Mokytojos ir jos auklėtinio istorija – tarp penkių geriausiųjų

Nuotraukoje – Silvija Griciūtė (dešinėje) drauge su lopšelio-darželio „Buratinas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gene Tamašauskiene. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Vasaros pabaigoje, dar prieš Rugsėjo 1-osios šventę, Mažeikiuose gyvenanti Silvija Griciūtė atsiėmė konkurso „Žingsniai 2021“ organizatorių įsteigtą statulėlę ir atminimo dovanas.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja savo ir savo auklėtinio istoriją, sužavėjusią portalo 15min.lt skaitytojus, papasakojo ir „Santarvei“.

Treti metai darželyje

Ką tik prasidėję mokslo metai yra treti, kai S. Griciūtė Mažeikių lopšelyje-darželyje „Buratinas“ dirba ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja.
Šiemet jauna mokytoja gavo naują – 3 metų amžiaus auklėtinių grupę. Ankstesniais metais jai teko dirbti su kiek didesnių – 3–4 ir 4–5 metų vaikų grupėmis.
Todėl šiemet, gavus trimečius ugdytinius, mokytojai prieš Rugsėjo 1-osios šventę buvo ir jaudulio, ir įvairių minčių, kaip viskas pasiseks. Tačiau šventė pavyko, susitikus vaikams, jų tėveliams ir mokytojai, to jaudulio greitai neliko, naujieji mokslo metai prasidėjo su naujomis viltimis, planais, pamąstymais.
Vis tik pokalbis su S. Griciūte sukosi ne apie šiuos, o apie praėjusius metus.
O jie jaunai pedagogei buvo ir nelengvi, ir įdomūs, kupini naujų patirčių bei išbandymų.

Norėjo būti mokytoja

Iš Akmenės kilusi „Santarvės“ pašnekovė pasakojo, kad nuo vaikystės svajojo dirbti mokykloje, būti mokytoja. Visi jos žaidimai būdavo apie mokyklą, mokymą, vaikus. Pasak pašnekovės, prie to, kad ji nuo vaikystės turėjo svajonę tapti mokytoja, galėjo prisidėti jos pačios pradinių klasių mokytoja. Arba Silvijos močiutė, kuri buvo rusų kalbos mokytoja.
Vis dėlto po mokyklos mergina įstojo studijuoti socialinės pedagogikos. Studijuodama Kauno technologijos universitete, ji atliko praktiką Sodų pagrindinėje mokykloje.
Praktiką ten atlikti, pamatyti, koks gyvenimas verda mokykloje, buvo smagu. Bet būsimoji socialinė pedagogė suprato, kad tokiam darbui dar turi mažai patirties.

Tapo socialine pedagoge

Baigusi bakalauro studijas, Silvija dirbo ne pagal įgytą specialybę. Paskui sugalvojo, kad reikia siekti magistro laipsnio. Pasirinko gilinti socialinės pedagogikos žinias Klaipėdos universitete, nors prašyme studijuoti magistrantūrą dar buvo nurodžiusi ir ikimokyklinį ugdymą. Tuo metu S. Griciūtė dirbo Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre. Paskui, radusi informacijos, kad „Buratine“ reikia darbuotojo, mergina nuėjo pasikalbėti su direktore.
„Su direktore sutarėme, kad man duos metus pabandyti, pasižiūrėti, ar tikrai noriu dirbti darželyje, ar myliu vaikus, ar man patinka su jais užsiimti. Po magistrantūros įstojau į perkvalifikavimo studijas – taip pat Klaipėdos universitete. Šį birželį atsiėmiau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojo pažymėjimą. Dabar išsilavinimą turiu. Lieka dirbti su savo mažiukais, tobulėti kaip mokytojai“, – apibendrino pašnekovė.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.

2 Atsakymai į “Mokytojos ir jos auklėtinio istorija – tarp penkių geriausiųjų”

  1. Jolanta parašė:

    Nu ir kam tas magistras? Juokas net neima. Ir aplamai, kai nieko nemoki, tai kitus mokai.

  2. letunistai parašė:

    didesnių – 3–4 ir 4–5 metų? Gal vyresnių?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*