Narystė Lietuvos šaulių sąjungoje moksleiviui reiškia ne tik karinį rengimą

Nuotraukoje – Gabijos gimnazijos jaunųjų šaulių būrio vadas Povilas Stanys jaunųjų šaulių pakopų kursuose. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Dėl Lietuvoje tebesitęsiančio karantino įvairios organizacijos šiuo metu nevykdo savo veiklų, o jų nariai bei vadovai ryšį vieni su kitais palaiko tik nuotoliniu būdu.
Kita vertus, šis rimties metas yra galimybė apgalvoti, apžvelgti, kas iki šiol nuveikta, planuoti ateitį.
Papasakoti apie savo patirtis, įgytas daugiau nei ketverius metus būnant Lietuvos šaulių sąjungos nariu, sutiko mažeikiškis Povilas Stanys.

Savęs kaip jaunojo šaulio neįsivaizdavo

P. Stanys šiuo metu yra Gabijos gimnazijos abiturientas. Lietuvos šaulių sąjungos nario pasižadėjimą jis davė 2016 m. lapkričio 23-iąją, minint Lietuvos kariuomenės dieną. Kitaip tariant, pirmadienį suėjo lygiai ketveri metai, kai vaikinas tapo oficialiu Lietuvos šaulių sąjungos nariu. O jei dar tiksliau, jau ir iki pasižadėjimo Povilas pratinosi prie jaunųjų šaulių veiklos, tad jo „stažas“ šioje organizacijoje – gerokai didesnis.
P. Stanys anksčiau mokėsi Kalnėnų pagrindinėje mokykloje. Kai buvo šeštokas, technologijų mokytojas Stasys Pauliukas mokykloje suformavo jaunųjų šaulių būrį.
„Apie save galvojau, kad esu inteligentiškas vaikas, todėl maniau, kad būti jaunuoju šauliu, dalyvauti žygiuose miškuose, šaudyti ir daryti panašius dalykus – tikrai ne man. Žodžiu, žinojau apie mokyklos šaulių būrį ir jo veiklą, bet iš pradžių laikiausi atokiai“, – prisiminė P. Stanys.

2018 metais darytoje nuotraukoje – Lietuvos šaulių sąjungos garbės sargybos kuopos padalinys. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Apsisprendė neraginamas

Vėlesniais metais aplinkybės susiklostė taip, kad Povilas turėjo galimybę daugiau laiko praleisti drauge su jaunaisiais šauliais, nes keli jo klasės draugai dalyvavo šauliškoje veikloje.
Povilą įsilieti į jaunųjų šaulių gretas paskatino viena situacija. Beje, čia svarbu paminėti, kad tuo metu jis lankė Vytauto Klovos muzikos mokyklą, grojo orkestre.
Kai buvo minima viena iš valstybinių švenčių, Povilas kartu su orkestru turėjo dalyvauti minėjime. Tačiau patingėjo ir, užuot ėjęs groti, liko namie pažaisti kompiuteriu.
Vykstant tai šventei, gatve palei pašnekovo namus pražygiavo šventinės eisenos dalyviai. Pirmieji – šauliai, o paskui juos – ir orkestras. Povilas pasakojo: jam, pro langą stebėjusiam šią eiseną, šmėstelėjo mintis, kad jis nieko ypatingo neveikia, tad ar bus kuo džiaugtis pasakojant, kad, užuot žygiavęs eisenoje su šauliška uniforma ar grodamas šventėje, į visa tai žvelgia kaip žiūrovas, o ne kaip dalyvis.
„Tuo metu nebuvau patenkintas savo vaikišku gyvenimu. Kai esi paauglys, apie viską daug galvoji, rūpi egzistenciniai klausimai. Taip ir sugalvojau, kad norėčiau gyventi įdomiau, džiaugtis tuo, ką darau, o galbūt ir kam nors būti pavyzdys… Nutariau tapti jaunuoju šauliu. Manęs niekas neragino. Pats supratau, kad noriu daryti prasmingus dalykus“, – kalbėjo gimnazistas.

Intensyvi veikla – ne problema

Socialiniuose tinkluose žiūrint nuotraukas, kuriose užfiksuoti įvairių mūsų rajono mokyklų jaunųjų šaulių būrelių nariai, jų užsiėmimai, stovyklos, varžybos, eisenos ar išvyko, kyla mintis: kaip jaunimui visa tai nenusibosta? Juolab kad nemažai šių veiklų vyksta savaitgaliais ar atostogų metu.
„Tuo metu, kai pasirinkau tapti jaunuoju šauliu, apsisprendžiau, kad nenoriu sėdėti ir nuobodžiauti. Todėl tokie dalykai, kaip naktinės šaulių stovyklos savaitgaliais, valstybinių švenčių minėjimai ar atostogos, kurios prabėga šaulių pakopų mokymuose, man niekada nebuvo problema. Niekada dėl to neturėjau klausimų ar nusiskundimų“, – tvirtino P. Stanys.
Lietuvos šaulių sąjungoje jaunieji šauliai yra mokomi pagal 4 pakopų programą. Kiekvienų mokymų metu jaunuoliai įgyja teorinių ir praktinių žinių – karybos, Lietuvos istorijos, lyderystės, pilietiškumo, sveikos gyvensenos. Išlaikę gebėjimų egzaminą gauna tai liudijantį sertifikatą ir ženklą. Kursai jauniesiems šauliams vyksta mokyklose, Lietuvos kariuomenės daliniuose, tad jaunimas turi puikią galimybę susipažinti su kario tarnyba.
P. Stanys yra baigęs visas keturias parengimo pakopas. Ketvirtą – dar 2018-aisiais.

Pirmoji šauliška stovykla, kurioje dalyvavo Povilas Stanys, vyko prieš ketverius metus Tirkšliuose. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Patinka įveikti barjerus

Mažeikių Gabijos gimnazijos jaunųjų šaulių būrio vadovė Rima Skrodenytė pasakojo, kad Povilas į jos vadovaujamą jaunųjų šaulių būrį iš Kalnėnų progimnazijos būrio atėjo praėjusiais metais. Mokyklą tais metais baigė Gabijos gimnazijos jaunųjų šaulių būrio būrininkė Martyna Griciūtė. Naujuoju būrininku metams buvo išrinktas P. Stanys.
Šį rudenį vaikinas pradėjo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 604 pėstininkų kuopoje, tačiau tebėra ir Gabijos jaunųjų šaulių būrio narys. Rugsėjo, spalio mėnesiais, kol bendraminčiams dar buvo galima susirinkti ir vykdyti veiklą, gimnazistas toje veikloje dalyvavo, vedė būrio užsiėmimus.
„Mėgstu atlikti įvairias karines užduotis. Todėl vienas iš įsiminusių įvykių šauliškoje veikloje – 4-osios pakopos laikymas. Patiko tas „persilaužimas“, kai, atrodo, jau nebėra fizinių jėgų judėti pirmyn, bet privalai tų jėgų surasti. Kitaip sakant, įsiminė visos tos akimirkos, kai reikėjo savo protą ir kūną priversti, įkalbinti įveikti fizinius, psichologinius barjerus“, – pasakojo P. Stanys.

Žemaitijos atstovas tarptautinėje stovykloje

Tarp pašnekovo paminėtų labiausiai jam į atmintį įstrigusių įvykių būnant Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos 8-osios rinktinės nariu – stovyklos.
Iki koronaviruso pandemijos kiekvieną vasarą vykdavo tarptautinė sukarinta stovykla „Baltic Guard“.
Joje kasmet dalyvaudavo po vieną narį iš dešimties mūsų šalyje veikiančių sąjungos rinktinių ir Lietuvos šaulių sąjungai giminingų kitų Europos šalių organizacijų atstovai. Pavyzdžiui, Estijos Kaitseliit, Latvijos Zemsardze jaunimas bei kadetai iš Jungtinės Karalystės, Lenkijos.
Šioje stovykloje Žemaitijos 8-ajai rinktinei praėjusiais metais atstovavo mažeikiškis P. Stanys. Jis dešimčiai dienų buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją.
„Ši stovykla buvo skirta ne tiek naujoms kompetencijoms įgyti ar jau turimoms patobulinti, kiek tam, kad užmegztume naujų pažinčių. Iki šiol palaikome ryšį su dalimi bendraminčių, sutiktų stovykloje. Kai kurie iš tų sutiktų žmonių, baigę vidurines mokyklas, dabar užsiima visai su karyba nesusijusiais dalykais. Tai manyčiau, kad pagrindinis dalykas, ką man ta stovykla davė, – pažintys su įdomiais, inovatyviais, iniciatyviais žmonėmis“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovas.

Akimirka iš lauko taktikos pratybų pernai vykusios tarptautinės stovyklos metu. Nuotraukoje – Lietuvos šaulių sąjungos delegacija drauge su Didžiosios Britanijos kariuomenės kadetais. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Pradžiai ypatingų savybių nereikia

P. Stanio nuomone, buvimas Lietuvos šaulių sąjungos nariu reiškia ne vien karinį rengimą, bet ir daugybę galimybių pažinti save bei kitus žmones.
Jam pačiam narystė šioje organizacijoje buvo paskata apsispręsti pradėti tarnauti krašto apsaugos savanorių pajėgose. Be to, išmokė ir dirbti su savimi bei sunkiausiomis akimirkomis negalvoti, kad kažkas yra sudėtinga, todėl nepatinka ar nesinori.
„Sakyčiau, kad jaunuoju šauliu norinčiam tapti vaikui ar paaugliui nereikia turėti kažkokių ypatingų asmeninių savybių, charakterio bruožų. Kiekvieną moksleivį, ypač jei jis ar ji nėra pasirinkęs jokios popamokinės veiklos, skatinčiau tapti jaunuoju šauliu“, – vaikus ir jaunimą drąsino pašnekovas.

Atsakomybė už save ir kitus

Toliau, žengiant pakopomis aukštyn ar nusprendus tarnauti kariuomenėje, žmogui veriasi ir kiti keliai – tęsiasi ir savęs paieškos, ir asmeninių savybių bei gebėjimų tobulinimas.
„Norint judėti pirmyn, reikia padirbėti su savimi – ugdytis pasiryžimą, ištvermę. Reikia išsiugdyti ir gebėjimą įvairių žmogaus kelyje pasitaikančių situacijų nepriimti asmeniškai.
Dabar, kai esu kariuomenėje, būna atvejų, kai kažką padarau ne taip, kaip privalėjau. Tenka priimti pasekmes to, kad pavestą užduotį atlikau netinkamai.
O žmonės dabar tokie, kad, susidūrę su situacijomis, kurios įvyko dėl to, kad kažkas kažką padarė ne taip, kažkur suklydo, dažniausiai nori save pateisinti arba nusimesti atsakomybę. Žodžiu, jei ką nors padarei ne taip, prisiimk atsakomybę, susitaikyk su klaida, pabandyk ją ištaisyti“, – apie išmoktas pamokas kalbėjo gimnazistas.

Ką veiks ateityje, dar mąsto

Išgirdus pasakojimus apie Povilo patirtis Lietuvos šaulių sąjungoje, įvertinus tai, kad jis šiuo metu derina mokslus gimnazijoje su savanoriška karo tarnyba, peršasi mintis, kad baigęs gimnaziją vaikinas veikiausiai rinksis kario profesionalo kelią.
Tą mintį išsakiusi savo pašnekovui išgirdau kitokį atsakymą, nei tikėjausi.
„Dar nesu atsakęs sau į klausimą, ką norėčiau veikti gyvenime. Intensyviai ieškau to atsakymo ir kariuomenė yra viena iš paieškos formų. Bet kariuomenė yra gražus ir malonus mano gyvenimo etapas, bet ne galutinė stotelė. Šiandien galiu pasakyti tiek: noriu nugyventi nenuobodų gyvenimą“, – apibendrino P. Stanys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*