Muziejaus fondų eksponatai sudomina pačius abejingiausius

Mažeikių muziejuje atidaryta paroda „Pynimėlis, audimėlis“, kurioje eksponuojamos lovatiesės ir daugiausia iš vytelių pinti darbai, esantys muziejaus fonduose.
TURI SAVO ISTORIJĄ
Audinių ir pintų darbų muziejaus fonduose labai daug. Lovatiesės užima daug vietos, todėl muziejininkės nusprendė jas eksponuoti atskirai.
Lovatiesės įvairių ekspedicijų metu surinktos daugiausia iš Mažeikių rajono. Viena jų atkeliavo į muziejaus fondus iš Dzūkijos, bet pirkta Mažeikiuose. Audėjos Adolfinos Tarvydienės lovatiesė apkeliavo kone visą pasaulį: čia austas audeklas drauge su šeimininke pabuvo Vokietijoje, vėliau Kanadoje ir vėl sugrįžo į tėviškę. Pasak muziejininkių, lovatiesės, atrodo, paprasti dalykai, o dažna turi savo istoriją.
Muziejaus direktorė Adelė Cholodinskienė pasakojo, kad žmonės dažniausiai jiems nebereikalingas masyvias lovatieses muziejui padovanoja, yra tekę ir pirkti. Originalios lovatiesės austos iš vilnos, todėl jos šiurkščios ir žmonės jų buityje nebenaudoja. Staklėmis namuose austas lovatieses keičia fabrikuose austi gaminiai.

BUITYJE NEBENAUDOJA
Nemažai muziejaus fonduose lovatiesių iš tų vietovių, kur dabar įsikūrusi AB „Mažeikių nafta“. Žmonės iš Padargų, Žibininkų, Juodeikių ir Juodeikėlių kaimų kėlėsi į gyvenvietes ar į miestą, tad daugelio daiktų pasiimti nebegalėjo, vieną kitą atidavė vaikams, kiti pateko į muziejaus fondus.
Pasak direktorės, vien iš šiuo metu Kaune gyvenančios A. Tarvydienės austų lovatiesių būtų galima surengti atskirą ekspoziciją. Nemažai eksponuojamų darbų iš Čekų, Palnosų kaimų, daug jų nuaudusi ir reivytiškė Afemija LungytėBalvočienė.
Panaši situacija, anot muziejininkų, ir su pintais darbais: daugelis jų pasenę, susidėvėję, buityje nebenaudojami, todėl ir pateko į muziejaus fondus.
Įvairius buityje reikalingus daiktus žmonės pindavo patys. Tokio amato kaip pynimas seniau nebuvo, jis, anot muziejaus darbuotojų, atsirado sovietmečiu.

STEBINA PAVADINIMAI
Pintus baldus – fotelius, lovas – turtingesni žmonės parsiveždavo iš užsienio.
Dabar pynimas tapo verslu, parduotuvėse šių daiktų galima prisipirkti už nedidelę kainą.
Tarp pintų daiktų parodoje galima rasti buityje reikalingų rakandų: krepšių, sėtuvių, įvairiausių dėžių dėžučių, vaikišką lovelę. Stebina ir jų dydžiai: krepšeliai uogoms atrodo labai maži palyginus su turgine „karazinka“, kurioje tilpdavo net 260 kiaušinių.
Pamatę palubėje parištą krepšį lankytojai galvoja, kad tai vygė ar lopšys, pasirodo, tai kretilas grūdams vėtyti. Daugelis stebisi pintų daiktų įvairove ir jų pavadinimais: rakundėliai, karbijos, krapkelė, bučius žuvims gaudyti, jau minėtas kretilas.
Muziejininkai pastebėjo, kad iš pradžių vaikams tokios parodos atrodo nuobodžios, bet kai jie pamato eksponuojamų daiktų įvairovę, jų gausą, susidomi jais. Ypač moksleiviams patinka patiems praktiškai pasimokyti vieno ar kito amato paslapčių.

PROGRAMOS DALIS
Ši paroda – viena iš muziejuje vykdomos edukacinės programos dalių. Muziejininkas Vytautas Ramanauskas sakė, kad muziejuje įgyvendinami keli projektai, finansuojami Kultūros ministerijos bei Telšių apskrities. Abu jie kalba apie dvasinio ir materialiojo paveldo sklaidą. Muziejuje nuolat vyksta edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, gyvosios istorijos šventės.
Parodos rengėjų muziejininkių Raimondos Ramanauskienės ir Jūratės Miliauskytės nuomone, audimas ir pynimas savo technika labai panašūs, tarpusavyje susiję, kadangi abu šie darbai atliekami įvairaus varstymo būdu.
Muziejuje pradėtas leisti audinių katalogas: pirmasis pasakojo apie rankšluosčius, antrajame numatoma supažindinti su lovatiesėmis.
Paroda veiks beveik du mėnesius, jos ekpozicijos metu muziejininkai pagal specialias programas ves edukacinius užsiėmimus. Vieną tokį užsiėmimą jau stebėjo iš Rusnės (Šilutės r.) atvykę moksleiviai.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Parodoje eksponuojama per pusšimtis austų lovatiesių ir beveik tiek pat pintų darbų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*