Naftos įmonė – vėl ant permainų slenksčio?

Lenkijos spauda rašo, kad jų šalies vyriausybė davė sutikimą parduoti Mažeikių gamyklą.
Mažeikių naftos įmonę valdantis lenkų koncernas pasamdė konsultantus, kurie patars padalinio Lietuvoje pardavimo klausimais. Taip teigia lenkų spauda ir skelbia, kad potencialūs pirkėjai yra rusai.
Bendrovės darbuotojai laukia naujų šeimininkų, šalies politikai baiminasi politinių rusų tikslų, ekonomistai tvirtina, kad šalies ekonomika nenukentėtų net ir uždarius Mažeikių gamyklą.

PASISAMDĖ
KONSULTANTUS

Dirbančių naftos įmonėje mažeikiškių kalbos apie tai, kad lenkai ketina parduoti bendrovę rusams, netyla jau pusmetį. Kai kurie jų pastebėjo, kad į Mažeikius jau atvažiavo lenkų komisija, kuri iki gruodžio vertins ir skaičiuos įmonės veiklos rezultatus, ruoš įmonės pardavimo sąlygas.
Pačios „Orlen Lietuvos“ atstovai „Santarvei“ šia tema nieko nekomentuoja. Oficialiai apie Mažeikių padalinio pardavimą nėra pareiškęs ir lenkų koncernas. Tačiau Lenkijos spauda šią savaitę rašo, kad šios šalies vyriausybė davė sutikimą parduoti Mažeikių gamyklą.
Vyriausybei pritarus „PKN Orlen“ valdyba jau pasisamdė konsultantų grupę iš Japonijos banko „Nomura“, kuri jai rinks potencialių investuotojų pasiūlymus.
Iki šių metų pabaigos ekspertai turi išsiaiškinti, kokie yra rinkos lūkesčiai dėl Mažeikių įmonės akcijų paketo. Pagrindinis kriterijus bus kaina. Minima, kad „PKN Orlen“ už Mažeikių gamyklą tikisi gauti per 6 milijardus zlotų.
Kaip galimi investuotojai įvardijami trys Rusijos koncernai – „Rosneft“, „LUKoil“ arba „Surgutneft“. Favoritu laikomas didžiausias iš jų – „Rosneft“.

PATIRIA NUOSTOLIUS

Lenkų spaudoje taip pat rašoma, kad lemiamą įtaką tokiam sprendimui turėjo tai, kad Lietuvos Vyriausybė ignoravo Lenkijos iždo ministerijos prašymus dėl įmonės pelningumo gerinimo. Bendrovė praėjusiais metais patyrė daugiau nei 34 milijonus JAV dolerių nuostolio.
„Santarvė“ yra rašiusi, kad „Orlen Lietuva“ patiria didelius nuostolius, gabendama savo produkciją aplinkiniais keliais, o ne geležinkeliais, kurie yra išardyti.
Bendrovės vadovybė kurį laiką derėjosi su mūsų šalies Vyriausybe dėl pardavimo Klaipėdos naftos terminalo, per kurį „Orlen Lietuva“ eksportuoja savo produktus. Perėmę šį terminalą į savo rankas koncerno vadovai planavo tiesti naftotiekį, jungiantį Klaipėdą ir Mažeikius. Taip jie būtų išsprendę logistikos problemas.
Tokiam prašymui Vyriausybė nepritarė, prieš strateginių Lietuvos objektų pardavimą viešai pasisakė ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lenkams taip pat nepavyko pasiekti, kad būtų atstatyta geležinkelio bėgių atkarpa Mažeikiai–Rengė. Dar liepą Lenkijos spauda skelbė, kad už tai, jog lietuviai nenorėjo Mažeikių naftos įmonei padėti duoti pelno ir net negalvoja tiesti naftotiekių ar geležinkelio linijų naftai transportuoti, turės galynėtis su rusų koncernais.

PATVIRTINO GANDUS

Klausimą, ar tikrai, kaip sklinda kalbos, įmonę nuspręsta parduoti, praėjusią savaitę generaliniam direktoriui Ireneušui Fafarai susitikime uždavė naftininkų profsąjungos atstovai.
Šios profsąjungos tarybos pirmininkė bei Žemaitijos regiono Mažeikių rajono profsąjungų centro pirmininkė Virginija Vilimienė „Santarvę“ patikino, jog sulaukė teigiamo atsakymo.
„Atsakė, kad įmonė patiria didelius nuostolius. Dėl to jie yra nusprendę parduoti arba dalį akcijų, arba visas. Tik tokiu būdu įmonė išgyventų. Gerai, kad to siekiama. Iš profsąjungos pozicijos žiūrint, toks žingsnis yra tiesiog reikalingas“, – komentavo V. Vilimienė.
Naftininkams bendrovės vadovybė pateikė skaičiavimus, kad norint išgyventi, reikia išspręsti žaliavos tiekimo klausimą, sumažinti energetikos išteklius, toliau optimizuoti darbuotojų skaičių. Įmonei trūksta ir investicijų, kurių niekaip nepavyksta užsidirbti.

IŠGELBĖS NAUJA VALDŽIA?

Anot V. Vilimienės, kol bendrovėje diskutuojama, kaip spręsti šias problemas, jos darbuotojai jaučia didelę įtampą, patiria nuolatinį stresą, kad neteks darbo. Darbuotojų mažinimo planas vis plečiamas, darbą kas mėnesį palieka po keliasdešimt žmonių. Maža to, šiais metais dar ketinama atsisakyti ir kai kurių veiklų.
„Žmonių nuotaikos tokios, kad tikrai laukia naujų šeimininkų. Sako, greičiau jie parduotų, gal naujas šeimininkas kitaip organizuotų darbą, ateitų rusas ir išgelbėtų mus“, – įmonės darbuotojų pokalbius atkartojo pašnekovė.
Esą „Orlen Lietuvos“ vadovybė įsitikinusi, kad atėję naujieji akcininkai dirbs ta pačia kryptimi, kurią nubrėžė pasaulio ekspertai, palyginę 100 naftos perdirbimo veikla užsiimančių įmonių. Ekspertus pasamdė lenkai, vos nusipirkę Mažeikių įmonę.
„Mes turime patirtį – kas ateina, eina tuo pačiu keliu“, – prisiminė buvusius įmonės šeimininkus V. Vilimienė. Jos teigimu, įmonę valdant rusams, atstovauti darbuotojams profsąjungai buvę nelengva. Jų požiūris į darbuotojus – neeuropietiškas. Lenkai kitokie – su žmonėmis kalbasi bet kokiu klausimu.

GAMYKLOS
REIKŠMĖ – PERVERTINAMA

Abejonių dėl Rusijos koncerno atėjimo į Lietuvą yra išsakę kai kurie šalies ekonomikos analitikai bei politikai. Baiminamasi, kad rusai savo investicija į Mažeikių gamyklą galėtų pasinaudoti kokiems nors politiniams tikslams pasiekti. Esą Lietuva tada liktų be benzino ar kito kuro, naftos įmonė prarastų strateginę svarbą.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis „Santarvei“ akcentavo, kad naftos perdirbimo gamyklos pardavimo klausimas yra per daug politizuotas, o Mažeikių naftos įmonės strateginė reikšmė – gerokai pervertinta.
„Kalbant apie degalus, alternatyvų jiems įsivežti buvo ir yra daug. Mes galime įsivežti jų iš kur norime: Lenkijos, Suomijos. Norime – keliais, norime – geležinkeliais. Jeigu tos įmonės nebūtų, Lietuva vis tiek importuotų degalus, ir mokesčiai į biudžetą vis tiek būtų sumokami. Nes mokesčiais apmokestinamas ne Mažeikių benzinas, o benzinas apskritai. Jeigu bijomasi rusų, prisiminkime, kad ši įmonė vienu metu jau priklausė Rusijos kompanijai. Ar apsivertė kas nors Lietuvoje nuo to?“ – savo pastebėjimus išdėstė ekonomistas ir pridūrė, kad nei politikams, nei įmonės darbuotojams neturėtų būti labai svarbu, kam atiteks Mažeikių įmonė.

ATIDARYTŲ NAFTOTIEKĮ

Lietuvos ekonomikos analitikai tik pasigirdus kalbų apie Mažeikių įmonės pardavimą būtent rusams svarstė, kad lenkai turi ekonominių priežasčių, dėl kurių galėtų parduoti bendrovę ar jos akcijų dalį rusams. Anot R. Kuodžio, dėl to suprantama, kad bendrovės darbuotojai laukia ateinant naujųjų šeimininkų.
Visų pirma būtų sprendžiamas naftos tiekimo klausimas. Vežti ją tanklaiviais yra brangiau nei tiekti „Družbos“ naftotiekiu, kuris, pašnekovo manymu, buvo uždarytas dėl politinių priežasčių. Nusipirkus rusams naftos gamyklą ar įsigijus jos akcijų, žaliava būtų tiekiama pigiau, padidėtų įmonės pelningumas.
„Yra tokia tikimybė, bet tai tik spekuliacijos“, – samprotavo R. Kuodis.
„PKN Orlen“ 2006 metais iš Rusijos „Jukos“ ir Lietuvos Vyriausybės įsigijo 84 procentus tuometinės Mažeikių naftos akcijų. Pernai lenkai tapo vieninteliais Mažeikių gamyklos akcininkais.
Anot lenkų spaudos, koncernas į Mažeikių gamyklos modernizavimą jau investavo apie 10 milijardų zlotų (apie 8,7 milijardo litų).
Nuotrauka iš „ORLEN Lietuvos“
archyvo: Kol po naftos perdirbimo gamyklą sklando kalbos apie įmonės pardavimą, darbuotojai nerimauja dėl savo ateities joje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto