Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Baigiantis 2015-iesiems šalies gyventojų optimizmas auga – jie vis geriau vertina ir šalies ekonomikos, ir asmeninių finansų padėtį. Nepaisant to, leisti atliekamų pinigų naujiems pirkiniams ar pramogoms didžioji dalis jų kol kas nelinkusi. Net 44 proc. gyventojų laisvas lėšas skiria taupymui. Tikėtina, kad panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje.
Optimizmas augo kartu su ekonomika
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vartotojų tyrimo duomenimis, pastaruoju metu gerėjančias Lietuvos gyventojų nuotaikas rodo augantis vartotojų pasitikėjimo indeksas, skaičiuojamas apibendrinant „Nielsen“ atliekamo pasaulinio vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimo rezultatus. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, vartotojų pasitikėjimo indeksas mūsų šalyje paaugo 5 punktais, pasiekė 88 ir buvo aukščiausias Baltijos šalyse.
„Nielsen“ skyriaus vadovės Astos Ivanauskienės teigimu, optimizmas augo kartu su ekonomika.
Tyrimo duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo gyventojų, optimistiškai vertinančių šalies ekonominę padėtį. Kitaip tariant, vartotojų, manančių, kad šalis šiuo metu patiria ekonominę recesiją sumažėjo nuo 48 iki 46 proc. Vis daugiau lietuvių teigiamai vertina ir darbo rinkoje per ateinančius metus įžvelgiamas perspektyvas – situaciją joje vadinančių puikia arba gera padaugėjo nuo 34 iki 40 proc.
Trečią šių metų ketvirtį asmeninių finansų padėtį puikia arba gera laikė daugiau nei pusė – 51 proc. – Lietuvos gyventojų. Jų dalis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 8 procentiniais punktais.
Su finansais vis dar elgiamasi atsargiai
Tokias optimistines gyventojų nuotaikas galėjo nulemti įvairios priežastys. Tarp jų – auganti šalies ekonomika, mažėjantis nedarbo lygis, didėjantis darbo užmokestis ir viešojoje erdvėje pastebėtos diskusijos apie įvairių išmokų, senatvės pensijų grąžinimą į prieškrizinį lygį.
Vartotojų pasitikėjimą paskatino ir žinios apie užsienio kompanijų investicijas, skirtinguose Lietuvos miestuose steigiamus padalinius ir kuriamas naujas darbo vietas.
Nepaisant gerėjančio ekonominės ir asmeninių finansų situacijos vertinimo, didelė dalis šalies gyventojų su savo finansais vis dar elgiasi itin atsargiai. 49 proc. jų teigia per pastaruosius metus netgi pakeitę savo įpročius, kad sumažintų namų ūkio išlaidas.
Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, pusė arba beveik pusė Lietuvos gyventojų taupė pramogų mieste, naujų drabužių sąskaita, rinkosi pigesnes bakalėjos prekes. Daugiau nei trečdalis sakė taupantys dujas, elektrą, atidedantys planus įsigyti naują kompiuterį ar mobilųjį telefoną.
Išsiugdytas įprotis nedings
Tyrimų duomenys rodo, kad keičiantis šalies ekonominei padėčiai Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai išlieka panašūs. Pavyzdžiui, per praėjusią krizę, 2009-aisiais, apie 70 proc. gyventojų taupė atsisakydami naujų drabužių ir pramogų. Beveik pusė jų taupė dujas, elektrą, nekeitė buities prietaisų naujais.
„Augant šalies ūkiui, mažėjant nedarbo lygiui, gyventojai greičiausiai taupys šiek tiek mažiau. Tačiau sunkmečiu išsiugdytas įprotis nepirkti nebūtinų dalykų vis tiek niekur nedings. Pavyzdžiui, šiuo metu atliekamas lėšas santaupoms paskiria 44 proc. gyventojų.
Jei ekonominė situacija dar labiau pagerės, beveik trečdalis lietuvių žada vis tiek taupyti dujas ir elektrą, beveik ketvirtadalis taupys aprangos sąskaita, o penktadalis rečiau pramogaus mieste ar užsisakys maistą išsinešti.
Mažiausiai gyventojų – vos 4 proc. – ateityje žada taupyti paskolų, kredito, draudimo ir atostogų sąskaita. Rūkalų ir dažnesnio automobilio naudojimo pagerėjus gyvenimui atsisakytų 5 proc. apklaustųjų“, – sako A. Ivanauskienė.
