Monopolininkai nusitaikė į daugiabučių namų gyventojų turtą. Gyventojams priklausantys šilumos punkto įrenginiai ir vandens apskaitos prietaisai tapo taikiniu užsidirbti milijonus, tik iki šiol nesutariama, į kieno kišenę turėtų byrėti gyventojų pinigėliai.
DĖL VĖLAVIMO – SUJUDIMAS
Galimybę monopolininkams papildomai užsidirbti suteikia teisę Šilumos įstatymo pataisos ir Vyriausybės patvirtinti teisės aktai. Pagal juos daugiabučių namų gyventojams suteikiama teisė rinktis karšto vandens tiekėją – esą taip bus išspręsta karšto vandens deklaravimo problema.
Teisės aktų kūrėjai ir nauja tvarka (arba netvarka) suinteresuotos pusės nerimsta, tačiau mažeikiškiai neskuba.
Kol kas butų ūkiai nėra gavę gyventojų prašymų, kokį karšto vandens tiekimo būdą jie norėtų rinktis.
Prie tokio vėlavimo bus prisidėję ir patys butų ūkiai. Jų atstovai „Santarvei“ teigė negalį informuoti gyventojų, nes nežino, kokį Savivaldybės taryba nustatys karšto vandens aptarnavimo mokestį – arba kitaip tariant, abonentinį mokestį.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepatenkinta, kad mažeikiškiai nevykdo įstatymų. Komisija net kreipėsi į Vyriausybės atstovą Telšių apskrityje Algimantą Čepį, kad šis paragintų Mažeikių savivaldybės tarybą greičiau spręsti problemą.
Savivaldybės tarybos sprendimu laikinuoju karšto vandens tiekėju paskirta bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“ taip pat nepatenkinta vėlavimu. Bendrovės generalinis direktorius Jonas Jurkus „Santarvei“ guodėsi, kad kol Taryba nepatvirtino abonentinio mokesčio, įmonė negali vykdyti karšto vandens tiekėjui priskirtos veiklos – t. y. sutvarkyti karšto vandens apskaitos, pasirūpinti apskaitos prietaisais ir kt.
POLITIKAI NESUTARIA
Lemiamą žodį dėl karšto vandens abonentinio mokesčio politikai turėtų tarti rytoj vyksiančiame Tarybos posėdyje. Nors sprendimo projektas ne kartą buvo svarstytas komitetuose, galutinis svarstymas vis buvo atidedamas, nes politikai nesutarė su šilumininkais.
Laikinasis karšto vandens tiekėjas suskubo suskaičiuoti, kiek gyventojams kainuotų naujoji paslauga. Už apskaitos prietaisą su nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema kas mėnesį tektų mokėti po 5,25 lito, už paprastą – 2,81 lito. Nustatant vadinamąjį abonentinį mokestį įskaičiuota ir prietaiso kaina, jo patikra, priežiūra bei… 5 proc. pelnas.
Ekonomikos komiteto posėdyje politikams diskutuojant dėl abonentinio mokesčio, „Mažeikių šilumos tinklų“ direktorius J. Jurkus teigė, kad jei politikai labai reikalaus, šilumininkai galėtų pelną, o kartu ir abonentinį mokestį, sumažinti. Tačiau per ilgas diskusijas dėl karšto vandens tiekimo abonentinio mokesčio dydis nesumažėjo.
„Domėjausi, kaip yra kituose rajonuose. Mūsų abonentinis mokestis vienas mažiausių“, – „Santarvei“ sakė opozicijai atstovaujantis Saulius Šiurys, beje, labiausiai šilumininkams patampęs nervus dėl abonentinio mokesčio įvedimo.
APSKAITA TURI BŪTI SUTVARKYTA
S. Šiurys „Santarvei“ prisipažino, kad politikams nėra lengva priimti sprendimus, dėl kurių trūksta kompetencijos ir laiko įsigilinti. Pats Tarybos narys yra pedagogas, todėl tekę susirinkti daug informacijos, kad galėtų orientuotis, kaip geriausia balsuoti.
„Šiandien gavau Tarybos medžiagą. Prie sprendimo projekto dėl karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo atsirado naujų paaiškinamųjų raštų, dabar juos studijuoju, manau, kad tai padės apsispręsti“, – vakar sakė politikas.
S. Šiurys neslėpė, kad komitetų posėdžiuose jam teko apsižodžiuoti su šilumos tiekėjų atstovais. Jo nuomonė sutapo tik dėl vieno – kad karšto vandens apskaita ir atsiskaitymas už jį – problema, ir ją būtina išspręsti.
Šilumininkų duomenimis, iš 15 tūkstančių vartotojų, vandens nedeklaruoja apie 2 tūkstančiai. Daugiabučių namų gyventojai solidariai sumoka už visą į namą patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti (pagal įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis), nepriklausomai nuo faktiškai bute suvartoto vandens kiekio. Dėl tokios situacijos brangsta vieno kvadratinio metro šildymo kaina ir labiausiai nukenčia sąžiningi gyventojai. Kai skolininkai deklaruoja anksčiau neparodytą vandenį, už jį gyventojai sumoka antrą kartą. Tokia situacija naudinga tik šilumos tiekėjams.
APSKAITOS PRIETAISAI GALI BŪTI IŠPIRKTI
Netiksli karšto vandens apskaita galima ir dėl to, kad daugelis karšto vandens skaitiklių pasenę, metrologiškai nepatikrinti. Nors patikra turėtų būti atliekama kas ketveri metai, Mažeikiuose to nebedaroma nuo 2006 metų.
Būsimieji karšto vandens tiekėjai svajoja atsikratyti senų apskaitos prietaisų. „Mažeikių šilumos tinklų“ skaičiavimais, reikės nupirkti 14 tūkstančių naujų prietaisų. Vartotojai baiminasi, kad būtų įsibrauta į jų kišenę, be to, pasikėsinta į jų nuosavybę, t. y. dabar turimus karšto vandens apskaitos prietaisus. Nors 1997 metų Vyriausybės nutarimas vandens, elektros, dujų tiekėjus įpareigojo savo lėšomis įrengti apskaitos prietaisus, tačiau „Mažeikių šilumos tinklai“ bandė nusišalinti nuo šios prievolės. Esą Šilumos ūkio įstatymas viršesnis.
Kas žino, ar ši prievolė nebūtų užgulusi gyventojų, jeigu ne kai kurių politikų budrumas. S. Šiurys atsakymo į kylančius klausimus ieškojo net Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.
Prieš pat Tarybos posėdį laikinasis karšto vandens tiekėjas „išslaptino“ gyventojams svarbų dokumentą. Pagal susitarimą su karšto vandens vartotoju, jo bute esantį tvarkingą apskaitos prietaisą karšto vandens tiekėjas gali išsinuomoti arba išpirkti.
Tačiau vienas „bet“ Tarybai pateiktame projekte liko. Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija teigia, kad abonentinį mokestį galima imti tik tada, kai bus įrengti apskaitos prietaisai, Tarybos sprendime įrašyta, kad toks mokestis įsigalioja nuo gegužės 1 dienos.
TURTAS GYVENTOJŲ – PELNAS KITŲ
Daugiabučių namų gyventojai apskritai stebisi, kodėl jiems brukamas karšto vandens tiekėjas. Esą niekas tokio vandens netiekia. Šaltas vanduo atkeliauja į daugiabučių namų šilumos punktuose esančius šildytuvus, kurie priklauso gyventojams, ir ten pašildomas.
„Už šaltą vandenį sumokame „Mažeikių vandenims“, už jo pašildymą – „Mažeikių šilumos tinklams“. Tai kur čia tas karšto vandens tiekėjas? Gal ko nesuprantu, kažkokia painiava“, – „Santarvei“ teigė vieno Pavasario gatvės daugiabučio namo bendrijos pirmininkė Bernarda Jautakienė.
Gamyklos gatvės namo bendrijos pirmininkas Vytautas Rimiškis prisipažino, kad jam taip pat kyla ne vienas klausimas dėl gyventojams peršamo karšto vandens tiekėjo. Tačiau šiuo atveju sąlygas diktuoja monopolininkai, gyventojai atsidūrę aklavietėje – pasirinkimo neturi. Jeigu bendrija pati imtų kontroliuoti karšto vandens apskaitą, tektų pyktis su kaimynais. O samdyti žmones iš kitur vargu ar pigiau atsieitų.
„Vanduo kaitinamas su mūsų įranga. Išeitų, kad toks tiekėjas turėtų mums sumokėti nuomą ar taikyti nuolaidas. Tuo labiau kad vasarą turime papildomų išlaidų. Šilumos mazgo įrangos paruošimas šildymui kainuoja apie tūkstantį litų“, – skaičiavo pirmininkas.
Bendrijų vadovai svarstė: galbūt ir galėtų dėl savo teisių grumtis su būsimu karšto vandens tiekėju, tačiau abejoja savo jėgomis.
ABONENTINIO MOKESČIO NEREIKĖTŲ
Daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės „Admituras“ direktorius Antanas Barvydis „Santarvei“ teigia šiuo metu esantis gyventojų pusėje. Jis už tai, kad sunkmečiu nereikėtų jų apkrauti naujais abonentiniais mokesčiais. Anot jo, sutvarkyti karšto vandens apskaitą galima viską paliekant kaip iki šiol buvo, tik įvedant apskaitos kontrolę už minimalų mokestį.
„Karšto vandens kontrolę galima perduoti „Mažeikių vandenims“. Jie rūpinasi šalto vandens apskaitos prietaisais, pridėjus papildomą mokestį prie pastovios šalto vandens kainos, bendrovė galėtų kartu kontroliuoti ir karšto vandens apskaitą“, – samprotavo pašnekovas.
A. Barvydis apgailestavo, kad su partneriais – „Mažeikių vandenimis“ ir „Mažeikių šilumos tinklais“ negalima susitarti.
„Admituras“ yra paruošęs biuletenius, kuriuos balandžio mėnesį planuojama išdalinti gyventojams drauge su sąskaitomis už komunalines paslaugas. Juose gyventojams nurodyti trys karšto vandens tiekėjo pasirinkimo būdai.
Pirmasis – centralizuotai paruoštą karštą vandenį pirkti iš karšto vandens tiekėjo.
Antrasis – šilumą karštam vandeniui ruošti pirkti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo, nesant karšto vandens tiekėjo (taip Mažeikiuose buvo iki šiol – B. R.).
Trečiasis variantas – karštą vandenį individualiai ruošti jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki nustatytos temperatūros.
Antrasis ir yra tas, už kurį pasisako „Mažeikių butų ūkis“ ir „Admituras“.
NENORI „EITI PRIEŠ ĮSTATYMUS“
„Mažeikių vandenų“ direktorius Pranas Trakinis neneigė, kad bendrovė teoriškai galėtų užsiimti karšto vandens apskaitos kontrole.
„Yra Šilumos įstatymas, Vyriausybės nutarimas, jeigu gyventojai neapsisprendžia dėl karšto vandens tiekimo būdo, karšto vandens tiekėju automatiškai tampa šilumos tiekėjai. Kodėl aš turėčiau šokti prieš traukinį? Ne mano valia keisti įstatymus. Visoje Lietuvoje ta pati problema“, – samprotavo direktorius.
P. Trakinis prasitarė: jei karšto vandens tiekėjas norės, jis galės derėtis dėl dalinės apskaitos prietaisų priežiūros.
„Tačiau mes patys nuspręsime, kiek pinigėlių pasiimti. O dabar „Admituras“ siūlo prie vandens kainos pridėti po du litus. Kodėl jie už mus nusprendė, kiek?“ – replikavo pašnekovas.
Anot „Mažeikių vandenų“ direktoriaus, šiuo metu sunkiausia susitarti „Mažeikių šilumos tinklams“ ir „Mažeikių butų ūkiui“, nes karšto vandens tiekėjas perimtų šilumos mazgų priežiūrą, už kurią bendrovei nubyra dideli pinigai. Esą šalto vandens tiekėjas dėl netvarkos patiria tik nuostolius.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Monopolininkams užsidirbti padeda ir… gyventojų turtas.
