Talinas – miestas, kuris prieš du dešimtmečius patyrė tai, ko tuomet dar niekas nebuvo matęs: koordinuotas kibernetines atakas prieš visą valstybę. Šis skaudus patyrimas tapo paskata įkurti NATO Bendradarbiavimo kibernetinės gynybos kompetencijos centrą – šiandien pripažintą pasaulinio lygio ekspertizės instituciją, prie kurios atsiradimo nuo pat pradžių prisidėjo ir Lietuva.
Kuo šis centras reikšmingas mūsų šaliai? Kibernetinės grėsmės nepaiso valstybių sienų, tad jo veikla tiesiogiai susijusi ir su Lietuvos saugumu – nuo bendrų tarptautinių pratybų iki dalijimosi patirtimi su geriausiais srities ekspertais. Išsamiau apie tai komentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovai.
Įspėjimas iš Talino: kodėl centras įsikūrė būtent Estijoje
NATO Bendradarbiavimo kibernetinės gynybos kompetencijos centro (toliau –CCDCOE) istorija prasidėjo dar 2004 m., kai Estija, ką tik įstojusi į NATO, pasiūlė Aljanso partneriams įkurti specializuotą kibernetinės gynybos centrą. Ši idėja buvo ilgai brandinta, tačiau 2007 m. jos įgyvendinimą paspartino įvykiai, tapę kibernetinio saugumo istorijos dalimi: Estija patyrė masines kibernetines atakas, paralyžiavusias valstybės institucijų, žiniasklaidos ir bankų svetaines. Tai buvo pirmosios tokio masto politiškai motyvuotos atakos prieš suverenią valstybę ir rimtas perspėjimas visam Vakarų pasauliui, kad kibernetinės atakos gali tapti tikru valstybės lygio ginklu.
2008 m. gegužės 14 d. Estijos iniciatyva, palaikant kitoms šešioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, centras oficialiai įkurtas Taline. Tą patį rudenį NATO suteikė jam visišką akreditaciją ir tarptautinės karinės organizacijos statusą. Šiandien CCDCOE vienija jau 39 valstybes nares – tiek NATO sąjungininkes, tiek su Aljansu bendradarbiaujančias partneres.
Vienas reikšmingiausių centro akademinių pasiekimų – vadinamasis Talino vadovas (angl. Tallinn Manual), kurio pirma versija išleista 2013 m., o papildyta 2017 m. Tai įtakingiausias tarptautinėje bendruomenėje pripažintas dokumentas, analizuojantis, kaip egzistuojanti tarptautinė teisė taikoma kibernetinėms operacijoms. 2018 m. NATO suteikė CCDCOE papildomą atsakomybę – koordinuoti kibernetinės gynybos mokymus ir švietimą visoms Aljanso struktūroms, taip dar labiau įtvirtindamas centro vaidmenį NATO.
Neabejotina kasdienė nauda
Lietuva yra viena iš septynių CCDCOE įkūrėjų ir centrui atstovauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Tai reiškia, kad Lietuva turi balsą svarbiausius centro sprendimus priimančiame Valdymo komitete, kuris nustato politikos gaires, tvirtina biudžetą ir kontroliuoja veiklos planus. Be to, šalis kasmet skiria nustatytos proporcijos įnašą į centrą ir deleguoja vieną ekspertą dirbti Taline nuolat.
CCDCOE misija – teikti ekspertinę paramą dalyvaujančioms šalims technologijų, strategijos, operacijų ir teisinių aspektų srityse. Lietuva tai patiria per mokymų kursus kibernetinio saugumo ekspertams, vadovams, kariams ir teisininkams, kiekvienais metais vykstančią tarptautinę konferenciją „CyCon“ bei specializuotus tyrimo darbus, dalies kurių prieiga skirta tik dalyvaujančioms šalims.
CCDCOE taip pat yra parėmęs Lietuvos kariuomenės organizuojamas tarptautines kibernetinės gynybos pratybas „Gintarinė migla“.
„Locked Shields“: kibernetinis karas saugiomis sąlygomis
Vienas žinomiausių centro vaisių – kasmet nuo 2010 m. rengiamos pratybos „Locked Shields“, laikomos didžiausiomis ir sudėtingiausiomis kibernetinės gynybos pratybomis pasaulyje. Jos simuliuoja masinius kibernetinius incidentus: dalyviai turi apginti įprastus informacinių technologijų bei karinius tinklus ir kritinę infrastruktūrą, o kartu lavinti strateginių sprendimų priėmimą ir komunikaciją su žiniasklaida. Lietuva taip pat dalyvauja kitose CCDCOE pratybose – „Crossed Swords“.
NKSC direktoriaus pavaduotojas Rokas Jonikas sako, kad pratybos duoda apčiuopiamą naudą: „Dalyvaudami „Locked Shields“ Lietuvos kibernetinio saugumo specialistai ugdo gebėjimus, reikalingus užkardyti bei suvaldyti kibernetines grėsmes, kuriomis siekiama paveikti gyvybiškai svarbias paslaugas ir kritinę infrastruktūrą. Pratybos taip pat skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir žinių mainus bei padeda gilinti supratimą apie pasaulinius kibernetinio saugumo iššūkius.“
Ką tai reiškia paprastam gyventojui
CCDCOE veikla mūsų šalies gyventojus pasiekia netiesiogiai: centro organizuojamose pratybose gali dalyvauti ne tik gynybos institucijos, bet ir organizacijos, atsakingos už elektros, vandens tiekimo, transporto ar kitas kritines paslaugas. Didėjantis šių organizacijų kibernetinis atsparumas reiškia, kad žmonėms svarbios paslaugos bus mažiau pažeidžiamos kibernetinių atakų atveju.
Centro ekspertizė taip pat prisideda prie tarpinstitucinės sąveikos plėtojant kibernetinių atakų prevencijos ir efektyvaus reagavimo į jas gebėjimus.
Karolina BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
