Mažeikių muziejuje veikianti fotografijų paroda „MAŽEIKIAI 1980–1989 metais“ dabartinius šešiasdešimtmečius ir septyniasdešimtmečius mažeikiškius nukelia į jų jaunystės laikus. Jaunieji rajono gyventojai turi galimybę pamatyti, kokia tuo laikotarpiu buvo jų tėvų ir senelių buitis bei kasdienybė.
Nuo stagnacijos iki Sąjūdžio
Šį laikotarpį, kuris įamžintas beveik keturiose dešimtyse Vytauto Radžiūno ir Jono Strazdausko nuotraukų, jos rengėjas, vyresnysis muziejininkas Vytautas Ramanauskas įvardijo kaip Mažeikių „aukso dešimtmetį“ – ką tik pastatyta naftos perdirbimo gamykla, numatyta, kad sparčiai plėtosis chemijos pramonė, Mažeikiuose bus apie 80 tūkst. gyventojų, ir rajono centras taps šeštuoju Lietuvos miestu.
Ekspozicija prasideda naftos perdirbimo gamyklos pirmos produkcijos iškilmingu pristatymu. Nenuostabu – 8-ajame dešimtmetyje naftos gamyklos statyba bei vėlesnė plėtra suaktyvino nedidelio provincijos rajono centro gyvenimą. Daugėjo žmonių, miestas sparčiai augo, Mažeikiai įgijo naują veidą. 1980 m. gamykla pradėjo veikti, produkciją pradėjo gaminti pirmoji jos eilė.
„Šis laikotarpis įdomus ir tuo, kad nuo sovietinės stagnacijos ir eisenų su sovietinių veikėjų portretais pirmose gretose jis baigėsi Sąjūdžio mitingais ir Nepriklausomybės laukimu bei trispalvės iškėlimu virš buvusio Lietuvos banko. Tokia paskutinė mūsų ekspozicijos nuotrauka. Ši paroda yra kvietimas vieniems prisiminti, kitiems – pažinti, o gal net iš naujo atrasti savo miestą – tokį, koks jis buvo vienu svarbiausių XX amžiaus lūžio laikotarpių“, – akcentavo V. Ramanauskas.
Parodoma gyvenimo kasdienybė
9-ajame dešimtmetyje buvo statomi namai, nutiestos Naftininkų, Sedos, Pavenčių gatvės, pradėtas formuoti naujasis Tirkšlių mikrorajonas, kilo mokyklos ir darželiai.
Parodos lankytojai galės prisiminti, kaip buvo statomas miesto stadionas, centrinė turgavietė, kaip vyko Kultūros centro rūmų atidarymas, pamatyti ir kitus to laikotarpio įvykius bei statybas.
„Neužmiršome parodoje ir to laikotarpio kasdienybės: įamžinta prie dabartinės evangelikų bažnyčios mažeikiškių gaisrininkų technika, jų tuometinė apranga, kuri taip stipriai skiriasi nuo dabartinės; knygų „badas“, kai žmonės dėl naujo leidinio šturmuodavo knygynus; save gali atpažinti tie, kurie tuo metu lankė Statybos tresto cirką; į „Atmosferos“ futbolo komandą, kurios šlovingasis laikotarpis jau buvo praėjęs, atėję jauni žmonės vėl stengėsi kilti į aukštumas“, – pristatė ekspoziciją muziejininkas.
Dabartinis jaunimas gal sunkiai įsivaizduoja, kad to meto vaistinėse vaistai buvo ne tik parduodami, bet ir gaminami. Vienoje iš nuotraukų įamžinta darbe 80-metį minėjusi žinoma mažeikiškė – vaistininkė Eugenija Motuzaitė.
Kur dingo skulptūros?
Nuotraukose įamžintas miesto bei Senamiesčio parko puošimas skulptūromis, prie buvusio Skaičiavimo centro Laisvės gatvėje pastatyta ir šiuo metu komunalinėje įmonėje stovinti Zenono Steponavičiaus skulptūra „Daina“, kurią, pasak V. Ramanausko, daugelis amžininkų įvardijo kaip vieną geriausių šio menininko darbų.
Galima išvysti, kaip buvo pradėtas kurti Sodų parkelis – kol kas tuščia laukymė su fontanu, kurį žymėjo Eglės Jokūbonytės sukurta berniuko skulptūra.
Muziejininkas pasakojo, kad po Jono Švažo biusto dingimo nemažai miesto mažųjų skulptūrų buvo nuimta. Nuimtas buvo ir Sodų parkelio berniukas. V. Ramanauskas sakė dar jį matęs komunalinės įmonės kieme, tačiau vėliau ši skulptūra, kaip ir kitos, pradingo. Ir kažkodėl niekam nekilo klausimas: kur ir kaip jos dingo?
Naujam leidiniui – daug nuotraukų
Muziejininkas, išleidęs fotografijų knygą „Mažeikių istorinė fotografija XIX a. pab.–1940 m.“, šia paroda, kuri Mažeikių muziejuje veiks iki lapkričio 29 d., mažeikiškiams pristato fotografijas, menančias laikotarpį, buvusį beveik prieš 50 metų.
Anot V. Ramanausko, šios nuotraukos turėtų sugulti į dar vieną fotografijų albumą „Mažeikiai 1940–1990 metais“, kuris dabar rengiamas. Jo sudarytojų laukia sunkus darbas, nes nuotraukų yra akivaizdžiai per daug.
„Į albumą galime sutalpinti apie 250 nuotraukų, tad kiekvienam dešimtmečiui galiu skirti tik po 50 nuotraukų. Reikia dirbti itin atidžiai, nes norisi užkabinti dešimtmečio esmę, įžvelgti pagrindinius dalykus, kurie keitė mūsų miestą ar buvo to dešimtmečio kasdienybė… Mane miesto istorija veža, todėl į klausimą: „Kas toliau?“ galiu atsakyti: užbaigus rengti šią knygą, kiek spėsiu, bandysiu tęsti Mažeikių istorinių nuotraukų parodas“, – pažadėjo muziejininkas.
Nuotr. iš parodos ekspozicijos
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
