Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Moterys pesimistiškiau nei vyrai vertina šalies ekonominę padėtį ir jos perspektyvas, taip pat savo namų ūkio finansinę padėtį ir tikėtinus jos pokyčius.
Tai rodo artėjančios Tarptautinės moters dienos proga Lietuvos statistikos departamento paskelbta informacija apie moteris.
Atotrūkis tebejaučiamas
Statistikos departamento duomenimis, vasarį 12 procentų moterų ir 15 procentų vyrų teigė pajutę savo namų ūkio finansinės padėties pagerėjimą per praėjusius 12 mėnesių, per artimiausius 12 mėnesių pagerėjimo tikėjosi 18 procentų moterų ir 24 procentai vyrų
Moterų vidutinis darbo užmokestis – mažesnis nei vyrų. 2013 metų ketvirtąjį ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 2166 litai, o vyrų – 2521 litas.
Nuo 2005 metų didžiausias vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 2007-aisiais. Tuomet vyrai gaudavo penktadaliu didesnius atlyginimus. 2012 metais šis skirtumas sumažėjo iki 12,6 procento.
Statistikos departamento specialistų vertinimu, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo jų užimamos pareigos ir dirbamos profesijos.
Didesnis moterų ir vyrų atotrūkis buvo privačiame sektoriuje (16 proc.). Pagal ekonomines veiklos rūšis didžiausias vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis 2012 metų buvo finansų ir draudimo veikloje (40 proc.), apdirbamojoje gamyboje (27 proc.), informacijos ir ryšių sektoriuje (26 proc.).
Išsilavinimas ir karjera
Lietuvos moterys – vienos labiausiai išsilavinusių ES. 2013 metais net 41,5 procento 25–64 metų amžiaus moterų buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą. Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia keturios ES šalys – Suomija, Estija, Airija, Švedija. Tokio pat amžiaus grupės lietuviai vyrai su aukštuoju išsilavinimu sudarė 28,3 procento.
Tačiau moterų vadovių vis dar mažiau nei vyrų. 2013 metais jų buvo 45,3 tūkst., arba 39,6 procento visų vadovų. Moterys rečiau kuria savo verslą ir dirba savarankiškai. 2013 metais gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, savarankiškai dirbo 8,2 proc. visų dirbančių moterų, o vyrų – 13,1 procento.
Moterys politikoje
Valstybės valdyme moterų daugėja. 2000–2004 metų Seimo kadencijoje buvo 15 Seimo narių moterų, 2012–2016 m. kadencijoje jų yra 33.
Vyriausybėje moterų – mažuma. Penkioliktojoje Vyriausybėje iš 13 Vyriausybės narių ministrų dvi buvo moterys, o dabartinėje Vyriausybėje – tik viena. 2007 metų savivaldybių tarybose buvo 22 proc. moterų, 2011 metais šiek tiek daugiau – 22 proc.
2012 metų pabaigoje buvo 471 teisėja moteris, vyrų – 298. Vyrų daugiau tarp prokurorų, advokatų, moterų – tarp notarų ir antstolių.
Moterų daugiau nei vyrų – ne visur
Iš viso 2014 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1,6 mln. moterų. Jos sudarė 54 procentus visų šalies gyventojų.
Baltijos šalys Europos Sąjungoje labiausiai išsiskiria pagal moterų skaičių, tenkantį 100 vyrų. Daugiausia moterų 100 vyrų 2013 m. teko Latvijoje (118 moterų – 100 vyrų), Lietuvoje (117 moterų – 100 vyrų), mažiausiai – Liuksemburge (100 moterų – 100 vyrų), Švedijoje (101 moteris – 100 vyrų).
Gyvena ilgiau
Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai. 2012 metų moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79,5 metų, vyrų – 68,4 metų.
Europoje, tikėtina, ilgiausiai gyvens ispanės (85,5 metų), prancūzės (85,4 metų), italės (84,8 metų). Moterys vis vėliau teka ir gimdo vaikus. 2012 metais vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius buvo 29 metai. Per dešimtmetį vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius pailgėjo dvejais metais.
2012 m. vidutiniškai pirmą vaiką moteris pagimdė būdama 26,6 metų. Prieš dešimtmetį pirmojo vaiko moterys susilaukdavo būdamos 24,3 metų.
Eurostato duomenimis, 2012 metais Europoje vėliausiai pirmą vaiką gimdė Jungtinės Karalystės moterys – 30,8 metų, ispanės – 30,3 metų amžiaus. Anksčiausiai pirmą kartą gimdė bulgarės (25,6 metų amžiaus), rumunės (25,7) ir latvės (26).
