilgiau svarstyti?“ – stebėjosi tarnybos vedėja.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, mokykla nuostatus kuria pati. Nesvarbu, kokiu pavyzdžiu juos rašant remiamasi, nes tiek sename, tiek naujame akte parašyta tas pat ir nieko naujo čia neišgalvosi. Anot vedėjo, diskutuoti galima tik dėl pareigų apimties ar atsakomybės už jas.
Susitikimuose su mokytojais išsakyta priekaištų, kad neretai mokyklų tarybos, kurias sudaro mokiniai ir mokytojai, tėra formalios, jų interesams atstovauja mokyklos administracija.
Pasak A. Stonkaus, taip būtų galima pasakyti apie bet kurią organizaciją.
LŠDPS vadovai mažeikiškiams siūlė inicijuoti mokyklų nuostatų pakeitimus.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, profsąjunga gali inicijuoti nuostatų pakeitimus, jei sutiks mokyklos taryba. „Dešimtyje mokyklų net nėra profsąjungos, tai ką tada reikėtų daryti?“ – retoriškai klausė vedėjas.
Juridinės tarnybos vedėja ir A. Stonkus sakė, jog LŠDPS vadovų paprašyta visus pastebėtus pažeidimus išdėstyti raštu, kad į juos būtų galima tinkamai reaguoti.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
